Birvėta ( Erzvėta, Kančiogina) (Dysnos intakas)   Dysna (Dauguvos intakas)  Drūkša (Smalva) (Dysnos intakas)   Kamoja (Birvėtos intakas)  Laukesa (Laucesa, Avilė, Nikajas) (Dauguvos intakas)

Valdajaus aukštumose, tik 10 km nuo Volgos versmių gimusi tarptautinė upė, kurią mes vadiname Dauguva, gudai – Dzvina, rusai – Zapadnaja Dvina, o latviai – Daugava, turi ir lietuviško vandens. Dauguvos baseinui Lietuvoje priklauso 1 857 km², t. y. 2,8 % teritorijos ploto, iš jų 1 404 km² tenka Dysnai, 310 km² – Laukesai - Nikajui ir 143 km² – Ilukstei (visos trys upės – kairieji Dauguvos intakai). Dauguvos baseino lietuviška dalis driekiasi Sėlių aukštuma, susiformavusia tarp dviejų ledyno tėkmių. Tarp kalvų grandinių ir ledyno liežuvių išgulėtų duburių, kuriuose telkšo dideli Dysnų ir Drūkšių ežerai. Dysnos dešinieji intakai gimsta Švenčionių aukštumoje, o pati Dysna vingiuoja didelės ledyno plaštakos suformuota lyguma. Pastarąją vėliau buvo užtvindęs prieledyninis baseinas, kurio dugne susidarė iki 9 m juostuotųjų molių klodas. Aptariamoje teritorijoje per metus iškrinta vidutiniškai 750 mm kritulių, 65-75 % jų – šiltuoju metų laikotarpiu. Garavimas iš sausumos siekia apie 518 mm, o iš vandens (gegužės - spalio mėn.) – 538 mm, taigi teritorijos nuotėkio koeficientas η≈0,31. Upių tinklas palyginti retas (Dysnos baseine 0,89 km/km²), galbūt dėl to, kad teritoriją iš dalies drenuoja ežerai ir pelkės, kurios, beje, buvo sausinamos mažiau nei kitur Lietuvoje (retesnis melioravimo griovių tinklas). Miškų išliko nedaug (Dysnos baseino miškingumas 11,2 %), tarp jų vyrauja pušynai, augantys smėlingesniuose duburių pakraščiuose.