Upė Švėtė. Aprašymas, informacija, vandens turizmo maršrutas, atstumai.

Švėtė (latviškai Svēte) - upė Lietuvoje (Šiaulių apskrityje, Joniškio rajone, Žagarės seniūnijoje) ir Latvijoje, kairysis Lielupės intakas. Ilgis 123 km (Lietuvoje 55 km), baseino plotas 2295 km² (Lietuvoje 255 km². Prasideda Vaitutiškio miške, netoli Tulminų, 16 km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų. Teka į šiaurę, ir šiaurės rytus per Mimaičių pelkę, Žagarę. Įteka j Lielupę 61 km nuo jos žiočių, 8 km į šiaurės vakarus nuo Jelgavos. Didesnieji intakai: dešinieji - Žvarilas, Bukiškis, Juodupis I, Juodupis II, Katmilžis, VIlkija; kairieji - Šakyna, Žarė, Tervetė, Aucė. Vidutinis nuolydis Lietuvoje 97 cm/km. Debitas ties Uziniu (42 km nuo žiočių): maks. 108, vidutinis 3,23, minimalus vasarą 0,043, minimalus žiemą 0,12 m³/s. Vidutinis debitas prie Lietuvos - Latvijos sienos 1.41 m³/s, žiotyse 12,7 m³/s. Aukštupyje upė ir visi jos intakai kanalizuoti. Aukštupys sausomis vasaromis išdžiūsta, šaltomis žiemomis užšąla iki dugno. Pavasarį (III - V mėn.Į ties Uziniu nuteka 53 %, vasarą (VI - VIII mėn.) 6%, rudenį (IX - XI mėn.) 18%, žiemą (XII - II mėn.) 23% viso metinio vandens kiekio. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė 1,8 m. Ledo danga išsilaiko vidutiniškai 100 dienų (ilgiausiai - 146 dienas - išsilaikė 1941/42). Didžiausias ledo storis 74 cm (1947). Žagarėje prie Švėtės yra vandens malūnas.
Maršrutas tinka ir pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiamos valtys. Maršrutas yra Žagarės regioninio parko teritorijoje.

Esant aukštesniam vandens lygiui
Užtvankos, rėvos, vandens augmenija.
WW 1-/1 (2-)

Upės ekologinė būklė - gera.

83.0 Tiltas. dš. Minčaičiai. kr. žvyro karjero tvenkinys. Upės plotis 7-10 m, pakrantėse nedideli miškeliai. Labai retos rėvelės.
80.2 kr. nedidelis intakas iš žvyro karjero tvenkinio. Netoli upės (kr. prie pat) Žagarės miškas. kr. žvyro karjero tvenkinys.
79.0 dš. Žiuriai. kr. Šilelio miškas.
77.8 kr. Šilelio miškas. kr. Žvelgaičių tvenkinys, dar vadinamas Žvelgaičių ežeru, yra Žagarės ozo dauboje. Tvenkinio plotas 26,5 ha, maksimalus gylis – 1,80 m, ilgis – 1,22 km, maksimalus plotis 300 m. Tvenkinį maitina Švėtės upė ir jos nedidelis intakas. Tvenkinio vanduo kadaise sukdavo malūno girnas. Čia veikė Zigelio malūnas. Tvenkinio pakrantės apsuptos Žagarės ozo kalvomis, apaugusiomis pušynais. dš. Žiuriai.
77.1 dš. Žiurelis. Upė iki tilto teka per nedidelį Šilelio mišką. kr. Žvelgaičių tvenkinys.
76.6 Tiltas. dš. Žiuriai. kr. Žvelgaičių tvenkinys.
76.2 kr. nedidelis intakas atiteka iš Žvelgaičių tvenkinio. Vidutinis nuolydis iki dš. intako (69.1 km) 2.01 m/km.
75.9 kr. Žagarės piliakalnis (Aukštadvaris, Plikasis Kalnas, Žvelgaičio Kalnas).
75.4 dš. nedidelis intakas. Žagarė.
75.1 Tiltukas. Žagarė.dš. Žagarės piliakalnis (Raktuvės Kalnas). Piliakalnyje stovėjo žiemgalių pilis Raktė.
75.0 dš. nedidelis intakas. Žagarė.
74.7 Tiltukas. Žagarė.
74.4 Tiltukas. Žagarė.
73.8 Naujosios Akmenės - Joniškio kelio tiltas. Žagarė. Lankytini objektai Žagarėje: buvusio dvaro sodyba, senosios žydų kapinės. Prasideda Žagarės tvenkinys. Tvenkinio plotas 26 ha.
72.9 Tiltas. Užtvanka dėl išvaizdos vietinių vadinama „bliūdu". Aukštis apie 3 m. Daugiau kaip prieš 100 metų užtvankos vietoje buvo natūralus Švėtės krioklys. XIX a. pastatyta užtvanka krioklį patvindė. Tarpukario metu čia buvo Strulio malūnas, kurio girnas suko Švėtės vanduo. Žagarė.
72.0 Švėtė įteka į dirbtinį ežerėlį. dš. atsišakoja senvagė kuria eina Lietuvos - Latvijos siena. kr. Žagarė. dš. Žagariškiai.
71.8 kr. Niedras.
71.6 Švėtė išteka iš dirbtinio ežerėlio. Žemiau upė teka Lietuvos - Latvijos siena, pakrantėse nedidelis miškas. Prasideda sudėtingesnė upės atkarpa. Retos rėvos, sraunumos.
71.1 dš. Švėtės senvagė.
70.8 dš. Švedpolio šaltinis - hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Vanduo veržiasi iš laidžių tarpsluoksninių kvartero nuogulų. Šaltinis išteka 1,2 m aukščiau upės vandens lygio. Sraunia srovele už 12 m pasiekia Švėtės upę. Šaltinis išteka dvejomis nevienodo stiprumo proveržomis. Debitas – 2,5-0,5 l/s. Vanduo gėlas, prisotintas kalcio ir magnio hidrokarbonatų. Šaltinio vandenį alaus gamybai naudojo Švedpolio (Šventpolio) dvaro Kunsmano alaus bravoras. Švėtės dešiniajame krante itin gausu (apie 33 šaltiniai) šaltinių.
69.9 dš. atodanga. Aukštis apie 8 m, ikgis apie 10 m. Apatinė dalis sudaryta iš dolomitų, klintiniai tufų. Viršutinė atodangos pjūvio dalis suklota iš moreninės medžiagos, palikto kontinentinio ledyno.
69.1 dš. nedidelis intakas. dš. Pabaliai.
68.0 Švėtė teka Latvijos teritorija.
67.9 Tiltas.