Žemiau Kėdainių Nevėžis teka įmantriais vingiais plačiojo senslėnio dugnu. Slėnis turi 500 600 m platumo, vietomis prasiplečia iki 1 km. Upės vaga stačiais krantais, 30 40 m platumo, vandens gilumas vasarą 1-1,5 m. Vietomis pasitaiko seklumos su 0,2-0.3 m gilumo. Du malūnai  žemutiniame ruože toli patvenkia vandens lygmenį. Aukščiau malūnų užtvankų Nevėžis atrodo, kaip didelė, plati ir gili upė. Tokį vaizdą jis turi žemiau Kėdainių, dėl Pelėdnagių malūno. Obelis, kuri čia įteka iš kairiojo šono, patvankos ribose, atrodo taip pat labai didelė upė.

Kėdainių dvaro rūmai (Z. Knystauto fot.)

Nevėžio krantai gražiai apžėlę krūmais ir medžiais. Švelnūs ramios upės posūkiai teikia jos slėniui savotiško grožio. Labai daili upė pavakary, kada tykiame jos vandeny atsispindi apžėlę krantai su visomis smulkmenomis, o saulės atspindžiai nuo vandens žaidžia krantų žalumoje. Plaukdamas baidare gali krantuose matyti nuostabų dvigubą vaizdą savo laivelio - stačią ir apverstą; tai - Nevėžio „fata morgana“, kurios kitur nepastebima.
Krantų atspindžiai taip susilieja upės posūkiuose, kad sunku atspėti kelias; vandens srovė labai lėta, vietomis jos negalima pastebėti. Žalių spalvų harmonija visais galimais atspalviais - toks Nevėžio vaizdas vasarą; rudeny, kai miškai keičia spalvas, upės krantai virsią geltonų-raudonų-rudų-žalių spalvų konglomeratu. Nevėžis kuklus; jo grožio nieks negyrė; bet tikras dailės mėgėjas, menininkas, fotografas - ras jo krantuose daugtemų įkvėpimui ir kūrybai.
Obelis teka iš rytų. Prasideda ji netoli Siesikų bžk. Ukmergės aps. Dešiniajame jos krante stovi Šėtos mst. Obelies baseine buvo daug balų. Melioracijos darbai baigia tvarkyti visus Obelies intakus. Kanalizuoti: Rudekšna, Arvista, Šumera, Suleva, du Malčiai, tvarkoma Lankesa. Netoli Kėdainių per Obelį geležiniu tiltu eina Kauno-Kėdainių geležinkelis. Obelis turi didelį kritimą ir teka giliame slėny; ji tiktų hidroelektrinei stočiai statyti.

Labūnavos kapinių koplyčia

Pelėdnagių malūnas pastatytas 4 km žemiau Kėdainių, 1,5 km žemiau Obelies žiočių; kairiajame upės krante išmūrytas malūno trobesys. Šiuo krantu čia eina Kėdainių-Kauno vieškelis, kuris laikosi aukšto slėnio šlaito.
Kitas žymesnis Nevėžio intakas - Bėrupė (kitų vadinamas Barupe ir Borupe), teka iš pietryčių. Prasideda Bėrupė netoli Neries, apie Betėgalą, ir teka į žiemryčius, pro Kulvos bžk.; arti Žeimių geležinkelio stoties staigiais posūkiais ji keičia linkmę į vakarus. Ties Labūnavos dv. sutikusi Nevėžio paliktą senslėnį, įteka į Nevėžį labai keistai, prieš jo srovę. Iš žemėlapio atrodo, kad seniau Bėrupė turėjo tekėti į pietus, kartu su Gyne; gal pro Labūnavą ji buvo dirbtinai pakreipta, ar erozija ją „pavogė“⁴⁸. Bėrupės žymūs intakai Mekla ir Urka, kaip aukščiau pasakyta (§ 6), turi taip pat daug keistumų jų vagų konfigūracijoje.

Bėrupės žemupy stovi Labūnavos bžk., labai sena vietovė, žinoma jau nuo 1363 m. kryžiuočių kronikose, daug kartų Labūnavą griovė ir degino kryžiuočiai; joje gyveno lietuvių kunigaikščiai, vėliau didikai Zabielos. Labūnavos dv. papuoštas vokiško tipo tvora su bokštais. Bažnytkaimio kapinėse įdomi apskrita koplyčia.
Labūnavos bžk. - visai mažas, su medine bažnyčia ir keliais nameliais; seniau miestas buvo aukščiau, Bėrupės slėny. Nevėžis teka apie 1 km į vakarus nuo bažnytkaimio; per jį keliamasi keltu į Josvainius, kurie stovi už 6 km, Šušvies krante. Dvibokštė gotiko Josvainių bažnyčia matyti ir iš aukštų Nevėžio krantų.

Keltas per Nevėžį ties Labūnava

Šušvis (arba Šušvė) įteka j Nevėžį ties Paliepių dv. Prasideda ji Tirulių pelkėje tarp Tytuvėnų ir Šiluvos, teka į žiemius, toliau į rytus, pro Šiaulėnų m., ir į pietus pro Pašušvio, Grinkiškio ir Josvainių m. Didžiausias jos intakas - Beržė - teka iš žiemių, nuo Radviliškio. Šušvis pasižymi dideliu kritimu ir gausiai apstatyta vandens malūnų: ji turi 14 malūnų, taigi daugiau, kaip Nevėžis. Šušvis laikoma plukdoma upe nuo Grinkiškio m.
Šušvies žiotys | Nevėžį plačios ir sėklios. Žemiau jų yra paskutinis Nevėžio malūnas - Bajėnų. Malūno trobesiai pastatyti kair. krante, o dešiniame - Bajėnų dvaras.
Žemiau Alonos žiočių, ties Vilčiatavos k. kairiajame krante ir Panevėžiuko (Panevėžėlio) dv. dešiniajame iki 1932 m. buvo dar vienas malūnas; jis turėjo labai mažą kritimą, dėl to maža buvo iš jo naudos. Ruošiantis atidaryti vandens kelią iki Kėdainių, Vilčiatavos malūnas 1930 m. išpirktas ir nugriautas. Dabar žemiau jo pasidarė didelė smėlio sėkluma: panaikinus užtvanką pasikeitė erozijos sąlygos. Nuo šios vietos Nevėžis beveik neturi kritimo. Matyti, kad seniau Nemuno lygmuo buvo žemesnis ir jo paspyris nesiekė Nevėžiu tiek toli, kaip dabar (31 km).
Žemiau Panevėžiuko įteka beveik kartu Striūna ir jos intakas Strabė arba Strabukas (Strėba). 3 km žemiau Nevėžį kerta naujai tiesiamo iš Kauno į Klaipėdą Žemaičių plento trasa. Plentui per upę šiemet bus statomas geležbetoninis tiltas. Greta bus antras tiltas per Gynę, kuri 1 km žemiau įteka į Nevėžį iš kairiojo šono. Žemaičių plentas pradėtas tiesti 1935 metais; tai bus pirmas didelis mūsų plentas, labai svarbus visai Lietuvai. Iš Kauno į Klaipėdą, 217 m atstumo, automobiliai juo važiuos 3-4 valandas. Ruožas Kaunas-Babtai-Airiogala Raseiniai-Viduklė-Nemakščiai-Kryžkalnis (Šiaulių-Tillžės plentas) - 103 km ilgumo - bus baigtas 1937 metais.

Nevėžis - puikus kelias baidarei

Gynė teka iš pietryčių, tik prie žiočių keičia linkmę į pietus; atrodo, kad ji buvo Bėrupės intakas, kada Bėrupė tekėjo į pietus.
Nuo Gynės žiočių aukštame kairiajame krante matyti Babtų mst. su medine bažnyčia, daugiau panašus į didelį kaimą.
Babtuose bažnyčia minima nuo 1672 metų. Seniau jie turėjo miesto teises; jų ženklas buvo laivas su iškeltomis burėmis, o viršuje - popiežiaus tiara su raktais. 1919 metais Babtai išgarsėjo savo „respublika", kada jų gyventojai atsisakė priklausyti Lietuvos valstybei. Babtai turi susisiekimą su Kaunu garlaiviais, kurie iki šios vietos tegali plaukioti. Garlaivių prieplauka ir keltas yra ties pietiniu Babtų galu. Ties Babtais numatoma statyti nauja radiostotis.

⁴⁸P. Šinkūnas ir A. Vireliūnas, Vandens ir vėjo galybės Kaunas, 1925, 68 pusl.

<<TURINYS>><<KĖDAINIAI>><<NEVĖŽIO ŽEMUPIS>>