|
„Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną Dvarą
Gryną vandenį savo į Nemuną varo...“
Stanevičius
Nevėžio ruožas žemiau Babtų - nepanašus į kitas upes. Srovės beveik nėra, upė vingiuoja tarp neaukštų krantų. Platus slėnis baigiasi iš abiejų šonų labai aukštais šlaitais, 40-50 m aukštumo. Vagos platumas 50-70 m, gilumas - nuo 2 m prie Babtų vis eina didyn ir ties Raudondvariu siekia 7-8 m, pavasary iki 13 m.
Vasarą tokio gilumo nėra nei vienoje upėje. Tik Nemuno deltoje, Skirvytės šakoje gilumai didesni, iki 12 m vasarą, iki 14 m pavasarį. Nemuno patvanka tiek jaučiama, kad dažnai vanduo teka iš Nemuno į Nevėžį. Pavasario metu lytys iš Nemuno nuplaukia apie 20 km prieš Nevėžio srovę. Kai Neris 1926 m. sugriovė Eigulių tiltą aukščiau Kauno, fermų liekanos pateko į Nevėžio slėnį aukščiau Raudondvario.
Nevėžio slėnis žemupyje
Žemiau Babtų deš. krante stovi gražus Babtinų dvaras, seniau kunigaikščių Giedraičių, Šukštų, Prozorų ir Tiškevičių, dabar gen. V. Nagevičiaus nuosavybė. Kairiajame krante pagal Kauno vieškelį išsitiesė Stabaunyčios kaimas; jo vardas labai reikšmingas, bet ne nuo stabo, o nuo laivų prieplaukos (stabauti - stabdyti laivus49). Čia buvo seniau žymus uostas, kuriuo naudojosi Nemuno baidokai.
Toliau pažymėtinas Kačiūniškio dv. dešiniajame Nevėžio krante, kur naujai pastatyti Seserų benediktinių vienuolyno rūmai. Rūmų stilius - kombinacija Rytų su Vakarais; bokštas - Maskvos Kremlio stilizacija.
Iš tolo matyti raudoni Raudondvario bokštai, kurie puošia didelį parką dešiniajame Nevėžio krante.
Pirmąją pilį pastatė čia kryžiuočiai 1405 m. ir pavadino Konigsburgu. Raudondvaris, kuris, matyti, visada turėjo raudonus mūrus, 1549 m. karaliaus Žigimanto-Augusto padovanotas karalienei Barborai Radvilaitei. Iš Radvilų Raudondvaris atiteko Zabieloms ir, vėliau, Tiškevičiams. Dabartinius rūmus pastatė italų architektas Laurynas Cezaris Anichini apie 184050 Raudondvaryje tas pats architektas suprojektavo ir pastatydino Liudvikų stiliumi gražią bažnyčią, kurią bestatydamas nukrito nuo lipamųjų pastatų ir užsimušė.
|
Raudondvario rūmų bokštas |
|
|
|
Bažnyčioje stovėjo grafienės Tiškevičienės balto marmuro statula, kuria visi žavėjosi. 1915 m., prieš užimant Kauną vokiečiams, Kauno tvirtovės komendanto Grigorjevo įsakymu Raudondvario bažnyčia rusų buvo susprogdinta; jos griuvėsiuos ilgai gulėjo ir balto marmuro gabalai, kuriems jau daugiau niekas gyvybės neįkvėps... Tik dabar Raudondvario bažnyčia vietos žmonių didelėmis pastangomis baigiama atstatyti, ir ne raudona, o balta, mažesnio formato ir kitokio stiliaus. Raudondvario rūmai karo metu taip pat labai nukentėjo; buvusių didikų rūmuose su paveikslų galerijomis dabar įgyvendinta vaikų prieglauda.
Raudondvaris stovi aukštame krante, viešpatauja visai apylinkei. Apačioje, prie Nevėžio, prisiglaudęs Solomenkos (Šiaudinės) kaimelis su sena karčiama. Toje vietoje seniau buvo keltas; po karo liko medinis tiltas; 1930 m. pastatytas didelis geležinis tiltas, tuo tarpu ilgiausias (vienos angos) Lietuvoje, 106 m ilgumo. Tiltas jungia Kauno-Vilkijos-Jurbarko vieškelį; prie jo veikia vandens matavimo stotis.
Kitame, kairiajame krante, aukštai ir toliau nuo upės, stovi Romainių dv., žinomas jau kryžiuočiams; jie Nevėžio slėnį šioje vietoje vadino Romainwerder arba Romainių gamyklos. |
Ties Raudondvariu baigiasi Nevėžio slėnis, bet Nevėžis dar neįteka į Nemuną. Jo vaga pasisuka lygia greta su Nemunu ir apie 2 km vingiuoja Nemuno slėniu, siauru pievų pusiasaliu nuo jo atskirta. Tik ties Šilalio k. Nevėžis sutampa su Nemunu. Tokią vagos formą nesunku paaiškinti skirtumu tarp Nemuno ir Nevėžio. Nemunas turi didesnį kritimą, smarkesnę srovę ir energingai neša smėlį; Nevėžis žemupy beveik neturi kritimo ir srovės, todėl iki žiočių neatneša smėlio. Laikui einant Nemunas užpylė savo vagą, pakilo su visu savo slėniu, o Nevėžis pasiliko dar daugiau Nemuno patvenktas ir kitaip negalėjo atiduoti savo vandenų Nemunui, kaip tik paėjęs kiek žemiau.
Toje vietoje, kur dabar Šilalis, kaikurių istorikų manymu, seniau stovėjusi Naujojo Kauno pilis, pastatyta D. L. K. Kęstučio 1362 m., vėliau kryžiuočių Gotteswerder, Vytauto Didžiojo 1402 m. sugriautoji pilis.
Saloje ties Nevėžio žiotimis (gal pusiasalyje) 1398 m. Vytautas Didysis nustatė su kryžiuočiais sieną.
Ties Nevėžio žiotimis Nemuno slėnis labai platus, vaga plati ir sekli, su salomis. Dėl to pavasariais čia susigrūda ledai ir pasidaro dideli potvyniai, labai pavojingi Kaunui.
Nevėžis įteka į Nemuną 9,6 km žemiau Kauno, 200,3 km nuo žiočių (Atmatos žiočių į Kuršių Marias). |
|
|
|
Raudondvario bažnyčia (1936 m)
|
49K. Tyszkiewicz, Wilija I jej brzegi Drezno 1871, 44 ir 291 pusl.
50Anichini į Lietuvą buvo patekęs kaip Napoleono kariuomenės Mac Donaldo korpuso karininkas; 1812 m. jis buvo paimtas nelaisvėn ir pasiliko Lietuvoj (Liet. Enciklopedija I. 681).
<<TURINYS>><<NEVĖŽIS ŽEMIAU KĖDAINIŲ>><<NEVĖŽIO LAIVYBA>>
|
