|
Kėdainiai su reformatų bažnyčia
Seniausias ir garsiausias Nevėžio krantuose - Kėdainių miestas. Įsteigtas jisai XIV šimtmečio pabaigoje. 1403 m. kryžiuočiai, kurie iki Nevėžio buvo išplėtė savo ekspansiją į rytus, pastatė kairiajame Nevėžio krante mūrinę bažnyčią, šv. Jurgio vardu. Šis gotiko stiliaus pastatas su aukštu stogu, be bokšto, gerai išsilaikęs.
Nuo 1490 m. Kėdainių dvarą valdė Kiškų giminė, nuo 1614 m. jie atiteko Biržų Radvilams. Radvilai iškėlė Kėdainius, pasikvietė iš užsienių amatininkus, sukūrė pramonę, įsteigė mokyklą, jau nuo 1590 m. Kėdainiai turėjo vad. Magdeburgo savivaldybės teises. 1653 m. Kėdainiuose pastatyta rotušė, kurios bokšte mušdavo laikrodis; išmūryti miesto vartai. Radvilai buvo reformatai: 1626 m. jie pastatė reformatų bažnyčią su kampiniais bokšteliais miesto centre, dešiniajame Nevėžio krante. Kėdainiuose buvo įvairių konfesijų bažnyčių, bet nebuvo... viešbučių. Apie 1653 m. Kėdainiuose veikė Radvilų spaustuvė, spausdino knygas vietinės gamybos popieryje; keletas knygų čia buvo atspausdintų ir lietuviškai.
Senovėje Kėdainiai vadinosi „Kiedaynys“, o lotyniškai „Caiodunum“. Radvilų dvaras buvo pastatytas prie Smilgos upelio, į žiemius nuo miesto. Senų rūmų vietoje vėlybesnių savininkų Čapskių (1812 -1863) ir Totlebeno, garsaus rusų generolo, pastatyti nauji rūmai prie Dotnuvos upelio. Dvaro parkas buvo išpuoštas su didele prabanga; dekoracijai buvo pastatyta ir mečetė su minaretu (arti geležinkelio stoties).
|
Minaretas Kėdainių parke
|
|
|
|
Kėdainių miesto istorija labai įdomi47, miestas daug kentėjo nuo karų ir ekonominių krizių. Matyti, tai buvo vienas didžiausių Lietuvos miestų; jis buvo grįstas. Grindimas buvo atliktas nepaprastu būdu: kiekvienas važiuojąs į miestą turėjo atgabenti po vieną akmenį!
Tokį „mozaikos“ grindinį turi Kėdainiai iki mūsų laikų.
Dabar Kėdainiai - apskrities centras; miestas išaugo ir gerokai pasitaisė. Daugiau kaip kiti miestai jis turi senoviškų pastatų. Dvaro rūmuose įsitaisė Kultūrtechnikų mokykla. Mieste pastatyta keletas gražių rūmų, o žiemiuose pasistatė visai naujas priemiestis. Gyventojų dabar yra per 8000, namų 632, įmonių 10.
Miesto ribose į Nevėžį įteka 2 deš. intakai - Dotnuva ir Smilga, per kurias pastatyti geležbetoniniai tiltai. Pro šalį miesto teka Obelis, kuri įyeka iš kairės 2 km žemiau.
Mieste per Nevėžį pastatytas tiltas su kair. krantu sujungti; tiltas senas ir laukia pakeitimo gelžbetoniniu. Prie tilto įtaisyta vandens matavimo stotis.
Dotnuva, arba Dotnuvėlė, teka iš Žiemių, lygia greta su Šiaulių-Kėdainių geležinkeliu. Prasideda ji netoli Baisogalos mst., teka pro Gudžiunų ir Pilionių k. Dotnuvos dv. ir mst. ir Kėdainių dv. parką. Dotnuvos dvare nuo 1924 m yra Žemės Ūkio Akademija.
Smilga teka iš žiemvakarių, nuo Krakių mst. Jos dešinysis intakas Smilgaitis, 13 km ilgesnis, kaip ji pati,teka pro pačias Krakes.
Nevėžis buvo seniau naudojamas laivininkystei bent iki Kėdainių. Nuo 1568 m. seimai pripažino Kėdainiams „laisvąjį uostą“, tikriau, laisvąjį vandens kelią, kuris negalėjo būti užtvenktas.
Kėdainių miesto centras stovi dešiniame Nevėžio slėnio krante, palyginti neaukštame; todėl Nevėžis miestą kartais apsemia. Nekartą patvinęs vanduo buvo apsėmęs turgaus aikštę ir namus žemesnėse vietose (50 psl. fot.). Kaip ir kiti Lietuvos miestai, Kėdainiai negerbia savo upės ir atsisuko nuo jos nugara. |
47Kėdainių miesto istoriją žiūr., 1) 1, 563 pusl., 2) 2, 21 pusl.; 3) Kiedany Stownik Geograficiny. IV t., 1883, 17 pusl.; 4) Labai turininga P. Šinkūno monografija „Kėdainių miesto istorija“, 11; žymia dalimi ją atsispausdino Akiras-Biržys „Kėdainių apskrityje“ 5) J. Avižonis. Kėdainių miesto praeitis. Lietuvos Aidas 1934 II 3, 28 Nr. 6) V. N. Kėdainių miesto praeitis ir dabartis. Savivaldybė 1933, 3 Nr., 19 pusl.
<<TURINYS>><<NUO KREKENAVOS IKI KĖDAINIŲ>><<NEVĖŽIS ŽEMIAU KĖDAINIŲ>>
|
