|
Žemiau Upytės žiočių ir Slabados malūno Nevėžis dar priima kairįjį intaką Linkuvę, kuri teka iš pietryčių; melioracijos darbai prijungė prie jos Žižmojaus dalį; dabar Linkuvė teka pro Anciškius ir Truskavą.
Lieptas per Nevėžį ties Vadaktais
Keliais staigiais vingiais Nevėžis prieina prie žymaus prekybos centro - Krekenavos miestelio, kuris apima nemažą plotą dešiniajame krante, o priemiesčiais persimetė į kairįjį. Dvibokštė baltų plytų bažnyčia dominuoja miesteliui, ypač žiūrint iš Nevėžio. Miestelyje keliolika mūrinių namų; gyventojų per 1000.
Krekenava - senas miestas: jau 1484 m. čia pastatė bažnyčią Rodų dv. savininkai Vizgirdai,. Jo vardas esą pasidaręs iš Naujųjų Krakių (lenkų Kroki nowe = Krakinow); šita versija mažai įtikinanti. Seniau Krekenava buvo garsi koklių gamyba. Pro miestą eina Kėdainių-Panevėžio vieškelis, kiti keliai eina į Truskavą ir Počiūnėlius. Per Nevėžį ties Kiekenava 1931 m. pastatytas didelis geležbetoninis tiltas, 68 m ilgumo. Upės vagoje guli dideli akmenys.
Žemiau Krekenavos reikia pažymėti gražų miškelį kairiajame Nevėžio krante su senais ąžuolais pačiame upės krante (ž. įžangą). Upės slėny prasideda charakteringi Nevėžio vingiai. Upė lyg blaškosi tarp slėnio šlaitų 400 m platumo lygumoje.
Prie Lokaušėlės žiočių, deš. Nevėžio krante, Linkaučiaus dvare, kurio parkas siekia upės krantą, iki 1825 m. buvo vario liejykla, vienintelė Lietuvoje. Žemiau Linkaučiaus, ties Skaistkalnės (Jasnogurkos) dv. yra vandens malūnas, kurio aukštas trobesys pastatytas deš. krante.
Žemiau Skaistkalnes kair. Nevėžio slėnio šlaite yra Daniliškių dv. su taisyklingai kažin kokio užsienio specialisto išplanuotu parku ir gausingomis versmėmis. Čia gyvena V. D. Un-to Technikos fakulteto prof. P. Jankauskas, dabar pensininkas.
Nevėžio slėnis čia prasiplečia apie 1 km; jo šlaitai apie 30 m aukštumo; upės vaga 30-40 m platumo, vandens gilumas vasarą 0,2-1,5 m,abudu krantai aukšti, apie 2 m aukščiau žemo vandens.
Ąžuolynas ties Krekenava
Prie Liaudės žiočių (ji įteka iš deš. šono 2 km aukščiau Surviliškio) seniau buvo Sasų pilis, storastijos centras, žinoma iš kryžiuočių kronikų jau 1394 m. Balinskis (1, 466 pusl.) rašo, kad čia buvo supilti apkasai karui su švedais. Deš. Liaudės krante, greta Bakainių kaimo yra iškilęs pilies kalnas, vadinamas Surviliškio piliakalniu, labai didelis ir gražus. Kitas mažesnis piliakalnis stūkso kair. Nevėžio krante, priešais, ties Burvelių kaimu. Jokios gyvenamos vietos su Sasų ar panašiu vardu dabar čia nebeliko.
Liaudė teka iš žiemvakarių stambiais vingiais pro Počiunėlių bžk., Žibartonių ir Užupių k., skirdama Panevėžio apskritį nuo Kėdainių. Žymesni įntakai: Nikelpa, Garduva ir Nykis. Liaudės slėnis nuo Vytauto Didžiojo laikų buvo žinomas, kaip „Liaudės traktas“, kur gyveno smulkus bajorai (Liaudės bajorai), atvaizduoti lenkų rašytojo H. Sienkevičiaus istoriniuose romanuose. Buszynskis (2, 20 pusl.) mano, kad senas Liaudės vardas buvo Liada, padarytas iš pagonių dievaičio vardo.
Nevėžio vagoje ties Liaudės žiotimis guli didžiulis akmuo; dugnas čia kietas, akmenuotas, vanduo teka labai smarkiai; viena po kitos eina trys rėvos, šiame ruože didelė išimtis. Srovės greitis rėvose sieka 1,2 m/sec.
Skaistkalnės malūnas
Nevėžis ties Skaistkalne
Surviliškio tiltas
|
Surviliškis - nežymus bažnytkaimis aukštajame Nevėžio slėnio deš. krante. Bažnyčia čia įsteigta 1637 m. Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus. Dabartinė medinė bažnvčia laikosi nuo 1791 melų. 1906-1911 metais Survilišky vikaravo dabartinis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.
Vienintelis Surviliškio papuošalas - labai dailus arkinis geležbetoninis tiltas per Nevėžį. Vienas 41,6 m skliautas jungia abudu upės krantu. Pastatytas jis 1930 m. inž. P. Markūno projektu. Tiltas stovi vieškelyje iš Surviliškio į Truskavą.
4 km žemiau Surviliškio kair. Nevėžio krante matyli mažas, bet gražus Šventybrasčio bažnytkaimis. Aukšto kranto viršūnėje tarp kelių senų beržų stovi sena medinė bažnytėlė su mūriniais sparnais ir atskira medine varpine. Nevėžio kranto briaunoje pastatytas betoninis Nepriklausomybės paminklas. Pakalnėje už šventoriaus 1803 m. sukilėlių kapai46. Ties Šventybrasčiu įteka mažas upelis Brasta; čia seniau buvo vandens malūnas; užtvankos liekanos dar pasiliko Nevėžio vagoje.
Kiek žiemiau, deš. Nevėžio krante, yra Kalnaberžės kaimas ir dvaras. Dvaras seniau priklausė gr. Čapskiams, vėliau Rusijos ministeriui-pirmininkui P. Stolypinui. Dabar čia įtaisyta jaunų nusikaltėlių auklėjimo įstaiga, kuriai ilgai vadovavo kun. M. Jonaitis. Vidury gražaus parko stovi nedideli rūmai ir perdirbtos iš arklidžių auklėjimo įstaigos patalpos. Iš dvaro į Nevėžį eina per lauką ilga alėja. |
|
|
|
Šventybrasčio bažnyčia
|
Žemiau Kruosto žiočių įtaisyta Kruostos vandens malūno užtvanka. Malūno trobesiai - kair. krante.
Kruostos vandens malūnas
Upės slėnis čia labai platus, iki 2 km. Ties Sirutiškių dv., kurio balti rūmai gražiai atsispindi Nevėžio vandeny, upė staigiu vingiu artėja prie dešiniojo slėnio šlaito, grįžta į kairę iki Apytalaukio bžk. ir vėl vingiuoja tarp Bobėnų miško ir Vilainių malūno.
Apytalaukis - senasis dvaras kair. Nevėžio krante, 5 km aukščiau Kėdainių, Seną mūrinę bažnyčią čia pastatė 1635 m Žemaičių teisėjas P. Šiukšta. Kitame Nevėžio krante, labai aukštame, dunkso gražus Bobėnų miškas, kėdainiečių vasarojimo ir ekskursijų vieta.
Aukšta užtvanka skersai Nevėžį kelia vandenį Vilainių malūnui, kurio aukštas trobesys pastatytas kairiajame krante. Žemiau malūno Nevėžio ruožas turi apie 3 km nepaprastai tiesią ir taisyklingą vagą; negali būti abejojimų, kad čia vaga buvo kada nors reguliuota. Tarp Vilainių dvaro (kair. krante) ir Kėdainių geležinkelio stoties pastatytas vieškeliui medinis tiltas, o kiek žemiau - du geležinkelio tiltai vienas greta kito. 1,7 km nuo upės, deš. krante, yra Kėdainių geležinkelių stotis. Savo laiku stoties namas buvo laikomas Kėdainių miesto papuošalu, o gretimas viešbutis buvo lyginamas su geriausiais užsieniniais (2, 21 pusl.). Tempora mutantur..
46Akiras-Biržys, Kėdainių apskritis. Kėdainiai 1934, 214 pusl.
<<TURINYS>><<NEVĖŽIS NUO PANEVĖŽPO IKI KREKENAVOS>><<KĖDAINIAI>>
|
