Vienas įdomiausių melioracijos darbų Nevėžio baseine - Sonžylos kanalas, kuris sujungė Lėvenį ties Bernatonių k. su smulkaus Nevėžio intako - Sonžylos - aukštupiu toje vietoje, kur seniau, 1798, 1824 ir 1914 metais, buvo manoma kasti laivams kanalą iš Nemuno į Lielupę ir Rygos uostą (ž. § 30). Kai melioratoriai sutvarkė Lėvens aukštupį ir jo svarbesniuosius intakus, kaip Mituvą, Kupą ir Viešintą, labai padidėjo Lėvens žemupio debitai. Nesutilpęs vingiuotoje upės vagoje vanduo plačiai išsilieja lygiame jos slėny, padarydamas ūkininkams didžiausių nuostolių. Norėdamas išvengti brangaus Lėvens žemupio regulavimo 48 km ruože, Melioracijos skyrius pasinaudojo sena mintimi sujungti Lėvenį su Nevėžiu. Lėvens vandens lygmuo ties Bernatonių k. yra 5,3 m aukštesnis, kaip Nevėžyje prie Sonžylos žiočių. Jau seniau, pavasario potvynių metu, aukštas Lėvens vanduo rasdavo sau kelią į Sonžylą per Panevėžio-Pušalolo vieškelį, kuriame buvo įtaisyta kelelas nemažų tiltų. Tat ir buvo nuspręsta dalį Lėvens vandens pertekliaus nukreipti į Nevėžį. Kultūrtechnikas B. Baublys 1929 metais ištyrė vietą tarp Lėvens ir Nevėžio ir palygino tris variantus: 1) aukščiau Panevėžio, tarp Vabalos ir Venslaviškių k. 2) ties pačiu Panevėžio mst., Tickūnų k. linkme, 3) žemiau Panevėžio, tarp Bernatonių ir Berčiūnų k. Pirmas ir antras variantai - trumpesni, kanalas teturėtų 4 km ilgumo, bet padidintas Nevėžio debitas galėtų pakenkti Panevėžiui, todėl buvo išrinktas trečiasis kelias.
1930 m. buvo iškastas 8 km ilgumo kanalas, kuris prasideda kairiajame Lėvens krante tarp Bernatonių ir Bernatonėlių k., kerta Panevėžio-Pušaloto vieškelį ir eina toliau Sonžylos upelio vaga Berčiūnų k. laukais ir valdišku mišku. Ties Berčiūnų kurortu reguluota Sonžylos vaga kerta Radviliškio-Panevežio-Daugavpilio geležinkelį ir išeina į Nevėžį ties Berčiūnų tiltu (fot. 71 pusl.). Kanalo ir reguluotos Sonžylos vagos dugnas yra 8 m platumo, apie 2 m gilumo. Dideliam kritimui sušvelninti kanale buvo padaryti 3 slenksčiai⁷³

Sonžylos kanalo pradžia iš Lėvens (1935 m.)

Kanalo pradžioje buvo įtaisyti betoniniai vartai, vandens debitui reguluoti vėliau juos panaikino.

Sonžyloskanalas buvo numatytas 10 m³ vandens debito praleisti. Kai buvo patirta, kad to permaža, kanalas buvo pertvarkytas, pagilintas jo pradžioje, ir dabar praleidžia 30-40 m³. Sonžylavirsta nemaža upe; atliekama vandens energija smarkiai ardo šlaitus ir slenksčius⁷⁴. Atsirado pavojus ir geležinkelio tiltui ties Berčiūnais, kurį 1935 metais teko padidinti dar viena anga. Sonžylos debitas potvynio metu nemaža atsiliepia ir Nevėžio debituose (ž. 40 pusl.)⁷⁵.
Sonžylos kanalas kaštavo apie 250 000 lt. Ties Bernatonėliais per kanalą pastatytas geležbetoninis vieškelio tiltas. Lėvens krante ir prie šio tilto įtaisytos vandens matavimo stotys. Kai Lėveny aukštas vanduo, kanalu galima plaukti iš vienos upės į kitą; tuo keliu kartais iriasi baidarininkai, o 1934 m. mėgino keltis Kauno Jachtklubo irklininkai su sportine valtimi, kuria jie plaukė iš Kauno į Rygą.

⁷³B. Baublys, Lėvens-Nevėžio kanalas. Žemėtvarka ir Melioracija, 1930, 4-5 Nr. 48 pusl.

B. Baublys, Sonžylos kanalas. Panevėžys 1930, Mūsų Kraštas, 25 Nr.

⁷⁴J. Stanišauskis, Sonžylos kanalo hidrauliniai skaičiavimai. Žemėtvarka ir Melioracija, 1934, 3 Nr., 16 pusl.

⁷⁵S. Kolupaila, Lėvens-Sonžylos kanalo reikšmė Nevėžio debitams. Žemėtvarka ir Melioracija, 1935, 3 Nr. 28 pusl.

<<TURINYS>><<PELKĖS IR MELIORACIJOS DARBAI>><<EŽERAI NEVĖŽIO BASEINE>>