Žymų Nevėžio baseino procentą turi pelkės ir šlapios žemės. Stambiausios pelkės: 1) Steprai apie 1300 ha - Juodos baseine, 2) Anciškių-Truskavos - Linkuvės baseine, 3) Nendrės - į pietus nuo Panevėžio, 4) Beržės pelkė paliai Radviliškį, 5) Sulinktų - į šiaurę nuo Šiaulėnų, 6) Tyrulis (Šakarnis) - į šiaurę nuo Šiluvos, 7) kitas Tyrulis - tarp Vosyliškio ir Šaukoto.

Nevežis prieš melioraciją

Nevėžio baseinas labai reikalingas pagrindinės melioracijos. Upės ir upeliai, kuriais turėtų nutekėti vandens perteklius, yra užaugę ir užslinkę. Žemėlapiuose daugelio upelių (Aulamo, Opstainos, aukštupių) visai neparodyta. Nuostabu, kad tie upeliai turi didelį nuolydį, visai pakankamą vandeniui nubėgti. Matyti, kad jie buvo dirbtinai pagadinti, užtvenkiant perkalais, lieptais ir tvoromis.
Neturime jokių žinių apie senesniuosius melioracijos darbus Nevėžyje ir jo intakuose. Rusų Melioracijos skyriaus apyskaitose randame, kad 1913 metais buvo rengiamasi Panevėžio apskrityje iškasti Juodos, Upytės ir Linkuvės vagas, bendro ilgumo apie 122 km; sąmata sudarė 113 521 rublių sumą⁶⁹. Buvo numatoma tvarkyti ir Šušvies aukštupį; Šiaulėnuose buvo įsteigta vandens matavimo stotis, bet tyrinėjimai liko nebaigti. Jokių darbų rusų melioratoriai nepadarė. Tik Beržės pelkėje paliai Radviliškį Žemės banko lėšomis buvo iškastas didelis griovis, vad. Banko kanalas, keliolikos km ilgumo.

Labai energingai ėmėsi tvarkyti apleistas upes Nepriklausomos Lietuvos Melioracijos skyrius. 1926 m. paruoštas Juodos baseino nusausinimo projektas, 1929-31 m. iškasta Juodos vaga ir 354 grioviai bendro ilgio 567 km; išimta 1,5 mil. m³ žemės, paslatyta 39 mediniai ir 9 mūriniai tiltai ir 134 betoniniai vamzdžiai. Tiesiogiai nusausinta 11 000 ha žemės 107 kaimų, 2250 savininkų; tame skaičiuje nusausinta 2928 ha valdiškos žemės, kita - ūkininkų. Juodos melioracijai išleista 2,15 mil. litų⁷⁰. Prie šių darbų pažemintas Lėno ir Juodžio ežerų lygmuo.

Sureguluota Nevėžio vaga

1930-35 m. dideli darbai atlikti Juostos, Sonžylos, Kiršino, Upytės, Smilgos, Obelies, Bėrupės ir Šušvies baseine, pradėti darbai Nevėžio aukštupyje, Linkuvės, Lankesos, Bėrupės baseine, Šušvies aukštupyje, numatoma sutvarkyti Juostos aukštupis ir likę plotai.
Žemiau duodama surinktos Melioracijos skyriuje medžiagos santrauka: nurodytas atskirų Nevėžio intakų baseinuose atliktas ir tebevykdomas darbas, nusausintas plotas, griovių bendras ilgis, iškastos žemės tūris (pagal kurį nustatoma kaina) ir išleista suma; vykdomų projektų skaičiai paimti iš sąmatų, kaip skirtumai su jau atlikta darbo dalimi, todėl jie mažiau tikslūs.

Melioracijos darbai Nevėžio baseine

Visi pažymėti darbai atlikti iš Melioracijos skyriaus kreditų, teikiant ūkininkams paskolą ir dalimi negrąžinamąją pašalpą. Be tų melioracijos darbų, daug smulkesnių griovių iškasta pačių ūkininkų lėšomis, pagal Melioracijos skyriaus kultūrtechnikų paruoštus projektus. Bendrai tokių smulkių darbų charakteristikai duota jų santrauka apskritimis⁷¹

Visame Nevėžio baseine nusausinta 61097 ha balų ir šlapių dirvų, iškasta 2803,3 km griovių, išmesta 6 271 600 m³ žemės ir užmokėta uždarbą 7 614 100 lt. Kartu su tais projektais, kurie bus įvykdyti per keletą metų, bus nusausinta 107 000 ha, iškasta 4800 km griovių bendro 11 500 000 m³ tūrio ir bendra 13 000 000 lt kaina.

Nusausinimo kanalas Steprų pelkėse (J.Šurnos fot.)

Po kelerių metų visai pasikeis Nevėžio baseino išvaizda, kai balos ir kitos nenaudingos žemės bus paverstos pievomis, ganyklomis, gerais miškais ir, vietomis, laukais. Plečiasi ir laukų nusausinimas požeminiu drenažu.

Hidrografijos tikslams svarbu numatyti, kokią reikšmę Nevėžio debitams turės šie dideli melioracijos darbai. Aukščiau, § 8, parodyta, kiek pasikeitė Nevėžio baseino plotas. Dabar ištirkime, kaip atsiliepė naujos nusausinimo sistemos „upių tinklo tankume“ (plg. 27-29 pusl.). Suma naujų kanalų ilgių, kartu su reguluotais ir nereguluotais upių ruožais, įskaitant ten pat numatytus vykdyti darbus, sudarys 5540 km (buvo 2139 km). Bendras Nevėžio baseino upių tinklo tankumas po melioracijos darbų bus:
T=5540:6103,1=0.906,
tuo tarpu seniau buvo tik 0,350, tankumas padidės 160% ir ryškiai atsilieps nuotakio sąlygose: nuotakio koeficientas turės padidėti, o upės režimas bus daugiau „akcentuotas“: po liūčių ar ilgų lietingų periodų matysime dažniau potvynius, kurių maksimumai ilgainiui išsilygins⁷².

Nevėžio intakų tinklo tankumas po melioracijos darbų

Nuostabiai pasikeitė tinklo tankumas Juodos baseine: prieš melioraciją jis buvo pats mažiausias visame Nevėžio baseine (0,152); dabar visas baseinas sutvarkytas ir jo tankumas pasidarė pats didžiausias (1,875). Mažiau pasikeitė tuo tarpu Šušvies baseino tinklo tankumas. Dabar pažiūrėkime, kiek pakitėjo Nevėžio tinklo tankumas iki kaikurių ryškesnių vietų (ž. sekantį puslapį).
Bendras Nevėžio baseino tinklo tankumas siekia 0,9, o aukštupyje, kur plačiau įvykdyta melioracija, net 1,5. Šie skaičiai, palyginus su senaisiais (28 pusl.), ryškiai pabrėžia hidrologinę melioracijos darbų reikšmę.
Šiuo metu vykdomi Nevėžio aukštupio, Aluontės ir Laukesos regulavimo darbai priklauso prie pavyzdingiausių technikiniu atžvilgiu. Ypač rimtai daromi mūriniai ir betoniniai slenksčiai, grindžiami posūkiai, vėlėnuojami šlaitai. Sutvarkytos upių vagos atrodo labai dailios ir švarios.
Dideli melioracijos darbai Nevėžio baseine išsiplėtė 1926-1935 m. periode, kuris pasižymėjo didesniu drėgnumu; todėl jie pasiekė labai žymaus efekto, nors tebėra įvykdytas tik pagrindinis magistralinių kanalų tinklas ir sutvarkyti vandens priėmėjai-upeliai. Tuos darbus būtinai turi sekti detališka melioracija (smulkus tinklas, laukų drenažas, paviršiaus lyginimas, pievų ir pelkių kultūra, agronominės priemonės), kuri ilgam laikui pakels mūsų ūkininkų gerovę.

Nevėžio tinklo tankumas nuo versmių iki žiočių po melioracijos

⁶⁹Ježegodnik Otdiela Zemelnych Ulučšenij. Petrograd 1914, V t., I d., 79 pusl.

⁷⁰J. Šurna, Nusausinimo darbai pono Respublikos Prezidento tėviškėje. Žemėtvarka ir Melioracija, 1934, 1 Nr., 34 pusl.

⁷¹Žinias surinko kulturtechnikai P. Česenka (Panevežio ap.), V. Šileika (Kėdainių aps.) ir S. Stripinis (Kauno aps.).

⁷²S. Kolupaila, Hidrografinio tinklo tankumas ir melioracijos darbai. Žemėtvarka ir Melioracija, 1936, 1 Nr.

<<TURINYS>><<MIŠKAI NEVĖŽIO BASEINE>><<SONŽYLOS KANALAS>>