Lėno ežeras (J. Šurnos fot.)

Vienas svarbių hidrologinių faktorių - ežerai, kurie reguluoja nuotakį. Ežerais Nevėžio baseinas yra visai negausingas, tikrai gamtos nuskriaustas. Visas jo slėnis, giliai ledynų išgraužtas ir išplautas, yra labai žemas, ežerai pasiliko tik baseino kraštuose ir jie gyvena savo amžiaus senatvę, baigia užaugti ir užslinkti dumblu. Nevėžio režimui tie ežerai nebeturi reikšmės; todėl pasitenkinkime trumpa jų charakteristika.
Didžiausias Nevėžio baseine - Lėno ežeras, Ukmergės aps. Taujėnų val., 3,8 km ilgumo, iki 0,8 km platumo. Seniau iš Lėno tekėjo Lėnupis per Steprų pelkes į Juodžio ežerą; melioratoriai prijungė ežerą prie Aptekos, Juodos deš. intako ir nuleido Lėno lygmenį 1,2 m (projekte 1,47 m), kad būtų galima nusausinti Užulėnio pelkes. Prieš melioraciją Lėnas turėjo 247 ha ploto, nuleidus vandenį beliko 223 ha; didžiausias ežero gilumas buvo rastas 3,0 m, vidutinis gilumas - 2,2 m; gilumai sumažėjo dabar iki 1,0 - 1,5 m ir ežeras smarkiai užauga. Ežero dugnas - dumblas, vietomis iki 7 m gilumo. Lėno ežero vaizdas - nelinksmas, krantai durpiniai, žemi ir šlapi; po melioracijos darbų ežeras dar pablogėjo, ir jau buvo manoma grąžinti jį į senąją padėtį. Ežero krantuose yra Lėnų bžk. ir Naujasodžių k.; į pietus nuo ežero yra Užulėnio k., R. Prezidento A. Smetonos tėviškė.
Kitas didesnis ežeras, iš kurio teka Juoda - Juodis arba Juodyčius (Juodytis) - taip pat melioratorių pažemintas 1,2 m (projekte 1,44 m). Buvęs jo plotas 66 ha sumažėjo iki 54 m; ežero didžiausias gilumas yra nemažesnis, kaip 6 m, bet tiksliai nežinomas. Ežeras siauras, iki 2 km ilgumo; jis randasi prie Vadoklių dv., Panevėžio aps. Vadoklių val. Dugnas daugumoje dumbluotas, tik rytuose kietesnis. | Juodžio ežerą įteka keli kanalai, jų tarpe Lėnupis iš Steprų pelkių.

Juodžio ež. baseine yra dar Pilvino ež,, Ramygalos val., taip pat pažemintas apie 1 m; jo plotas iš 8 ha sumažėįo iki 6 ha.

Juodžio (Juodyčiaus) ežeras (J. Šurnos fot.)

Nevėžio intakas Inčys teka iš Šilų ežero (3 km į rytus nuo Šilų bžk. Vadoklių val.), kurio tikras vardas bene bus Lukštė; jo plotas apie 30 ha.
Juosta teka iš Juosto arba Juostinio ežero Troškūnų val.; ežeras apie 1,9 km ilgumo, siauras, 40 ha ploto; krantai sausi.
Ramygalos val. ties Gudelių k., tarp valstybinių Truskavos ir Tverkimo miškų buvo didelis ežeras, kuris baigia užaugti liūnais; dabar pasiliko 3 apvalios „akys“; didesnis vad. Gudelių ežeras, apie 28 ha ploto; kiti du - Gudeliukų ir Pašilių k. Ežerai neturi aiškaus ištako; mūsų žemėlapyje jie priskirti prie Liaušės, kairiojo Upytės intako, baseino. Truskavos miške apie 30 m nuo kranto matyti pakriaušė, buvusio ežero krantas. Užaugę ežerą liūnai atlaiko žmogų; ant jų auga spalgenos (spanguolės); po liūnu telkšo vanduo ir gilus dumblas⁷⁶.
Kitas didesnis užaugantis ežeras Praviršulis, Šušvies baseine, Raseinių aps. Šiluvos val., Tyrulio raiste; paviršiaus plotas 74 ha; jis priskirtas prie Žadikės Šventupio baseino, nors iš jo griovis buvo prakastas į Luknę, Dubysos intaką. Ežero dugnas dumblotas, yra 3 seklesnės vietos, žmonių vadinamos apsemtomis salomis.
Šušvies baseine yra dar keletas ežerų: Šaukėnas, 11 ha ploto, Gumertas, 11 ha, Sulinkis, 7 ha, Juodasis, 5 ha.
Be čia pažymėtų žymesnių ežerų Nevėžio baseine yra apie 20 smulkesnių ežerų ir kūdrų.

⁷⁶Žinias apie šiuos ežerus surinko Ramygalos girininkas p. Žukauskas; man jas atsiuntė Panevėžio miškų urėdas J. Kasperavičius.

<<TURINYS>><<SONŽYLOS KANALAS>><<NEVĖŽIO ŽVEJYBA>>