|
Nevėžio, kaip ir visų upių, vaga susideda iš eilės vingių; aukštupyje vingiai smulkūs ir tankūs, žemiau jie darosi stambesni ir švelnesni.
Upės vingiuotumą hidrografai apibūdina santykiais vagos ilgumo su tiesiąja linija. Paimkime tarp dviejų upės taškų vagos ilgumą L ir tiesioginį tarp jų atstumą I. Upės vingiuotumas bus santykis
V = L / l,
visada didesnis, kaip 1; jį galima išreikšti ir procentais:
V% = 100 L / l,
Kiti vartoja upės išsiplėtojimo sąvoką, kuris skaičiuojamas taip:
P = L - l / l;
tas santykis gali būti mažesnis ar didesnis, kaip 1; išsiplėtojimas bus lygus 1, kai upė du kartu ilgesnė, kaip tiesioginis atstumas. Santykis P gali būti taip pat išreikštas procentais:
P% = 100 * L - l / l.
Nesunku pastebėti, kad P = V - 1 arba P% = V% - 100%
Kartografai lokius santykius vadina reliatyviais, todėl kad čia tiesioginis atstumas suprantamas Žemes paviršium, vad. geodezinės linijos
linkme. Tikras trumpiausias dviejų taškų atstumas būtų matuojamas pagal stygą; upės ilgio santykis su tokiu atstumu vadinamas absoliučiu vingiuotumu. Praktikoje, ypač nedideliems atstumams, skirtumas tarp absoliučio ir reliatyvaus vingiuotumo yra visai nežymus *). Mes visur taikome reliatyvius santykius.
Paskaičiuokime tuos santykius visam Nevėžio ilgiui. Kaip matėm, visą Nevėžio ilgumą galime laikyti L = 218,7 km; tiesioginis atstumas tarp versmių (projektuojamo kanalo pradžios) ir žiočių (Nemunas ties Šilaliu) yra I = 98,7 km; tas atstumas skaičiuojamas pagal pažymėtas žemėlapyje stačiakampainias koordinatas, kaip koordinatų skirtumo diagonalė.
vingiuotumas V = 218,7 / 98,7 = 2,22 arba 222%,
išsiplėtojimas P = 218,7 - 98,7 / 98,7 = 120 / 98,7 = 1,22 arba 122%.
Šie skaičiai nepakankamai apibūdina upės vingius; tokius santykius gali turėti ir lygiu lanku išlenkta visai nevingiuota upė arba taisyklingas kanalas. Tai eina iš to, kad Nevėžis teka slėniu, kuris gamtos kaprizu daro stambius zigzagus, keletą kartų keisdamas linkmę beveik 90" kampu. Daug tinkamesni bus vingiuotumo santykiai atskiriems ruožams.
Skirtingos linkmės Nevėžio ruožų vingiuotumas
| Km |
Ruožų ribos |
Ruožų koord. |
Ruožų koord. |
Tiesioginis atstumas |
Ruožo ilgumas |
Vingiuotumas |
Išsiplėtojimas |
|
|
(km): |
(km) |
(km) |
(km) |
|
|
|
|
vertik. |
horiz |
l |
L |
V |
P |
| 218,7 |
Versmės |
+70,1 |
+65,1 |
9,5 |
13,2 |
1,39 |
0,39 |
| 205,5 |
Girelė |
+72,9 |
+55,0 |
4,4 |
5,4 |
1,23 |
0,23 |
| 200,1 |
Traupis |
+68,5 |
+56,6 |
23,4 |
33,1 |
1,41 |
0,41 |
| 167,0 |
Bajoriškiai |
+87,5 |
+43,0 |
7,9 |
12,2 |
1,54 |
0,54 |
| 154,8 |
Juodos žiotys |
+87,7 |
+35,1 |
5,4 |
6,2 |
1,15 |
0,15 |
| 148,6 |
Juostos žiotys |
+93,1 |
+34,7 |
12,2 |
17,9 |
1,47 |
0,47 |
| 130,7 |
Sonžylos žiotys |
+93,0 |
+22,5 |
54,6 |
75,5 |
1,38 |
0,38 |
| 55,2 |
Obelies žiotys |
+41,2 |
+5,2 |
39,8 |
55,2 |
1,39 |
0,39 |
| 0,0 |
Nemunas |
+3,6 |
-7,8 |
Nesunku išskirti šiuos pagrindinius Nevėžio ruožus pagal vagos linkmę. Tarp versmių, ir Girelės k. Nevėžis teka bendrai į vakarus, tarp Girelės ir Traupio į pietus, tarp Traupio ir Bajoriškių k. (aukščiau Miežiškių) - NNW linkme, tarp Bajoriškių ir Juodos žiočių į vakarus, tarp Juodos ir Juostos žiočių į žiemius, tarp Juostos ir Sonžylos žiočių - bendra vakarų linkme, o visas tarpas žemiau Sonžylos turi SSW linkmę. Šių ruožų ilgiai ir jų santykiai duodami tabelėje (ž. aukščiau).
Matome, kad atskirų ruožų vingiuotumas siekia 1,3-1,5. Kai bus atlikti melioracijos darbai, aukštupio vingiuotumas sumažės. Vagos ilgumas tarp Bajoriškių ir Traupio bus 29,5 km, vingiuotumas bus 1,26 vietoje dabartinio 1,41; tarp Traupio ir Girelės: L = 5,0 km, V = 1,14 vietoje 1,41; tarp Gireles ir versmių: L = 13,1 km, V = 1,38.
*A.Bobrik, Geometričeskaja morfologija suši i okeana. S Peterburg 1914, 13 pusl. A.Bobrik, Ob opredeleniji i izmiereniji izvilistosti kartografičeskich linij i figur. Petrograd 1916, 39 pusl. A.Bobrik, Očerk geometričeskoj morfologiji suši iokeana. Helsingfors 1925, 113 pusl.
<<TURINYS>><<NEVĖŽIO ILGIS>><<NEVĖŽIO KRITIMAS IR IŠILGINIS PROFILIS>>
|
