Labai svarbus hidrografinis elementas yra upės kritimas: juo jis didesnis, juo sriauniau teka vanduo, didesnis jo geologinis veikimas (erozija), jis slepia didesnę hidraulinę energiją. Tiksliai kritimas gali būti išmatuotas atliekant išilgai upės nivelaciją. Kur nėra atskiros nivelacijos, galima naudotis duotomis žemėlapyje altitudėmis; jos gautos darant menzulinę, nuotrauką; prie upių ir ežerų žemėlapyje pažymėtos vandens paviršiaus altitudes (rusų žemėlapiuose sieksniais, vokiečių - metrais). Altitudės turi būti pritaikytos kuriam nors charakteringam vandens horizontui - žemam, vidutiniam, dažniausiam. Paprastai to nėra padaryta ir altitudės gali būti kiek klaidingos ir viena neatitikti kitos.
Nevėžio žemupiui turime nivelacijos duomenis; aukščiau altitudės paimtos Iš žemėlapio. Pagal atstumus ir vandens paviršiaus altitudes išbrėžtas Nevėžio išilginis profilis (schematiškas pjūvis): aukščiai parodyti 2000 kartų stambiau, kaip atstumai; dėl to ryškiau matyti, kiek kinta upės kritimas.

Nevėžio versmių altitudė yra 93,0 m, žiotys prie Nemuno yra 19,3 m viršum jūros lygmens. Bendras Nevėžio kritimas yra 73,7 m.
Lyginamajam kritimui apibūdinti skaičiuojamas išilginis nuolydis - santykis tarp upės vandens paviršiaus kritimo H ir jos ilgio L (metrais): i = H / L
Kai H duotas metrais, o L - kilometrais, nuolydis bus: i = H / 1000 L

Nuolydis yra bevardis skaičius, labai maža trupmena. Praktikoje jis dažnai reiškiamas vienu iš trijų būdu: 1) procentais: i% = 100 i, 2) promiliais: i‰ = 1000 i, 3) kritimu 1 kilometre ilgio, išreikštu centimetrais: 100 H : L = 100000 i cm/km.
Nevėžio kritimas H - 73,7 m ilgyje L - 218,7 km duoda vidutinj nuolydj i = 73,7 / 1000. 218,7 = 0.000336 arba 0,0336% arba 0,336‰, arba 33,6 cm/km.
Bendras visos upės nuolydis dar jos neapibūdina, todėl kad atskiruose ruožuose jis yra labai skirtingas. Nevėžio profilyje aiškiai matyti dvi griežtai skirtingos dalys; jų riba - Sonžylos žiotys (žemiau Panevėžio), kur upė galutinai keičia savo linkmę. Tarp versmių ir Sonžylos, 88,0 km tarpe, kritimas yra labai didelis, 54,1 m; nuolydis gaunamas 61,7 cm/km. Žemutinis ruožas, tarp Sonžylos ir Nemuno, 130,7 km ilgumo, turi mažesnį kritimą, 19,4 m; šio tarpo nuolydis tėra 14,8 cm/km, arba keturis kart mažesnis, kaip pirmojo ruožo.
Aukštupyje vietomis nuolydis yra didesnis, siekia 100 cm/km, o žemupyje upė beveik neturi kritimo, ir nuolydis sumažėja beveik iki nulio. Žemiau duoti žymiausių Nevėžio profilio lūžimo taškai, jų atstumai ir altitudės, atskirų ruožų kritimai, ilgumai ir nuolydžiai.

Dėl palyginti didelio kritimo Nevėžis tinka vandens energijai naudoti. Jame įtaisyta 13 vandens malūnų (seniau buvo bent 17), kurie naudoja dalį kritimo, patvenkdami vandenį nuo 1.4 iki 2,3 m. Visi Nevėžio intakai turi didesnį, kaip jis kritimą Stambesniųjų intakų išilginiai profiliai atvaizduoti grafiškai kartu su Nevėžiu.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO VINGIUOTUMAS>><<NEVĖŽIO BASEINAS>>