Nevėžio baseinas, arba plotas, iš kurio surenka vandenį jis ir visi jo intakai, turi, bendrais bruožais, trikampio formą, kurio viršūnėse yra Šiauliai, Troškūnai ir Raudondvaris. Jo kaimynai: iš vakarų - Dubysos baseinas, iš rytų - Šventosios ir Neries, iš žiemių - Mūšos (Lielupės). Trikampio viduriu, iš žiemių į pietų vakarus, teka Nevėžis savo dalimi tarp Panevėžio ir Nemuno.
Hipsometriniame ar reljefiniame žemėlapy matyti, kad Nevėžio žemuma eina ir toliau už jo baseino ribų į žiemius, prasiplėsdama į Lielupės žemumą.
Nevėžio-Lėvens-Mūšos-Lielupės žemuma pasidarė slenkant ledynui į pietus, o upių vagas išplovė tirpstančio ledyno vandenys. Ši žemuma iš tikrųjų yra žema: takoskira tarp Nevėžio ir Lėvens teturi 47-50 m aukščio nuo jūros. Tiek vakarai - Žemaičių aukštumos, tiek rytai - Zarasų-Tauragnų-Malėtų-Trakų galinės morenos (ledyno išsiplėtimo ribos) kalvos, - žymiai aukštesni, kaip Nevėžio žemuma. Ir visas Nevėžio baseinas yra labai lygus ir žemas: rytinė dalis nesiekia 100 m; vakaruose, Šušvies baseine, vietos kiek aukštesnės, per 150 m aukščiau jūros. Aukščiausia baseino vieta, 183 m aukščiau jūros, yra 4 km j pietus nuo Šiaulėnų miestelio. Žemiausia baseino vieta, 19,3 m, tai vandens paviršius prie Nevėžio žiočių (o dugnas tik 12,5 m aukščiau jūros).
Į Nevėžio-Lėvens žemumą iš vakarų ir rytų subėga daugybė intakų. Abiejų upių aukštupiai teka iš rytų beveik lygia greta, o žemiau Panevėžio išsiskirsto į skirtingas puses: Nevėžis teka į pietus, Lėvuo - į žiemius¹⁵. Tų upių aukštutiniai ruožai iki Panevėžio apylinkių turi visai priešingas linkmes: Lėvuo ir jo kaimynė Pyvesa aukštupiuose teka j pietus, o Nevėžis tarp Raguvos ir Miežiškių ir tarp Juodos ir Juostos - į žiemius.
Nevėžio baseine yra ir daugiau keistų dalykų. | jo žemupį, kuris turi bendrą pietų linkmę, įteka keli upeliai priešinga kryptimi; jų žiotys ar slėniai dalimi nukreipti į žiemius, prieš Nevėžio srovę. Tai Vejuona, Striūna su Algupiu, Daugupys, Gynė, Urka, Mekla, Bėrupė.
Tarp Babtų ir Labūnavos greta Nevėžio slėnio yra antras, visai panašus slėnis; seniau juo tekėjo Bėrupė, dabar naudojasi Gynės ir Bėrupės žemupiai. Važiuojant vieškeliu iš Kauno į Kėdainius kairiuoju Nevėžio krantu, tas antrasis slėnis matomas labai gerai ir visų laikomas Nevėžio slėniu. Sunku pastebėti, kada ir kur jame išnyksta Nevėžis!
Kitas, lygia greta šiuo einąs, slėnis jaučiamas toliau į rytus, Ibianų- Vandžiogalos-Savičionių kryptimi. Šiuo slėniu paeiliui teka Gynė, Bėrupės Urka ir Mekla. Šis slėnis pasidarė išilgai smėlio pylimo, vad. „oso“.
Dar vienas senslėnis yra Vešetos baloje, tarp Panevėžio ir Krekenavos. Čia tarp Molainos ir Upytės eina užaugusio Vešetos upelio slėnis; dabar iškasti kanalai: vienas į žiemius, į Molainą, kitas - į pietus pro Upytės bažnytkaimį ir vad. Čičinsko kalną į Upytę.
Kai mūsų geologai smulkiau ištirs Nevėžio baseiną, jie ras ir išaiškins daugiau keistų ir įdomių dalykų.

Kraštutinių Nevėžio baseino taškų koordinatos:

Administracijos atžvilgiu Nevėžio baseinas priklauso Panevėžio, Kėdainių ir Kauno apskritims. Tik intakų aukštupiai įeina į Ukmergės, Raseinių ir Šiaulių apskritis.
Nevėžio baseine yra šie žymesni miestai ir miesteliai: Panevėžys, Kėdainiai, Dotnuva, Radviliškis, Šaukotas, Šiaulėnai, Baisogala, Grinkiškis, Krakės, Surviliškis, Krekenava, Naujamiestis, Upytė, Ramygala, Raguva, Troškūnai, Lėnai, Šėta, Žeimiai, Bukonys, Josvainiai, Labūnava. Babtai, Raudondvaris.
Kairioji Nevėžio baseino pusė labai lygi ir pelkėta; tik arčiau Nevėžio kairieji intakai įsipjauna į bendrą lygumą. Dešiniosios baseino pusės intakai turi daugiau išplėstą tinklą. Didesni intakai jungiasi su Nevėžiu tik jo žemupyje. Nuostabu, kad pietinių intakų versmės yra visai arti nuo Neries, beveik siekia jos slėnio briaunos, lyg slenksčio („Bodenschwelle", ž, 7, II t., 37 pusl.).

¹⁵P. Šinkūnas ir A Vireliūnas Vandens ir vėjo galybės Kaunas 1925 67 pusl.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO KRITIMAS>><<NEVĖŽIO INTAKAI>>