Literatūroje duodami tokie Nevėžio upės ilgumo skaičiai:

J. Ch.Stuckenberg (6, 192 pusl.) tarp 175 ir 190 verstų, arba.....................................187-203 km,
D.Afanasįev {3, 77 pusl.) apie 190 verstų, arba .............................................................203 „
H.Keller (7, Tabellenband. 118 pusl.)...............................................................................175 „
J.Witkowskitf⁹.........................................................................................................................198 „
Oficialus rusų upių sąrašas¹⁰ - 201 verstas, arba.........................................................214 „
Vilniaus vandens kelių apygardos žinynas (8, 34 pusl.) - 165 verstai, arba ............176 „

Visa Lietuva 1922¹¹..............................................................................................................241 „
Visa Lietuva 1923¹²..............................................................................................................185 „
S. Kolupaila pagal 1923 m. matavimą¹³..........................................................................213,5 „

Senesnieji rusų matavimai buvo padaryti žemėlapyje 1:126000 ir dar smulkesniuose. Naujas visų Lietuvos upių ilgumo matavimas buvo atliktas 1923 metais žemėlapyje 1.84 000; matuota skriestuvu 3 mm (=0,25 km) žingsniu; smulkesni vingiai buvo kompensuojami iš akies. Upės pradžia buvo palaikyta apie Grybulių k.; matavimo linija pažymėta upės viduriu.
Nevėžio žemupį 1925 m. smulkiai ištyrė Vandens Kelių Tyrinėjimo Partija. Menzulinės nuotraukos planšetuose (1:5000) pažymėtas kilometražas geometrine upės ašimi. Trumpa santrauka multiplikuota opalografu („Žinios iš 1925 metų Nevėžio upės tyrinėjimų"). Nuotrauka buvo atlikta nuo žiočių iki Kėdainių geležinkelio tilto, 59,25 km ruože.
Šiai studijai iš pagrindų pertyriau Nevėžio ilgio klausimą. Nuo žiočių iki Kėdainių geležinkelio tilto priėmiau 1925 m. kilometražą, kaip tiksliausj. Aukščiau išmatavau iš naujo upę stambiausios skalės žemėlapyje 1:25 000, kurį man paskolino V. D. Un-to Geofizikos kabinetas. Šiame žemėlapyje išbrėžiau vidurinę upės liniją ir ją išmatavau skriestuvu 2 mm (=0,05 km) žingsniu, tikrindamas skriestuvą kiekviename lape skyrium (viso 14 lapų). Matavimo technika plačiau aprašyta mano darbe „Apie upių ilgį ir jo matavimus"¹⁴.
Taip buvo išmatuotas Nevėžio ilgis iki pažymėtų žemėlapyje jo versmių ties Grybulių k., viso 215,4 km. Jei pratęsti matavimą iki spėjamų tikrų versmių, tai pelkė prie Vagylkos vnk. būtų nuo Nevėžio žiočių apie 220 km, Dabužių miškas apie 218 km, projektuojamo kanalo pradžia apie 218,7 km. Tiksliausi šiuo metu turime laikyti Nevėžio ilgį 218,7 km.
Melioracijos projekte duotas Nevėžio ruožo aukščiau Aluontės (tiksliau 158,6 km) vietoje išmatuotas kilometražas; tik jis taikytas būsimojo kanalo trasai, be smulkių vingių, žymiai ištiesintai. Tvarkomos dalies ilgis,nuo magistralinio griovio pradžios, parodytas 56,3 km. (vykdžius melioraciįos projektą, Nevėžis sutrumpės apie 4 km; jo ilgis bus 214,9 km, gan artimas kaikuriems senesniems skaičiams.
Įvairiems kilometražams palyginti duodu kaikurių ryškesnių taškų atstumą nuo žiočių:

⁹Materyaly do hypsometryi kraįu. Warszawa 1917, Pamiętnik Fizyograficzny, XXIV, 49 pusl.
¹⁰Perečen' vnutrennich vodnych putėj Jevropejskoj Rossiji. S. Peterburg 1907, 238 p.
¹¹S.Kolupaila, Hidrografinis Lietuvos vaizdas, 111 pusl.
¹²S.Kolupaila, Trumpas Lietuvos hidrografijos vaizdas, 103 pusl.
¹³Lietuvos Hidrografija Kaunas 1924, 30 pusl. Lietuvos upių ilgis. Kosmos. 1924, 3 nr., 287 pusl.
¹⁴Kaunas 1935, iš „Mūsų Žinyno".

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO VERSMĖS>><<NEVĖŽIO VINGIUOTUMAS>>