Moderniškas, o kartu ir labai senas būdas upes naudoti - jų kritimo mechaninę energiją paversti į darbą. Įvertinkime Nevėžio ir kaikurių jo intakų hidraulinės energijos išteklius ir pažinkime, kaip dabar toji energija naudojama.
Pirmieji, gana apytikriai, mūsų skaičiavimai (1922) priskyrė Nevėžiui 6000 arklio jėgų minimalinės hidraulinės energijos (brutto)⁶⁴. Hidraulinė energija skaičiuojama pagal tinkamą naudoti upės kritimą H m ir vidutinį vandens debitą Q m³/sec; variklių galingumas bus: N=10 HQ arklio jėgų (žymima HP; 1 HP=0,736 kW).

Sugriauto Šventybrasčio malūno užtvankos vieta.

Patiektame 1924 XI 4 Pirmajai Lietuvos inžinierių ir architektų konferencijai referate „Vandens jėgos naudojimas Švedijoje ir Lietuvoje“ daviau kiek tikslesnius energijos duomenis. Nevėžiui nuo Juostos ligi Šušvės žiočių, imant kritimą 18 m ir vid. debitą 28 m³/sec, buvo gauta 5000 HP, Šušviai, kurios kritimas 100 m ir debitas 3,5 m³/sec, buvo priskirta 3500 HP.
Straipsnyje „Nemuno kilpa“⁶⁵ tuos skaitmenis apibrėžiau dar tiksliau. Nevėžiui iki Šušvies nurodyta minimalinė energija 1000 HP, vidutinė 2000 HP ir maksimalinė 5000 HP. Šušvies energija - minimalinė 2000 HP, vidutinė 3000 HP ir maksimalinė 5000 HP.

1932 m. inž. A. Šulcas⁶⁶ paskaičiavo vidutinį ir maksimalinį Lietuvos upių galingumą atskirose tinkamesnėse vietose. Nevėžį jis visai nepriėmė domėn, kaip mažai tinkamą upę. Šušvyje jis išnagrinėjo 5 vietas: Grinkiškį, Krakes, Pilsupius, Josvainius ir Bajėnus (prie žiočių). Padarius ten užtvankas po 10 ligi 20 m galima „įkinkyti“ viso 2730 HP arba 2010 kW; taupant vandenį kūdrose galima gauti maksimalinį galingumą 10500 HP arba 7730 kW.
Reikia sutikti, kad Nevėžio slėny sąlygos vandens energijai naudoti nėra geriausios; kitur turime geresnių sąlygų. Nevėžio aukštupis pavirto balomis, ruože tarp Miežiškių ir Sonžylos yra didelis kritimas, bet maža vandens, žemiau labai nežymus kritimas. Bet jei rimtai kils sumanymas atidaryti Nevėžį laivams iki Panevėžio, visą upę teks šliūzuoti, patvenkiant vietomis visą slėnį ir kartu įrengiant hidroelektrines stotis. Pamėginkime ištirti kaikurių tinkamesnių vietų teorinį galingumą.

Teorinis Nevėžio galingumas

Vidutinio Nevėžio galingumas, spėjamas per 6 mėnesius kasmet, yra apie 2400 a. jėgų, arba 1770 kW.
Iš Nevėžio intakų verti dėmesio Šušvis, Kiršinas, Liaudė, Dotnuva, Obelis, Bėrupė, Gynė. Skaitydami Nevėžio galingumą 2400 HP, Šušvies 2000 HP, Kiršino 250 HP, Liaudės 100 HP, Dotnuvos 100 HP, Obelies 400, Bėrupės 150 HP, Gynės 60 HP, kitų drauge 200 HP, viso baseino vidutinį galingumą galėsime įvertinti 5660 HP arba 4170 kW.
Nedidelė Nevėžio energija, bet vis tik tai visai reali vertė. Dabar pažiūrėkim, kiek jos naudojama.

⁶⁴S. Kolupaila. Musų baltieji angliai. Lietuva 1922, 102 Nr.
⁶⁵Kosmos 1929, 5 Nr, 175 pusl.; atskirame leidinyje „Nemuno kilpa“ 1929, 7 pusl.

⁶⁶A. B. Š Lietuvos upių vandens energija Kosmos 1932 7-12 Nr, 397 pusl.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO TILTAI>><<NEVĖŽIO VANDENS MALŪNAI>>