Pirmąją žinią apie Nevėžio vandens jėgos naudojimą randame jau pačioje XV šimtmečio pradžioje. Vytautas Didysis 1404 VIII 17 raštu leido kryžiuočių Ordino magistrui Konradui von Jungingenui „das fliss die Novvese twingen welden czu malen und czu andern irre notdorft, daz sie do czu unsers ubers, wo in daz bequeme ist, ewielich gebruchen sollen vor uns und den unsern ungchindert“, t. y. tvenkti Nevėžį malimui bei kitiems reikalams ir naudotis tam tikslui kairiuoju upės krantu⁶⁷: kaip žinoma, 1404-1409 m. dešinįjį Nevėžio krantą (Žemaičius) valdė Ordinas. Kryžiuočiai, matyti, manė statyti vandens malūną ir išderėjo šį Lietuvos vyriausybės sutikimą. Tikrų žinių neturime, kur, būtent, turėjo būti tasai malūnas, galime tik spėti, kad tokia vieta galėjo būti Vilainiai, aukščiau Kėdainių, nes kryžiuočiams buvo svarbus laisvas vandens kelias iki Kėdainių. Veikiausia, kad malūnas nebuvo pastatytas, nors leidimas buvo duotas „amžiniems laikams“. Žalgirio kautynės išlaisvino ir dešinįjį Nevėžio krantą nuo Ordino riterių globos..

Bajėnų vandens malūno užtvanka

Sunku susekti, kada atsirado Nevėžyje pirmieji malūnai. Viena tegalima tvirtinti, kad iki XIX šimtmečio bent žemutiniame Nevėžio ruože malūnų užtvankų nebuvo, jau nuo 1568 m. Gardino seimo įstatymu buvo uždrausta tvenkti Nevėžį žemiau Kėdainių. Kad Kėdainių apylinkėje vandens malūnų iki XVIII šimtmečio dar nebuvo, galima suprasti iš Jonušo Radvilos duoto 1649 m. leidimo miestui pasistatyti ant Obelies upes kranto vėjinį malūną (11, 19 pusl.).
Galima spėti, kad pirmas vandens malūnas Nevėžyje buvo pastatytas XVIII šimtmetyje Panevėžy, toje vietoje, kur dabar yra „Laisvės“ tiltas.Nuo to malūno dar pasiliko Panevėžy „malūnų miesto“ tradicija. Buszynskis rašo, kad mūrinis malūnas ant Nevėžio priklausė miestui; prie jo buvo didelis medinis tiltas per Nevėžį ir mažesnis per Žagieną (2, 12 pusl.). Malūnas paseno ir pairo; 1915 m. jis jau neveikė, o 1925 m., statant „Laisvės“ tiltą, buvo nuardytos ir jo liekanos.

Pelėdnagių malūno užtvanka

XIX šimtmetyje atsirado daugiau malūnų. Statėsi juos, dažniausia, dvarininkai ir išnuomodavo malūninkams-žydams. Kėdainių dv. savininkui (po 1863 m.) gr. Totlebenui priklausė du malūnai - aukščiau ir žemiau Kėdainių. Malūnai buvo statomi be plano, primitivios konstrukcijos, ir gerokai gadino upę.
Oficialus Vilniaus Vandens kelių valdybos leidinys nurodo Nevėžyje 1908 metais 14 vandens malūnų (8, 173 pusl.); į šį sąrašą kaž kodėl nepateko Panevėžio ir Vilčiatavos malūnai. Jų vietos ir savininkai: 1) Tautkūnai - A. Jaloveckis, dvarininkas, 2) Velžis - D. Majoras, miestelėnas 3) Pajuostis - A. Meištavičius, dvar., 4) Savitiškis - S. Ostachevičius, dvar., 5) Nausodė - A. ir G. Naruševičiai, dvar., 6) Vadaktėliai - J. Bytautas, dvar., 7) Vadaktai - M. Zavadskis, dvar., 8) Slabada (Rodos) J. Kardinauskis, dvar., 9) Skaistkalnė - A. Kambergas, pirklys, 10) Kruosta - E. Kraftas, valdininkas, 11) Šventybrastis - P.Stolypinas, ministeris, 12) Vilainiai - gr. V. Totlebenienė, dvar., 13) Pelėdnagiai - gr. V. Totlebenienė, dvar., 14) Bajėnai - bar. A. Budbergas, dvarininkas.
Palyginus su šiuo sąrašu, iki 1935 melų atsirado dar vienas - Miežiškių malūnas. Vadaktų ir Šventybrasčio malūnai nugriauti, matyti, Didžiojo karo metu. Vilčiatavos malūnas išardytas 1932 m. sąryšyje su projektuojamuoju vandens kelio iki Kėdainių atidarymu. Savitiškių malūnas 1925 m. sudegęs ir vėl atstatytas.
Žemiau duotas veikiančių vandens malūnų sąrašas su svarbiausiomis žiniomis, ten pat nurodytos buvusių malūnų vietos.

Nevėžio vandens malūnų sąrašas

Bendras instaluotas visų Nevėžio malūnų galingumas sudaro 360 arklio jėgų. Iš galimų „įkinkyti“ 2395 HP naudojama tuo tarpu, kaip matome, tik 15%.
Nevėžio malūnų užtvankos yra labai primitivios konstrukcijos. Jos susideda iš įkaltų į upės dugną polių, tarpai prikrauti akmenų, fašinų ir žvyro. Didesnės užtvankos turi dar paprastos sistemos pralaidas iš lentų arba rąstų. Nei vienos užtvankos nėra betoninės, su skydais, ant tvirto pagrindo.
Malūnų trobesiai pastatyti greta užtvankų. Tik Nausodės malūnas stovi kiek nuošaliau, prie kanalo.
Bloga užtvankų konstrukcija paaiškina, kodėl Nevėžio malūnai tik mažą dalį turimos vandens energijos tenaudoja: daug vandens skverbiasi pro užtvanką, negalima vandens laupyti ir reguluoti debitą paros ribose. Nepasižymi tobulumu ir vandens turbinos; vandens ratų Nevėžyje nebėra.
Nevėžio malūnų užtvankų konstrukcija pavaizduota fotografijomis: Miežiškių malūno - 64 pusl., Savitiškių - 69 pusl., Skaistkalnės - 76 pusl., Kruostos - 78 pusl., Bajėnų - 24 pusl. ir greta, t. p. Pelėdnagių malūno.
Nevėžio intakuose įtaisyti 33 vandens malūnai. Daugiausia, net 14, jų yra Šušvyje. Visame Nevėžio baseine šiuo metu veikia 46 vandens malūnai.

⁶⁷A. Prochaska, Codex epistolaris Vitoldi, 103 pusl., 296 Nr. Šį svarbų dokumentą man nurodė ir tekstą interpretavo Dr. Z Ivinskis.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO VANDENS ENERGIJA>><<MIŠKAI NEVĖŽIO BASEINE>>