Nevėžis tik trumpai savo istorijoje skyrė Aukštaičius nuo kryžiuočių pavergtos Žemaičių žemės. Jis laikomas nuo tų laikų siena tarp Žemaičių ir Aukštaičių. Upės turi žmones jungti, bet ne skirti.
Skersai Nevėžį nuo senovės ėjo dideli vieškeliai - iš Vilniaus pro Ukmergę ir Panevėžį į Rygą, iš Kauno pro Kėdainius į Panevėžį ir Šiaulius. Tarp atskirų vietos centrų ėjo vietinės reikšmės vieškeliai.
Turime žinių, kad jau 1602 m. Kėdainiuose buvo tiltas per Nevėžį; jis kaštavo 100 kapų lietuviškų grašių. Iš važiuojančių per tiltą buvo imamas muitas; tokią privilegiją suteikė Kėdainių savininkui Kiškai karalius Žigimantas III 1611 m. (11, 4 pusl.). 1659 m. naują tiltą Kėdainiuose pastatė Boguslovas Radvila (2, 32 pusl.).
Panevėžy pirmas tiltas buvo pastatytas XVII šimtmetyje, kai miestas išsiplėtė į kairįjį Nevėžio krantą, su Senamiesčiu susisiekti.
Tiltų galėjo būti daugiau. Žemutinėje upės dalyje žmonės kėlėsi keltais.
Kauno gubernijos aprašymas duoda tikslių žinių apie Nevėžio tiltus ir keltus apie 1860 metus (3, 129 pusl.).
Nuolatiniai keltai, privačių asmenų laikomi, buvo ties Raudondvariu ir Babtais (gr. Tiškevičiaus). Kėdainiuose, kely j Šėtą, buvo medinis tiltas 97 m ilgumo, 8,5 platumo; jis priklausė gr. Čapskiui ir buvo žydų eksploatuojamas. Vieškelyje iš Ukmergės j Panevėžį buvo 1 plaukiojantis tiltas, ant laivų, 17 m ilgumo, matyti, prie Velžio, 2 nuolatiniai ant polių (Raguvoje?) 49 m ir Miežiškiuose 21 m. Panevėžio mieste buvo didelis, 128 m ilgumo tiltas ant polių.
Pirmas geležinis tiltas pastatytas per Nevėžį 1871 metais aukščiau Kėdainių, tiesiant geležinkelį iš Liepojaus į Romnus pro Šiaulius, Jonavą, Kaišiadoris ir Vilnių.
Oficialus tiltų sąrašas per plaukiojamas Rusijos upes⁵⁹ nepažymėjo nei vieno Nevėžio tilto.
1898 metais buvo tiltai Krekenavoje, Panevėžyje ir Velžyje (4, 10 pusl.); buvo jų ir daugiau, bet jie visi buvo mediniai, netvirti; kas pavasarį juos apsemdavo potvyniai, griaudavo lytys. 1924 IV ledai sugriovė medinį Velžio tiltą ir aplaužė laikinąjį tiltą Panevėžyje.
Dar 1927 metais Hidrometrinio biuro Nevėžiui tirti ekspedicija suskaitė ir aprašė 27 medinius, 2 geležbetoninius ir 2 geležinius tiltus. Medinių 15 buvo laikinojo pobūdžio (lieptai), geležbetoniniai tiltai abudu buvo Panevėžyje, abudu geležiniai - Kėdainiuose.
Per keletą paskutinių metų vaizdas visai pasikeitė. Mūsų „aukso amžius“ įrašė Nevėžio istorijon gražų puslapį. 1936 metais turime per Nevėžį 9 gelžbetoninius ir 3 geležinius tiltus; artimiausioje ateityje bus statomi dar 2 geležbetoniniai tiltai.

Be tiltų iliustracijų duodame čia tiltų sąrašą ir jų trumpą aprašymą⁶⁰.

Sąrašas nuolatinių tiltų per Nevėžį

Pirmieji Nevėžio tiltai - mediniai, kaip paprastai per mažus upelius ir griovius (fot. 58 pusl.). Didesnis - Laukagalio tiltas, 7,0 m ilgumo, 5,5 m platumo, 1,5 m aukščio; jo neapsemia išsiliejęs lygiame slėny vanduo. Tiltas ties Traupio dv. - silpnas medinis tiltas 9,0 m ilgumo, 5,0 m platumo, 2,2 m aukščio (fot. § 2).
Pirmas geležbetoninis tiltas yra Traupio bžk., vieškelyje į Taujėnus, jis - balkinės sistemos, su masiviniais ramtais ant polių, bendro ilgumo su ramtais 15 m, 5,7 m platumo, 2,3 m aukščio; viena anga 10,0 m. Tiltą projektavo inž. K. Germanas; statytas jis 1922 m., kaštavo 14 320 lt.

Tiltas ties Traupio bžk.

Antrasis - Levaniškių geležbetoninis tiltas - rėminis su konsolėmis. Jo anga 11,0 m; bendras tilto ilgis su dviem konsolėmis po 4 m yra 19,0 m; platumas 5,7 m, aukštis 3,0 m. Tiltą projektavo inž. K. Germanas, statytas 1932 m., kaštavo 12 000 lt.

Tiltas ties Levaniškių k.

Trečias geležbetoninis tiltas yra ties Raguva, kiek peržemas. Jis - rėminės su konsolėmis sistemos; anga 12,0 m; bendras ilgis su konsolėmis po 4 m yra 20,0 m, platumas 5.7 m, aukštis 2,4 m. Projektavo tiltą inž. P. Markūnas; tiltas statytas 1928 m., kaštavo 21 840 lt.
Nevėžio slėny ties Raguva yra 3 (buvo 4) mediniai tiltai per Nevėžio vingius ir žiogius. Tiltai ir kelias kartais apsemiami. Dabar statomas vienas ąžuolinis tiltas 19,0 m ilgumo, 5,5 m platumo; kiti bus užpilti. Tiltas kaštuos 3500 lt.
Ties Eigirdų ir Narbutų k. ūkininkai stato laikinuosius tiltus 5-6 m ilgumu, tik vasarai.

Gitėnų k. vieškelis iš Raguvos į Panevėžį turi 2 tiltus 15 ir 4 m ilgumo; 1935 m. melioratoriai ištiesino Nevėžio vagą ir tiltai nebetiko upei; artimiausiu laiku bus pastatytas naujas ąžuolinis tiltas 19,0m ilgumo, 5,5m platumo, dabartinio mažesnio tilto vietoje; didesnis bus išardytas ir užpiltas; tiltas kaštuos 3500 lt.

Tiltas ties Raguva

Naujas medinis tiltas ant mūrinių ramtų pastatytas ties Kerblonių k., reguluojant Nevėžio vagą 1935 m.; jis dviejų angų po 6 m, bendro ilgumo 15 m.
Miežiškių geležbetoninis tiltas - rėminėmis atramomis su konsolėmis: dvi angos po 9,0 m; bendras ilgumas su konsolėmis po 3 m yra 2-1,0 m,

Tiltas ties Velžiu

platumas 5,7 m, aukštis 3,5 m. Tiltą projektavo inž. K. Germanas; statytas 1930 m., kaštavo 26 480 lt. (fot. 65 pusl).
Ties Tautkūnų k. ūkininkai stato kas vasarą laikinąjį, silpnos konstrukcijos, medinį tiltą.
Velžio geležbetoninis tiltas - balkinis, ant dviejų masivinių taurų ir dviejų rėminių atramų krantuose, su konsolėmis. Tiltas trijų angų: 10,5+12,0+10,5 m; bendras ilgis su konsolėmis po 3,5 m yra 40,0 m, platumas 5,6 m, aukštis 4,5 m; laisvos angos 9,5+11+9,5 m, viso 30 m. Projektavo inž. P. Markūnas; tiltas statytas 1927 m., kaštavo 58 850 lt.
Pajuosčio tiltas - medinis, 3 angų, ant gražių mūrinių taurų ir ramtų, 38 m ilgumo, 4,5 m platumo, apie 4 m aukščio. Tiltas statytas seniau; medinės sijos sustiprintos geležinėmis juostomis. Tilto angos drauge turi apie 34 m (fot. 66 pusl.).

„Laisvės“ tiltas Panevėžyje

Panevėžio miesto ribose yra 2 geležbetoniniai tiltai ir 3 lieptai. Lieptus stato miesto savivaldybė gyventojų patogumui; žiemą jie nuimami, kad ledai nenuneštų Tarp vad. Naujojo miesto ir Smėlynės seniau buvo medinis tiltas. Vokiečių okupacinė valdžia pradėjo statyti naują tiltą 1917 m., bet pastatė tik atramas. Miesto savivaldybė baigė „Laisvės“ tiltą tik 1925 m., pasinaudodama atramomis. Tilto fermas projektavo inž. P. Markūnas. Tiltas - trijų angų po 25,6 m. Fermų sistema - parabolinės arkos su stygomis; važiavimas apačia. Arkų aukštis 5,0 m, viršum važiuojamosios dalies 4,0 m. Tilto bendras platumas 8 m: tarp arkų gatvei palikta 4,9 m platumo, o šalia arkų - du trotuarai po 1,1 m; tilto aukštis nuo vandens lygmens 3,7 m. Tiltas kaštavo 107 000 lt., neskaitant taurų ir ramtų. Bendras tilto ilgumas 76,8 m, laisva anga 70 m.
Kitas Panevėžio tiltas - Respublikos gatvėje, kuri jungia miesto centrą su geležinkelio stotimi, buvo pastatytas jau prieš 1914 m. Jis buvo medinis ant geležinių sijų ir mūrinių atramų. 1925 m. medinė važiuojamoji dalis pakeista geležbetoniniu perdengimu ant senų atramų. Tiltas 3 angų, balkinis, bendro ilgumo 42,0 m (su ramtų sparnais), angos po 11,2 m; važiavimas viršum, gatvė 7,7 m, du šaligatviai po 1,9 m, bendras platumas 11,5 m; aukštis 4,5 m; laisva anga 30 m. Perdengimą projektavo inž. P. Markūnas; kaštavo jis 33 250 lt. (neskaitant atramų ir geležinių sijų). Tiltas pavadintas „Respublikos tiltu“.
Ties Nausodės malūnu yra privatiškas medinis tiltas 13 m ilgumo, labai žemas, tik apie 1,2 m aukščio, labai pavojingas valtims; pastatytas siauroje ir sraunioje vietoje, už staigaus posūkio. Jis - trijų angų ant silpnų medinių polių.
Žemiau Sonžylos žiočių yra Berčiūnų arba Smiltynės tiltas; tikriau, čia yra du seni mediniai tiltai: vienas per upę 46,0 m, kitas slėny, 21,0 m ilgumo; abudu 6,0 m platumo ir 5,5 m aukščio. Šiemet numatoma pastatyti vienas geležbetoninis tiltas; sąmatoje numatyta 75 000 lt. (fot. 71 pusl.).
Naujamiesčio tiltas medinis, 38,0 m ilgumo, apie 4,5 m platumo, ant ožių, 6 angų. Tiltas visai menkas, potvynio metu apsemiamas; kad vanduo nenuneštų, jis apkraunamas akmenimis.
Ties Murmulių k. per Nevėžio šakas, tarp kurių yra sala, pastatyti du nedideli lauko keliui tiltai. Vadaktėliuose, žemiau malūno, yra medinis ant ožių tiltas, 37 m ilgumo, 5 m platumo, 4 m aukščio, malūnininko laikomas. Tokios pat konstrukcijos yra tiltas ties Vadaktų dv., 24 m ilgumo (fot. 74 p.).

Tiltas ties Krekenava

Krekenavoje yra didelis geležbetoninis tiltas, 68 m bendro ilgumo. Jis - Gerberio sistemos; sijos paremtos ant dviejų masyvinių taurų ir dviejų rėminių atramų. Angų - trys: 18+20+18 m; dvi konsolės po 6 m. Važiuojamosios dalies platumas 5,4 m ir dviejų šaligatvių po 1,3 m, viso 8,0 m; tilto aukštis 6,9 m (virš žemo vandens); laisva anga 52,0 m. Tiltas pastatytas 1931 m., projektą sudarė inž. P. Markūnas, statybą prižiūrėjo inž. K. Germanas; tiltas kaštavo 102 000 lt. (sąmata 163 000 lt); žemės darbus atliko nemokamai vietos gyventojai. Iki šio tilto visi jie yra Panevėžio aps. (ir miesto) savivaldybės žinioje.
Žemiau Krekenavos, Šambališkių, Mučiūnų ir Grinkių k. ūkininkai statosi laikinuosius lieptus.

Labai dailus geležbetoninis tiltas pastatytas ties Surviliškiu, jis - arkinės sistemos, vienos angos, bendro 57,6 m ilgumo; tarp arkos šarnyrų yra 41,6 m atstumas; tilto platumas 6,0 m, trotuarų nėra. Arkos aukštis 7,0 m, važiuojamosios dalies aukštis virš žemo vandens 68 m. Tiltą projektavo inž. P. Markūnas; statyba ėjo nuo 1930 m. Birželio mėn. ir buvo baigta 1931 VI 5; tiltas kaštavo 94 200 lt., neskaitant natūralinių gyventojų prievolių (medžiagos gabenimas, pylymo žemės darbai). Tiltas - Kėdainių aps. savivaldybės žinioje.

Tiltas lies Surviliškiu

Žemiau Vilainių malūno ant Bobėnų-Vilainių-Koliupės vieškelio yra medinis tiltas, statytas prieš 1914 m., 1935 m. naujai atstatytas. Tilto ilgis 41 m, platumas 4,5 m, aukštis 8 m. Konstrukcija sijinė, ramstinės sistemos; keturios angos.
Aukščiau Kėdainių yra du geležiniai tiltai, pastatyti geležinkeliui. Pirmas tiltas buvo čia pastatytas 1871 metais, toje vietoje, kuria dabar eina traukiniai; jis buvo geležinis, vienos angos, ant mūrinių ramtų, su važiavimu viršum, apie 2-3 m žemesnis dabartinio tilto. Apie 1908 metus geležinkelis buvo pertvarkytas ir tiltai sustiprinti. Senas tiltas buvo nugriautas, o šalia jo, apie 20 m prieš Nevėžio srovę, toliau nuo Kėdainių miesto, buvo pastatytas ant mūrinių ramtų naujas geležinis tiltas, vienos angos 41 m didumo, su važiavimu viršumi. Fermos ilgis 45,0 m, tarp šarnyrų 44,45 m; aukštis 5,5 m, platumas 33 m. Ferma - lygiagrečiomis juostomis; ją sudaro 14 panėlių, surištų tempiamomis diagonalėmis, einančiomis kiekviena per 2 panėlių; penkiuose viduriniuose panėliuose diagonalės sukryžiuotos. Tilto važiuojamosios dalies aukštis virš žemo vandens lygmens 14,2 m, poferminių aikštelių aukštis 7,9 m. Ramtas iš Kėdainių glžk. stoties pusės aprūpintas mūriniu blokhauzu su siauručiais šaudomaisiais langais, nuo netikėto užpuolimo apsiginti.
Rusų kariuomenė, pasitraukdama iš Lietuvos 1915 m. Rugpiūčio mėn., susprogdino Kėdainių tiltą; ferma nukrito j upę.

Vokiečiai, okupavę Lietuvą, pakėlė ir sutaisė susprogdintąją fermą. Vėliau, papildydami geležinkelį antruoju keliu, jie atgabeno naują geležinę fermą, tokią pat standartinę, kokias jie tada pastatė per Šešuvėlę ties Kalnėnų stotimi. Jų ferma pritaikyta važiavimui apačia, todėl jie primūrijo senas rusų atramas (1871 m. tilto vietoje) ir 1916 m. pastatė tiltą, kuriuo dabar eina mūsų traukiniai. Angos dydis 42,8 m fermos ilgis 45,4 m, tarp šarnyrų 44,4 m. Ferma yra lygiagretėmis juostomis, trikampinės diagonalių sistemos su statiniais visuose mazguose; fermą sudaro 8 panėliai. Fermos aukštis 7,45 m, atstumas tarp fermų 4,9 m, tilto platumas 6,0 m. Važiuojamosios dalies aukštis nuo žemo vandens lygmens 14,2 m, poferminių aikštelių 12,1 m. Kada geležinkelių valdyba likvidavo antrąjį kelią, panaudodama bėgius naujam Kūžių-Telšių geležinkeliui, rusų statytas 1908 m. tiltas liko nenaudojamas. Ferma bus, tikriausiai, panaudota kitoje, reikalingesnėje vietoje.

Geležinkelio tiltas ties Kėdainiais

Kėdainių mieste, kur buvo tiltas jau XVII šimtmečio pradžioje, dabar yra pasenęs medinis tiltas ant mūrinių atramų, labai silpnas. Tiltas - penkių angų, ant medinių polių, 94,5 m ilgumo, 7,0 m platumo, 8 m aukščio. 1915 m. tiltą sudegino rusų kariuomenė; vokiečiai suremontavo atramas ir atstatė medinę važiuojamąją dalį rigelinės trapecinės sistemos. 1930-37 m. tiltas numatytas pakeisti nauju geležbetoniniu (fot. 37 pusl.).
Ties Labūnava seniau buvo medinis tiltas, statytas prieš 1914 m. Jo ilgis buvo 49,5 m, platumas 6 m, aukštis 5 m. Pasenęs tiltas 1932 m. išardytas ir nenumatomas atstatyti. Dabar čia persikeliama keltu.
Aukščiau Babtų, statomam Kauno-Raseinių plentui, suprojektuotas geležbetoninis tiltas, 105,8 m bendro ilgumo. Tiltas bus trijų angų 26,1+32,9+26,1 m, ant 4 betoninių taurų, su konsolėmis po 10,15 m; laisvos angos 24,5+31,0+24,5 m, viso 80,0 m. Tilto sistema: dvi sijos, tarp jų 17,4 m pakaba. Tilto platumas 8,35 m, gatvė 6,0 m, du trotuarai po 1,0 m. Tilto aukštis (vidury) 11,7 m virš žemo vandens lygmens, taurų aukštis 7,6 m virš ž. v. lygmens. Tiltą projektavo Kelių valdyboje inž. A. Rozenbliumas, sąmata paruošta 175 000 lt. Tiltas bus statomas 1936 metais.

Ties Raudondvariu iki 1914 m. tebuvo keltas. Karo metu pastatytas aukštas medinis tiltas supuvo ir buvo išardytas 1928 metais. Toje pačioje vietoje 1930-31 m. pastatytas naujas geležinis tiltas ant betoninių atramų. Tiltas - vienos angos 106,0 m, didžiausios Lietuvoje. Tilto fermos - lygiagrečios juostos, surištos kryžminėmis diagonalėmis: 28 panėliai po 3,82 m sudaro fermos ilgį iki atramos taikų 106,96 m; tos fermos dalies aukštis 3,30 m. Lygiagrečių juostų fermos viršuje sustiprintos arkomis 12,0 m aukščio; tuo būdu bendras fermų aukštis yra 15,3 m. Atstumas tarp fermų 7,4 m, bendras tilto platumas 7.8 m. Važiuojamoji dalis padėta vidury lygiagrečių fermų, 2,1 m aukščiau jų apačios; gatvei palikta 5,2 m ir 2 trotuarams po 0,8 m, viso 6,8 m. Bendras fermos ilgis yra 107,5 m, bendras tilto ilgis su atramomis 120 m. Tilto fermos apačia yra 8 m aukščiau žemo vandens horizonto, 2,75 m aukščiau aukščiausio vandens lygmens. Gatvė yra 10,3 m aukščiau žemo vandens; poliai po atramomis įkalti 10,5 m giliau žemo vandens. Tiltą projektavo ir statė firma Flender A. G. Vokietijoje - Benrath'e prie Reino. Tiltas kaštavo 600 000 lt.

Tilas ties Raudondvariu

Nevėžio tiltus prižiūri: 1) Nėvėžėlės - Troškūnų valsčiaus savivaldybė, 2) Laukagalio, du Traupio, Levaniškių, visus Raguvos, Gitėnų, Miežiškių, Velžio, Pajuosčio, Berčiūnų, Naujamiesčio ir Krekenavos - Panevėžio aps. savivaldybė, 3) du Panevėžio tiltu ir 3 lieptus - Panevėžio miestas, 4) Surviliškio - Kėdainių aps. savivaldybė, b) Vilainių - drauge Kėdainių aps. ir miestas, 6) Kėdainių geležinkelio tiltus - Geležinkelio valdyba, 7) Kėdainių miesto - to miesto savivaldybė, 8) Raudondvario ir statomą Babtų - Kelių Valdyba, 9) likusius tiltus išlaiko ūkininkai ir malūninkai.

⁵⁹N.Venediktov, Sviedienija o mostach nn vodnych putiach Rossijskoj Imperijj. S Peterburg 1913, Materialy dlia opisanija russkich riek, XL

⁶⁰S. Kolupaila. Nevėžio tiltai. Savivaldybė, 1936, 2 Nr, 26 pusl,: iš to straipsnio panaudotos kai kurios klišės.
⁶¹Trys tiltai, didžiausias 7 m; 1936 m statomas vienas med. tiltas 19 m ilgimo.
⁶²Du tiltai 15 ir 4 m; 1936 m. statomas vienas med. tiltas 19 m ilgumo.
⁶³Slėny yra dar vienas tiltas 21 m; 1936 m. stalomas naujas geležbetoninis tiltas.

⁵⁸V. Merkys. Vandens keliai. Kaunas 1934. 130 pusl. Iš tos knygos pasinaudota klišėmis.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO REGULIAVIMO PROJEKTAS>><<NEVĖŽIO VANDENS ENERGIJA>>