|
31.Nevėžio reguliavimo projektas |
|
Nevėžio reguliavimo projekto fragmentas
|
|
|
|
Vandens kelių tarnybos tyrinėjimo partija (vadovavo inž. A. Snarskis, vykdė J. Losinskis) 1925 metais padarė Nevėžio menzulinę nuotrauką nuo Nemuno iki Kėdainių geležinkelio tilto, 59,2 km ruože. Pagaminta 17 planšetų skalėje 1:5000, atvaizduojant dugno reljefą isobatomis, o krantų - horizontalėmis. Pastatyta 68 geležinių reperių. Trumpas upės aprašymas multiplikuotas opalografu: „Žinios iš 1925 metų Nevėžio upės tyrinėjimų“.
1930 m. buvo iškeltas sumanymas atidaryti Nevėžį laivybai iki Kėdainių. Tam tikslui buvo nugriautas Vilčiatavos malūnas ir numatyti panaikinti du kiti - Bajėnų ir Pelėdnagių. 1934 m. Vandens kelių tarnyba (inž. A. Šulcas) paruošė Nevėžio regulavimo projektą58.
Žemutinėje Nevėžio dalyje buvo numatyta išlyginti kaikuriuos staigius posūkius. Aukščiau Babtų upę tektų šliūzuoti ir ištiesinti arba iškasti visai naują vagą. Kritimas apie 7 m gali būti sudarytas vienos ar dviejų užtvankų su šliuzais. Sutvarkyti vagą buvo manoma 23 m platumo, 2,5 m gilumo, minimaliniu posūkių radiusu 300 m. Šliuzai po 3,5 m kritimo projektuoti 42 m naudingo ilgumo, 5,2 m platumo, gilumo ant slenksčio 2,0 m. Tokiu upės ruožu galėtų plaukioti baidokai 200 t talpos, 40 m ilgumo, 4,6 platumo, 1,6 m grimzlės.
Sąmata sutvarkyti Nevėžio vagai iki Kėdainių susidarė iš dviejų šliuzų su reikalingais pastatais 520 000 lt., vagai tiesinti 1230000 lt., visam projektui 1,85 milijonų litų. Dėl didelės kainos projektas nevykdomas.
Tikslingiau būtų galima perdirbti dabartines malūnų užtvankas, įtaisant šliuzus, ir pasitenkinti nedideliais vingių aplyginimais. Tą supranta Vandens kelių tarnybos vadovybė ir rengia kitą paprastesnį projektą. |
58V. Merkys. Vandens keliai. Kaunas 1934. 130 pusl. Iš tos knygos pasinaudota klišėmis.
<<TURINYS>><<PROJEKTAI VANDENS KELIO IŠ NEVĖŽIO Į LĖVENĮ>><<NEVĖŽIO TILTAI>>
|
