Iš palyginti, gausingos Kėdainių vandens matavimo stoties medžiagos ir mūsų išskaičiuotų debitų galime susidaryti gan pilną Nevėžio hidrologinę charakteristiką. Įsidėmėkime svarbiausių hidrologinių elementų santrauką, sugretindami ją su kai kurių kitų upių žiniomis.

Mūsų šalis pasižymi gana ypatingu nuotakio koeficientu, artimu 1/3; pas mus apie vieną trečdalį lietaus nuteka upėmis, likę du trečdaliai garais grįžta į atmosferą. Nevėžis skiriasi nuo viso Nemuno baseino kiek mažesniu nuotakiu ir žemesniu nuotakio koeficientu. Tą padaro jo lygus baseinas, kuris sulaiko nuotakį, ir žymus pelkių plotas.
Nevėžis išsiskiria dar nepaprastai mažais debitais vasarą ir žiemą. Tik potvyniai išlygina jo vandens balansą. Pusę metų upės debitas yra du kartu mažesnis, kaip metų vidutinis; jo hidromodulis vos tesiekia 3-4 l/sec km². Per pavasario potvynį kaikuriais metais nuteka daugiau, kaip pusė viso metinio nuotakio. Taip antai, 1931 metais Kėdainiuose per vieną mėnesį nuo IV 6 iki V 5 nutekėjo 0,42 km³, o per visus metus 0,80 km³; potvynis sudarė 53% viso metinio debito.

Rudens potvynis ties Raguva

Be pavasarinio potvynio, Nevėžio režime charakteringi aukšti rudens potvyniai. 1925 melais 4 rudens potvyniai buvo visi aukštesni, kaip tų metų pavasario maksimumas. Tie potvyniai pasitaiko Rugpjūčio-Lapkričio mėn., paprastai tada, kada lapams nuo medžių nukritus ir pasibaigus augalų vegetacijai sumažėja garavimas.
Vasaros potvyniai, kaip matyti, būna Nevėžyje labai retai. Tik 1928 metų Birželio mėn. pradžia, kada buvo grįžusi žiema, davė aukštą potvynio bangą. Dažniau pasitaiko tokie reiškiniai Gegužės mėnesyje, kartais visai arti nuo pavasario potvynio bangos: Gegužės mėn. aukštas vanduo buvo 1926, 1929, 1931 ir 1933 metais.
Padarykime bent trumpą Nevėžio režimo apžvalgą per 1925-35 m. laikotarpį.
1924 metais, kada Kėdainiuose dar nebuvo vandens matavimo stoties, Balandžio mėn. pradžioje buvo nepaprastai aukštas potvynis: vanduo apsėmė miesto aikštę, daug namų [ž. fot).

1925 metai. Dėl šiltos žiemos užšalimas buvo nepastovus, debitai nedaug sumažėjo. Pavasario potvynio nebuvo; jo vietoje Vasario-Kovo mėn. pasireiškė 3 neaukštos bangos, kurių viršūnės buvo II 12 - 51 m³/sec, III 10 - 55 m³/sec ir III 30 - 39 m³/sec. Vasarą su vid. debitu apie 4 m³/sec pakeitė lietingas ruduo, pasižymėjęs keturiais potvyniais; jų maksimumai: VIII 8 - 134 m³/sec, VIII 30 - 84 m³/sec , X 25 - 212 m³/sec ir XI 8 - 61m³/sec.

1924 m pavasario potvynis Kėdainiuose

1926 metai. Normali Gruodžio mėn. žiema su 6 m3/sec vid. debito staiga buvo nutraukta atodrėkio ir upės netikėtai išėjo Naujų Melų naktį. Aukštas ir labai žalingas potvynis pasiekė 279 m³/sec. Po naujo užšalimo žiema truko iki Kovo mėn. pradžios; potvynio banga pasiekė 223 m³/sec III 6. Tikras pavasaris pasireiškė debituose tik vėliau. Balandžio ir pusę Gegužės mėn.; du maksimumai: IV 12 davė 86 m³/sec, V 10 - 203 m³/sec. Per tris vasaros mėnesius debitai laikėsi 3-4 m³/sec ribose. Rudens potvynis atėjo tik metų gale: XI 17 - 66 m³/sec ir XII 15 - 45 m³/sec.

1927 metai. Žiemą, Sausio-Vasario mėn. debitas buvo labai mažas, apie 1 m3/sec. Pavasario potvynį su maksimumu 208 m3/sec III 11 sekė ankstyvas lietaus potvynis, kuris IV 2 pasiekė 137 m3/sec. Vasarą buvo keletas nedidelių potvynio bangų, o Rugpjūčio mėn. debitas vėl nukrito žemiau 2 m3/sec. Rudeny, XI 11 debitas buvo pakilęs iki 66 m3/sec.

1928 metai. Žiema buvo du kartu nutraukta; antras potvynis II 11 pasiekė 169 m³/sec Trečias potvynis buvo labai didelis: IV 3 debitas pakilo iki 232 m³/sec; jį sekė antra banga, lietaus iššaukta: IV 21 d. debitas buvo 141 m³/sec. Po žemo vandens Gegužės m. pradžioje (6-8 m³/sec) atėjo šiuo metu nepaprastas potvynių periodas; kaip pasakyta, buvo sugrjžus žiema, sniegas laikėsi Birželio m. pradžioje kelias dienas. Šis periodas pasižymėjo 3 bangomis, kurių viršūnės buvo: V 27 - 97 m³/sec, VI 4 - 220 m³/sec ir VI 13 - 147 m³/sec. 3 vasaros mėnesiai davė apie 4 m³/sec vidutinio debito. Rudeniniai potvyniai prasidėjo Rugsėjo mėn. gale ir kartojosi keletą kartų. IX 28 debitas pasiekė 117 m3/sec; XI 19 debitas buvo 35 m³/sec.

1929 metai. Ilga trijų mėnesių žiema sutrukdyta nebuvo, debitas buvo labai mažas, 0,4-2 m³/sec. Pavasario potvynis truko pusantro mėnesio; jį pažymėjo trys bangos, kurių maksimumai buvo: III 30 - 229 m³/sec, IV 16 - 104 m³/sec, V 2 - 120 m³/sec. Nuo Gegužės pradžios iki Lapkričio m. pabaigos debitas buvo labai mažas, vidutiniškai apie 2 m³/sec, o Birželio mėn. tik apie 0,6 m³/sec. Tie metai buvo neturtingiausi vandeniu. Per pavasario potvynį nutekėjo 0,27 km³ iš viso kiekio 0,38 km³, t. y. 72% viso metinio nuotakio. Visi metai, be potvynio, turėjo vid. debitą mažesnį, kaip 4 m³/sec, arba hidromodulį 1,2 l/sec km², nepaprastai mažą. Lapkričio ir Gruodžio m. davė kiek didesnius debitus.

1930 metai. Žiema buvo nepastovi. Ilgesnį laiką Nevėžis buvo užšalęs Vasario mėn.; debitai nukrito iki 2 m³/sec. Pavasario potvynis išsisklaidė 5 bangomis, kurių aukštesnės buvo: III 23 - 190 m³/sec ir V 29 - 170 m³/sec; pavasaris truko 3 mėnesius, trys vasaros mėnesiai (Liepos-Rugsėjo) davė vid. debitą 3,5 m³/sec. Rudens potvynis ėjo 3 bangomis: pirma, Spalių m. vidury, buvo neaukšta. Antroji banga buvo rekordinė: XI 8 debitas pasiekė 225 m³/sec. Trečioji banga pakilo iki 98 m³/sec XI 26.

1931 metai. Ilga žiema su mažais debitais (vid. 1,5 m³/sec) truko 4 mėnesius. Pavasario potvynis buvo labai energingas ir taisyklingas: debitas pakilo iki savo „apogėjaus“ - 316 m³/sec IV 22. Baigiantis nutirpusio sniego vandeniui, prie jo prisidėjo lietaus vanduo; debitas vėl pakilo iki 128 m³/sec V 2. Nuo Gegužės mėn. iki metų galo vanduo laikėsi vienodai, debitas svyravo 3-10 m³/sec. Šie metai davė didžiausį nuotakį: prie hidrologinių metų priskaitytas 1930 metų rudens potvynis, šiaip metai būtų visais atžvilgiais normalūs.

1931 m pavasario potvynis Kėdainiuose ties geležinkelio vandentiekio stotimi

1932 metai. Žiema buvo labai pastovi, truko 4 mėnesius ir debitas laikėsi 3-5 m³/sec ribose. Pavasario potvynis buvo labai trumpas: debitas pakito IV 7 iki 269 m³/sec. Vasarą buvo keletas nedidelių potvynių, žymiausias VIII 9 pasiekė 57 m³/sec. Spalių mėn. atėjo didelis rudens potvynis: X 18 debitas buvo 162 m³/sec. Kilos bangos davė maksimumus: XI 2 - 121 m³/sec, XI 29 - 41 m³/sec, XII 20 - 48 m³/sec.

1933 metai. Trumpą ir nepastovią žiemą palydėjo 3 mėnesius trukęs pavasaris su 5 bangomis: aukštesnės davė šiuos debitus: III 19 - 220 m³/sec, V 15 - 166 m³/sec. Nepastovų pobūdį turėjo ir vasara su 4 nedideliais potvyniais; jų viršūnės buvo: VI 30 - 28 m³/sec, VIII 28 - 26 m³/sec, IX 23 - 35 m³/sec ir X 11 - 33 m³/sec.

1931 m pavasario potvynis ties Raudondvariu (Nevėžio žiotyse)

1934 metai. Žiema prasidėjo Lapkričio m. pabaigoje ir iki Sausio m. vidurio buvo pastovi, su labai mažais debitais, iki 0,2 m³/sec. Toliau, nors ledas laikėsi iki Kovo m. 19 d., žiema buvo labai „nervinga“. Pavasario potvynis buvo neilgas, truko 20 dienų. Potvynio banga turėjo dvi viršūnes: III 21 - 215 m³/sec ir III 29 - 221 m³/sec. Vasaros periodas, nuo Balandžio m. vidurio iki Lapkričio mėn. turėjo kelias žemas potvynio bangas; debitai svyravo tarp 1 ir 8 m³/sec.

1935 metai. Žiema truko 3 mėnesius; debitai nežymūs, iki 3 m³/sec. Pavasario potvynio maksimumas buvo II 26 - 182 m³/sec; po to buvo 3 smulkesnės bangos; aukščiausia pasiekė IV 14 - 52 m³/sec. Vasarą debitai ėjo bangomis 8 20 m³/sec; Spalių mėn. pabaigoje prasidėjo aukštas rudens potvynis, pasiekęs 60 m³/sec.
Tuo būdu Nevėžis pasižymi gan nepastoviu, „nervingu“ režimu. Vykdant melioracijos darbus Nevėžio režimas bus dar „akcentuotas“: galima laukti dažnesnių ir trumpesnių potvynių. Vėliau, kai visas baseinas bus sutvarkytas ir pelkės nusausintos, Nevėžio debitai išsilygins: neturėsime ilgų periodų beveik be vandens, o potvyniai bus kiek sušvelninti.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO DEBITŲ AUGIMAS>><<NEVĖŽIO UŽŠALIMAI>>