|
Pasirėmę detališkai išskaičiuotais Nevėžio debitais vienoje vietoje - Kėdainiuose, pamėginkime nustatyti juos kitoms vietoms.
Pradžioje patikrinkime, ar pakanka 11 metų (1925-1935) Nevėžio debitams charakterizuoti; ar gauti rezultatai nebus atsitiktini? Turime išskaičiuotus Nemuno debitus ties Smalininkais nuo 1812 iki 1934 metų33.
Ten vidutinis 1925-1934 metų debitas (632 m3/sec) skiriasi nuo 121 metų vidutinio (546 m3/sec) +13,7%, o nuo 33 metų (1900-1932) vidutinio (570 m3/sec) +9,9%. Kaip matome, mūsų ištirtas periodas Nemune pasižymėjo apie 10% didesniais debitais, kaip ilgametė norma. Aukščiau matėm, kad ir drėgmenų 1924-1935 melais iškrito apie 11% daugiau, kaip senoji norma. Redukuodami Nevėžio debitus į 33 metų (vad. Bruckner'io) periodą, turėsime dabar išskaičiuotus vidutinius sumažinti 10%. Ilgametis vidutinis Nevėžio debitas ties Kėdainiais turėjo būti 18,8-1,9=16,9 m3/sec, vidutinis hidromodulis 5,25 l/sec km2. Vidutinis Nemuno hidromodulis yra 6,72 l/sec km2, t.y. apie 25% didesnis.
Vidutinius Nevėžio debitus galime skaičiuoti proporcionaliai baseino plotui, daugindami jį iš hidromodulio 5,25 l/sec km2. Kiek sunkiau skaičiuoti maksimalinį debitą pagal baseino plotą, todėl kad, baseinui augant, maksimalinis hidromodulis rodo tendenciją kristi. Mūsų krašto sąlygoms, remiantis savų observacijų išvadomis, pasiūlyta nauja formulė34:
Q=a A0,72+0,035A,
kurioje Q - didžiausias, vad. „istoriškas“ debitas, A - baseino plotas (km2), a - kintamas koeficientas priklausąs geografinių vietos sąlygų, tarp 0,70 ir 1,00. Pagal šią formulę skaičiuojami maksimaliniai debitai tiltų angoms nustatyti.
Didžiausias 1931 IV 22 debitas išskaičiuotas 316 m3/sec. Įstačius jį į maksimalinio debito formulę (A=1220 km2; A0,72=336) gauname koeficientą a=0,605, mažesnį, kaip paprastai pas mus taikomas.
Palyginkime vėl Kėdainių duomenis su ilgametėmis Nemuno observacijomis. Nemune buvo eilė didesnių potvynių, kaip 1931 metais, būtent 1827, 1829, 1870, 1888, 1841, 1837, 1867, 1889 metais. Trijų artimesnių mums potvynių debitai duoti šioje santraukoje:
Maksimaliniai debitai:
Upė ir vieta 1888 1889 1931
Nemunas ties Birštonu 2439 2647 2330
Nemunas ties Smalininkais 5805 4679 4603
Iš čia eina, kad Birštone 1889 metų debitas buvo 13,6% didesnis, kaip 1931 metų, o Smalininkuose 1888 metų - 26,1 % didesnis, kaip 1931 metų. Priimkime, kad Nevėžio maksimalinis debitas gali būti 25% didesnis, kaip buvo 1931 metais, būtent 316+78=394 m3/sec. Toks debitas atitinka koeficientą a=0,825, labai artimą vidutiniškoms Lietuvos sąlygoms.
Čia susiduriame su vienu ypatingu sunkumu. 1930 m. iškastas Lėvens-Sonžylos kanalas, kuriuo Lėvens vandens perteklius potvynio metu nuleidžiamas į Nevėžj, dirbtinai padidindamas jo debitus. Kanalas išskaičiuotas praleisti 30 m3/sec; faktiškai vanduo nesutelpa krantuose; reikia priimti, kad iš Lėvens j Nevėžį gali nutekėti didžiausio potvynio metu apie 50 m3/sec35. Prisidėdamas prie Nevėžio debito, jis, dėl maksimumų nesutapimo, kiek išsisklaido: iš 50 m3/sec prie Sonžylos žiočių (kuriuos, atsargai, pridėsime prie Nevėžio maksimumo) toliau prisideda kiek mažesnė dalis. Iki Kėdainių Lėvens debito prieauglius bus tik apie 40 m3/sec.
Iš maksimalinio debito Kėdainiuose 390 m3/sec atskaitė Lėvens debito maksimumą 40 m3/sec turime vien Nevėžio baseino sąskaitai 350 m3/sec; atskaitome todėl, kad 1931 m. kanalas jau veikė.
Debitas 350 m3/sec mūsų formulėje atitinka koeficientą a=0,706. Priimkime tat maksimaliniams debitams skaičiuoti Nevėžio baseine a=0,7, Nevėžio baseinas žemiau Sonžylos (su Sonžyla, bet be Lėvens debito) 1237 km2 duoda maksimalinį debitą
Q=0,7. 12370,72+0,035. 1237=161,1 m3/sec.
Kartu su Lėvens maksimaliniu debitu (potvynių viršūnės gali sutapti!) Nevėžio debitas žemiau Sonžylos bus
Q=160+50=210 m3/sec.
Taikydami tą pati koeficientą a=0,7, gautumėm lygų debitą 210 m3/sec iš baseino plolo 1720 km2. Lėvens debitas prisideda prie Nevėžio maksimumo lygiai tiek, kiek naujas intakas su 1720-1237=483 km2 baseino plotu.
Skaičiuodami debitus žemiau Sonžylos, laikome todėl Nevėžio baseino plotą padidėjusį 483 km2. Kėdainiams, pav., prie baseino ploto 3220 km2 pridėję 483 km2, randame 3703 km2 baseinui maksimalinį debitą 390 m3/sec, kuris sutampa su mūsų anksčiau išskaičiuotu.
Tokiu keliu išskaičiuoti maksimaliniai Nevėžio debitai duoti debitų santraukoje.
Nevėžio ir jo intakų debitai (m3/sec)
Minimalinis Nevėžio debitas, kaip matėm, nepaprastai mažas. Vidutinis minimalinis gautas 0,9 m3/sec, jo hidiomodulis 0,28 l/sec km2. Minimalinio debito norma36 tokiam baseino plotui turėtų būti 1,5 l/sec km2. Priimkime vad. 355 dienų debitą, kiek tikslesnį, būtent 1,6m3/sec; jo hidromodulis 0,50 l/sec km2. Minimalinio hidromodulio gradaciją nustatykime, žiūrėdami normų, tokią:
Baseino plotas 6000 km2, minim. hidromodulis 0,6
3000 0,5
1000 0,4
500 0,3
100 0,2
Vidutinių statistinių normas, atsižvelgdami į Kėdainių duomenis, nustatome tokias: medianinis (arba 6 mėn.) hidromodulis 2,7-3,0 l/sec km2, II bertaininio (arba 9 mėn.) 1-1,1 l/sec km2.
Tokiais pagrindais išskaičiuota Nevėžio ir jo žymesnių intakų debitų tabelė, kuri gali būti naudinga mūsų hidrotechnikams ir tiltų statytojams. Palygindami ją su matuotų debitų duomenimis, pastebėsime, kad kaikurių intakų minimalinis debitas kartais gali būti dar mažesnis, dėl malūnų užtvankų veikimo, bet. reikia manyti, kad paros vidutiniai neišeis iš mūsų išskaičiuotų ribų.
33S. Kolupaila, Nemuno nuotakis per 121 metus (1812-1932). Kaunas 1932, Kosmos, 7-12 Nr., 317 pusl.
34S. Kolupaila Lietuvos upių maksimalinis debitas. Kaunas, 1934, 19 pusl.
35S. Kolupaila. Lėvens - Sonžylos kanalo reikšmė Nevėžio debitams. Kaunas, 1935, Žemėtvarka ir Melioracija, 3 Nr., 28 pusl.
36S. K. Baseinas. Lieluviškoji Enciklopedija, II t 1449 pusl.
<<TURINYS>><<NEVĖŽIO NUOTAKIS>><<NEVĖŽIO REŽIMAS>>
|
