Dėl mažo kritimo ir malūnų užtvankų veikimo Nevėžis užšala greit po pirmų šalčių. Ir pavasaryje ledas laikosi iki pat potvynio pradžios, kada nutirpęs sniegas pakelia vandenį ir nuneša ledą. Užšala upė kartais be ižo plaukimo, labai charakteringo mūsų Nemunui. Toliau duodamos ledo reiškinių santraukos, paimtos iš Hidrometrinių metraščių³⁷ ir papildytos.

Nevėžis ties Panevėžiu

Nevėžis ties Kėdainiais

Palyginę šias išvadas su Nemuno ties Smalininkais observacijomis³⁸ 1811-1930 metais, matome, kad Nevėžis Kėdainiuose užšala vidutiniškai lygiai tą pačią dieną, o laužo ledus 5 dienomis anksčiau, kaip Nemunas Smalininkuose. Kaikurių Lietuvos upių užšalimo ir paleidimo vidurkiai (1923-1932 m., iš Hidrometrinio Metraščio III):

Ledų sprogdinimas prie Berčiūnų tilto.

Ledui pasijudinant, staigiuose upės posūkiuose, prie užtvankų ir tiltų, pasidaro pavojingi ledų susigrūdimai. 1924 m. ledai sugriovė medinį Velžio tiltą ir laikinąjį tiltą Panevėžy. 
Sugretinkime dabar svarbesniuosius hidrologinius dydžius dėl dviejų vietų - Kėdainiuose ir prie Nevėžio žiočių.

³⁷L. Mikutavičius, Hidrometrinis Metraštis III. Kaunas 1933, 580 pusl.

³⁸S. Kolupaila Nemuno užšalimai per 120 metų (1811-1930) Kosmos, 1930, 299 pusl. Hidrometrinis Metraštis II. Kaunas 1930, 341 pusl.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO REŽIMAS>><<NEVĖŽIO KILOMETRINIS APRAŠYMAS>>