Pradėkíme nuo vardo: Nevėžis. Dabar mes laikome tą vardą vyriškos giminės (kilm. Nevėžio); seniau lietuviai vadino tą upę Nevėžimi. (kilm. Nevėžies), o ne Nevėžíu, Kalbininkas K.Jaunius savo studiįoje apie Lietuvių kalbos panevežiečių šnektas¹ stačiai rašo: „Lietuviškas vardas Nevėžis, kilm. Nevėžies (rusų orginale: Neveezchis ir Neveezchyes), moteriškos giminės“.
Beveik visi Nemuno intakai (išskyrus smulkučius upokšnius) turí moteriškos giminės vardus: Neris(-ies) arba Vilija, Minija, Jūra (senovėje Jūrava), Dubysa, Šešupė, Strėva. Jiesia, Verknė, dvi Ančios, Rosis, Zelva; neaiškūs vardai Svisluotis ir Servečis. Tik du intakai dabar vadinami vyriškai: Nevėžis ir Merkys.
Paprastai mūsų kalboje paupio gyvenamųjų vietų pavadinimai, padaryti nuo upės vardo, keičia lytį: Nemunas - Panemununé, Lėvuo - Palėvenė; Dubysa - Padubysys, Jūra - Pajūris. Venta - Paventis, Neris - Panerys(-io) ir Paneriai. Tuo tarpu Panevėžys niekad nebuvo vadinamas Panevėže; todėl Panevėžį laiko išimtimi iš bendros taisyklės². Ši „išimtis“ mus įtikina, kad Nevėžį reikėtų laikyti moteriškos giminės. Gal ne be reikalo rusai ir lenkai Nevėžį vadina Niewiaža, o Merkį - Merečanka? Yra pas mus ir daugiau tokių išimčių. pav. Panemunėlio ir Panemunio vardai, kilę nuo Nemunėlio, Lielupés aukštupio.
Seniausios literatūrinės versmės Nevėžį vadina tik moterišku vardu. Kryžiuočių maršrutai „Wegeberichte“ nurodo „flumen Nowese“ (Scriptores rerum Prussicarum, II, 591 pusl. ír „uf die Nawesche (ten pat, 682 pusl.). Rusų metraščiai „Neviažos“ vardą mini jau 1387 m. senosios Lietuvos valstybės aktų rinkinys „Lietuvos Metrika" - 1554 metais mini „reku Neviažu“. Labai įdomus Lietuvos miškų sienų aprašymas, atliktas 1559 m. G.Volovičiaus („Revizija pušč i perechodov zvierinych“, išspausdinta Vilniuje 1867 m.), Vilkijos girių sienas nurodo „k Niemonu i ku Neviaži“ (45 pusl.).
Lietuviškus vietovardžíus uoliai rinko J.Tumas Vaižgantas; jis paskelbė juos Amerikos lietuvių žurnale „Dirva-Žinynas“ (1904 m. Nr. X ir XI). Ten Nevėžio aukštupiui duotas moteriškos giminės vardas „Nevėža“ (Troškūnų par.); Krekenavos, Miežiškių, Ramygalos ir Panevėžio par. nurodytas „Nevėžis““ ir „Nevėžys“.

Prof. K.Būgos Lietuvių kalbos žodyno kartotekose yra keletas Nevėžio vardo variantų tiek vyryškų, tiek moterišku: Nevėža, Nevėželė, Nevėžė, Nevėžis, Nevėžys, Nevėžius*.
Dr. A.Salys tyrė 1934 m. vietovardžių surašymo medžiagą. Jo žíníomis, tik aukštupyje rastas „Nevėžos“ vardas; o kitur upė vadinama paprastai Nevėžis“, matyti, vyriškos giminės.

Turėjau ír aš sutikti vartoti „išsigimusį“ vyriškos giminės Nevėžio vardą
Nevėžio vardo kilmė aiškinama labai įvairiai, kartais visai nerimtai.
M.Balinskis (1444 pusl. taip rašo: Tos upės vardą kildina iš lietuviško žodžio „vėžys“; todėl Nevėžis reiškia negausingą vėžiais, nevėžingą upę, iš tikrųjų joje maža vėžių. Bet gi galūnė vėžis gali būti taip pat suprantama, kaip vėžė (pėdsakas); Nevėžis gali reikšti neturįs ryškių bruožų, vėžių, tėkmių.

Rusų archeologas Liackij. kuris stengėsi daugelį svetimos kilmės rusų vietovardžių (pav. Dniepro slenksčių) išaiškinti lietuviškais žodžiais, savo pranešime IX archeologų suvažiavimui pareiškė³: Nemuno („nemaino“ savo linkmės) intakas, ties kuriuo stovi Panevėžio miestas, vadinasi „Nevieža, to - jest' „Neput'-rieka"; lietuviškai tas reiškia upė-ne kelias.

Panevėžio apskrities aprašyme (4, 7-8 pusl. išnaša) randame tokią nuomonę; Kaíkurie tą žodį padaro iš „nėra vėžių“. kiti dar paprasčiau:nuo rusų žodžio „nevieža“ (nemokša) todėl, kad čia gyvena nemokšos, nesuprantą rusų kalbos žmonės. - Šiuodu aiškinimai yra lygiai nemoksliški ir net naivūs.
Versija apie „vėžį“ arba „vėžę“, pritardami ar atmesdami, visi kiti autoriai (2. 60 pusl., 3, 77 pusl, 5, 133 pusl.).
Visi tokie Nevėžio vardo aiškinimai yra per daug primityvūs Kitose upėse mažiau vėžių, kaip Nevėžyje, jų versmės kartais dar mažiau ryškios ir kelias čia ne blogesnis, kaip kitur. Turime daug kitų upių, kurių vardai turi neigimą, pav. Nebudys, Nederva. Nekačia, Nemyla, Nemiežė, Neprėkšta, Nerava, Nerėsa, Nerėta, Nerima, Nesekė, Netečia,Netupė, Nevarda, Nevengla, Nevyčia, Neviša. Beje, ir didžiausios mūsų upės - Nemunas ir Neris - priklauso šiai grupei. Rusijoje yra upės Nevėža ir Nevaža. Turime ir Lietuvoje kitą Nevėžį, arba Nevėžėlę, Virintos (Šventosios, Neries) deš. intaką, Ukmergės aps. Kurklių val.; ji teka iš Nevėžio ežero; jos aukštupis vadinasi Lukna. Šią upę, kuri teturi 10 km ilgumo, vietos gyventojai vadina moterišku vardu, o ežerą, kaip paprastai, vyrišku.
Vienintelį rimtą aiškinimą duoda K.Jaunius: Nevėžio vardas kilęs iš indoeropiečių šaknies „vaagh“, reíškiančios rėkti, šaukti, ūžti, ošti. Tuo būdu Nevėžis reiškia neošiančią, ramią upę; etimologiškai ji artima Kvedarnos upeliui „Vėžas“⁴.
Tokiu apdainuoja jį Maironis („Lietuva brangi“):

Ten susimąstęs tamsus Nevėžis,
Kaip juosta, juosia žaliasias pievas;
Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas.

Jauniaus argumentacija atrodo labai patikima. Dar galima manyti, kad senovės lietuviai turėjo deivę Nevėžį, panašiai kalp Nerį-Neridą, o graikai Nemezį-Nemezidą. Didesnės upės senovėjo buvo dievinamos, o mūsų „šventojoje" šalyje ypatingai daug „Šventųjų“ upių.

¹K.Javnis.Poneviežskije govory litovskago jazyka. Priedas prie 4, 90 pusl.
²J.Kriaučiūnas dienraščio žinutėje (L. Aidas, 1928 XII 27, 297 Nr.) „Ne Pareinys, o Pareinė“ priduria: Kai ką gal suklaidinti viena išimtis - Nevėžis, kurs su priešdėliu pa yra virtęs Panevėžiu, o ne Panevėže. Bet juk „nėra taisyklės be išimties“ sako patarlė.
³Z.A.Liackij, Značenije litovskago jazyka v voprosie o proischoždeniji Rusi. Poneviež 1893, 46 pusl.
⁴K.Javnis, I, c., 90 pusl; taip pat L. K, Nevėžio vardo reikšmė (Lietuvos Aidas 1933, 209 Nr.).
*Dalis kortelių surašyta moksleivių (Panevėžio gimnazijoje?); kaikurie „vietos žmonės“ nurašė klaidingų žinių apie Nevėžį iš vadovėlių („išteka iš Nevėžio ežero“); į tokią medžiagą reikia žiūrėti kritiškai.

<<TURINYS>><<ĮŽANGA>><<NEVĖŽIO VERSMĖS>>