EDAUG išleista knygų apie Lietuvos upes. Apie 1870 metus išėjo kelios regionalinio patriotizmo paskatintos monografijos L.Syrokomlės - Nemunas, K.Tiškevičiaus - Vilija ir jos krantai, I.Bušinskio - Dubysa ir Nevėžio krantai. Nepriklausomoji Lietuva negali pasigirti savo geografijos veikalaís. Rimtesnėms studijoms trūksta matavimų medžiagos, tikslių duomenų, literatūros. O svarbiausia - tai, kad nejaučiama pripažinimo, paskatinimo platesnio susidomėjimo. Nedėkingomis apystovomis ėmiau ruošti pirmąją platesnę hidrografinę studiją apie Nevėžį. daugiausia išjudintas „Lietuviškosios Enciklopedijos" kuriai rašau straipsnius apie upes. Nevėžį išsirinkau todėl, kad apie jį mažiau buvo rašyta.

O jo praeitis yra labai įdomi: tik Didysis karas sutrukdė Nevėžiui tapti tranzitiniu vandens keliu iš Nemuno į Baltijos jūrą per Lėvenį ir Lielupę, pro Rygos uostą!
Nevėžis - viena didesnių Lietuvos upių. senovėje skyrė Žemaičius nuo Aukštaičių. Baseino plotu Nevėžis beveik lygus Šešupei. Iš Nemuno intakų didesni, kaip jis, tik Neris, Ščėra ir Neries Šventoji.
Visas Nevėžio baseinas yra Laisvojoje Lietuvoje. lengvai prieinamas, bet mažai tirtas ir mums beveik nežinomas. Literatūra apie Nevėžį labai skurdi; ir tos žinios, kurias turime, yra netikslios, reikalingos kritikos ir patikrinimo.
1935 m. vasarą nuplaukiau baidare iš Panevėžio iki Nevėžio žiočių (ž. „Aukštaičių ežerais ir upėmis - „Gamtos Draugo“ 1935 m. 179-189 p.).Rudeny aplankiau aukštupio melioracijos darbus. Fotografijos padarytos tose kelionėse. Medžiagą šiam darbui rinkdamas ir tvarkydamas patyriau daug paramos iš mano kolegų. bendradarbių Ir kitų asmenų, į kuriuos kreipiaus. Laikau malonia pareiga pareikšti jiems nuoširdžią padėką. Man padėjo pp.: B.Baublys, R.Baublys, inž. M.Chmieliauskas, inž. J.Dačinskas, inž. V.Daugėla, J.Elisonas, inž. K.Germanas, inž. L.Mižutavičius, S.Olšauskas, L.Opanavičius, inž. K.Rimkus, inž. V.Taujenis, inž. V.Trejus, J.Šurna, inž. S.Žemaitis.

Techniškaís sumetimais dažniau cituojama literatūra nurodoma tekste šío sąrašo eiliniais numeriais:
1. M.Balínski. Wielkie Księztwo Litewskie. Starozytna Polska III. Warsawa; 1846 (1849], 866 + 28 pusl.
2. J. B. [I.Buszynski], Brzegi Níewíažy. Wilno 1873, 72 pusl.
3. D.Afanasjevv, Kovenskaja gubernija. Materialy dlia geografii i statistiki Rosii, sobrannyie oficerami generalnago štaba. Sanktpetrburg 1861, 743 pusl.
4. K. Gukovskíj, Poneviežskij ujezd. Pamiatnaja knižka Kovenskoi guberniji. 1898 g. Kovna, 86 pusl. pusl.
5. Slownik Geograficzny Krolewstwa Polskiego i innych krajow slowianskich. tom VII. Warszawa 1886, 960 pusl.
6. J. Ch. Stuckenberg, Hydrographie des Russischen Reiches oder Geographisch-statistísch-technische Beschreibung seiner floss- und schiffíbaren Flusse und Seen. seiner Küsten. lnneren Meere, Hafen und Anfahrten. 1 t. St.Petersburg 1844, 528 pusl.
7.H.Keller, Memel,- Pregel- und Weichselstrom, íhre Stromgebiete und íhre wichtigsten Nebenflüsse. Berlin 1899, 4 tomai, 1 tabelių tomas ir atlas.
8. K.Pasynkov. Spravočnaja knižka po sudochodstvu. Vilna 1908, 232+541 pusl.
9. K.Znvadsklj, Vodianyja soobščenija Rossiji. Sbornik predpoloženij i projektov po ulučšeniju vodianych putej Imperiji, III t. S.Peterburg 1887, 332 pusl.
10. L.Cimbalenko. Ukazatel vnutrennich vodnych putej,issledovannych 1874-1916, T. II. Petrograd 1918, 942 pusl.
11. P.Šinkūnas, Kėdainių miesto istorija. Kaunas 1928, 100 pusl.

Nevėžio krantas žemiau Krekenavos

<<<TURINYS * VARDAS>>>