Bajėnų malūno užtvanka.

Geografai kreipia dėmesio, kiek simetriškai išsiplėtojęs upės baseinas kiek nelygios jo kairioji ir dešinioji pusės, ir iš padaro savo išvadų.Tam tikslui matuojami atskirai baseino plotai į kairę ir į dešinę nuo upės. Iš tokios rūšies matavimų gauta, kad kairioji Nevėžio baseino pusė yra 2646,2 km², dešinioji - 3456,9 km² arba 810,7 km²didesnė; Nevėžio baseinas turi dešiniąją asimetriją.
Baseino pusių nevienodumas reiškiamas asimetrijos koeficientu - skirtumo santykiu su bendru baseino plotu. Susitarkime žymėti kairiąją asimetriją pliusu, o dešiniąją - minusu. Pažymėjus kairiąją baseino dalį K o dešiniąją D, turėsime asimetrijos koeficientą S:
S = K - D / K + D
Nevėžio baseino asimetrija S = - 810,7:6103,1 = - 0,133. Kitų upių asimetrija: Nemuno - 0,323, Neries - 0,326, Šventosios + 0,157, Dubysos + 0,156, Jūros - 0,680, Minijos + 0,296, Mūšos - 0,810.
Tokia asimetrija pasireiškia ne iš karto. Tiriant baseinų santykį įvairiose vietose, matome, kad Nevėžio baseino asimetrija keletą karių pasikeičia iš kairiosios j dešiniąją ir atvirkščiai ir svyruoja tarp + 0,734 ir - 0.254. Matavimo rezultatų santrauka duodama tabelėje.

Nevėžio baseino plotai iš kairiojo ir dešiniojo šono

Santykis baseino ploto su jo ilgiu vadinamas vidutiniu baseino platumu. Vietoje baseino ilgio paprastai imamas upės ilgis, skaitant nuo versmių²⁰. Tuo būdu Nevėžio baseino vidutinis platumas bus: 6103,1 : 218,7 = 27,0 km, o jo santykis su upės ilgiu 0,127 arba 12,7%. Skaičiuojant atskirais tarpais, iki žymesniųjų intakų, šis platumas bus įvairus, kaip parodyta šioje santraukoje.

Nevėžio baseino vidutinis platumas

Kartais skaičiuojamas vad. vidutinis baseino nuolydis, kaip lygaus baseino plotui kvadrato nuolydis; kritimas imamas nuo takoskiros ties versmėmis iki upės žiočių:
iφ = h / √F
Nevėžio baseino plotas 6103,1 km2, lygaus jam kvadrato kraštinė a = F = 78,2 km . Nevėžio takoskiros altitudė ties versmėmis yra 98,3 m, jo žiočių 19,3 m ; kritimas 79 m . Vidutinis baseino nuolydis
iφ = 79 : 78200 = 0,00101
Lygus Nevėžio baseino plotui apskritimas turėtų 88,2 km diametrą; tokio apskritimo takoskira (perimetras) būtų 277 km ilgumo. Nevėžio takoskira daug ilgesnė, būtent 518 km ilgumo. Tą takoskirą sudaro dalimis šių intakų takoskirų dalys : Vejuonos 13 km, Striūnos 27, Alonos 19, Šušvies 157, Kiršino 67, Sonžylos 15, Juostos 61, Juodos 24, Obelies 39, Bėrupės 12, Gynės 16, paties Nevėžio ir smulkių intakų 59 km. Takoskiros vingiuotumas, arba santykis jos ilgio su vienodo ploto apskritimo ilgiu, bus :
VT = L / 2√F = 518/277 = 1,87
Būtų nuoseklu upės vingiuotumą skaičiuoti, lyginant upės ilgį ne su tiesioginiu atstumu tarp versmių ir žiočių (šio santykio netinkamumą matėm aukščiau), bet su vienodo ploto apskritimo diametru. Toks Nevėžio vingiuotumas būtų :
V = 218,7/88,2 = 2,48
Dešiniosios Nevėžio takoskiros dalies ilgumas išmatuotas žemėlapyje 382 km, o kairiosios - daug trumpesnis, tik 136 km ; dešiniajai takoskiros daliai tenka 73,8% , kairiajai 26,2% arba tik ketvirtoji dalis. Tuo tarpu baseino ploto dešinioji dalis sudaro 56,6%, kairioji - 43,47% bendro ploto. Skaičiuodami skyrium dviejų takoskiros dalių vingiuotumą, palyginkime jų ilgius su apskritimo perimetro pusėmis:
dešiniosios pusės vingiuotumas V1 = 382 : 138,5 = 2,76 ,
kairiosios V2 = 136 : 138,5 = 0,98.
Hidrografai nuotakio sąlygoms palyginti skaičiuoja upių linkio tankumą (Flussdichte), Tam tikslui matuojamas visų upės intakų, ilgis ir skaičiuojamas jų sumos santykis su baseino plotu²¹. Čia susiduriama su tokiu sunkumu, kad žemėlapyje nežymimi smulkūs intakai; įvairiuose žemėlapiuose ir tankumas bus nevienodas. Ypač daug nesusipratimų sutikau Nevėžio baseine : žemėlapyje 1 :84 000 praleista daug upelių, ypač balose. Melioracijos darbai labai pakeitė visą hidrografinį tinklą, bet jie dar nebaigti. Darbo metodikai pademonstruoti išmatavau visus Nevėžio intakus, kuriuos buvo galima išskirti žemėlapyje, nekreipdamas dėmesio į naujus melioracijos griovius ir reguliuotas vagas. bendras Nevėžio baseino upių tinklo ilgis yra 2139 km .
Bendras upių tinklo tankumas yra :
T = 2139 : 6103,1 = 0,350
Vokietijos upių tinklo tankumas išskaičiuotas toks: lygumose apie 0,4-0,6, pakalnėse 0,8-1,0; kalnuose 1,4-1,6. Matome, kad Nevėžio upių tinklas mažai išplėstas; jį žymiai padidins melioracijos darbai.
Gerokai skiriasi kairiosios ir dešiniosios baseino dalių upių tinklo tankumas; paties Nevėžio ilgis šiuo atvėju padalytas pusiau.
kairiosios dalies T1 = 792 : 2646,2 = 0,300,
dešiniosios dalies T2 = 1347 : 3456,9 = 0,390.
Čia ryškiai matyti didelių pelkių reikšmė; dešinoji (vakarų) baseino dalis turi daugiau išplėstą intakų tinklą.
Įvertindamas skyrium Nevėžio intakų tinklo tankumą, ėmiau naujas baseinų ribas, bet senas upių tėkmes iš žemėlapio; todėl žemiau minimi skaičiai turi būti priimti su šiokiu tokiu rezervu.
|domų pasekti, kaip auga Nevėžio tinklo tankumas einant nuo aukštupio.

Nevėžio tinklo tankumas nuo versmių iki žiočių

Tikrasis upių tinklo tankumas turėjo būti kiek didesnis, nes žemėlapyje smulkesni upeliai galėjo būti praleisti. Kiek atsiliepė nūdieniai melioracijos darbai į Nevėžio tinklo tankumą ir nuotakio sąlygas, ištirsime žemiau, skyriuje apie melioracijos darbus.

Žymiausių Nevėžio intakų tinklo tankumas

Nevėžio žemupio intakai turi ryškesnį hidrografinį tinklą: jie pasižymi dideliu kritimu, teka giliose daubose: tuo tarpu aukštupio intakai teka iš balų ir turi mažą kritimą. Dar vienas geometrinis dydis taikomas baseinui apibūdinti - vidutinis jo aukštis arba altitudė viršum jūros. Jis gaunamas iš vad. hipsografinės kreives, kuri vaizduoja ploto suskirstymą pagal aukščius. Hipsografinei kreivei išbrėžli išmatavau planimetru izohipsių (horizontalių) plotus Nevėžio baseino ribose; pasinaudojau pažymėtomis Lietuvos žemėlapyje 1:400000 horizontalėmis per 20 m aukščio. Matavimo rezultatai, pagal kuriuos sudaryta hipsografinė kreivė:

Nevėžio baseino hipsografinė kreivė rodo, kiek lygus yra tas baseinas: pusė viso ploto yra tarp 87 ir 58 m; kreivės mediana yra 69 m: pusė ploto aukštesnė, kita pusė žemesnė, kaip mediana. Planimetru išmatuotas kreivės plotas, arba Nevėžio baseino atkarpos iki jūros lygmens tūris yra 456 km2; dalijant jį iš baseino ploto (6103 km2) gaunama vidutinė baseino altitudė:
Hvid. = 456/6103 = 0.0747 km = 74,7 m.

Tuo būdu, Nevėžį ir jo baseiną bendrai charakterizuoja šie geometriniai dydžiai:

²⁰H Gravelius, op. cit., 13 pusl.

²¹H. Gravelius, op. cit.,15 pusl. A.Rundo, K voprosu o gustote rečnoj sieti. Petrograd 1921, Izvestija R. Gidrolog lnst 1-3, 126 pasl.

<<TURINYS>><<BASEINO PLOTAS>><<NEVĖŽIO BASEINO VANDENS BALANSAS>>