Vienas svarbiausių hidrografinių elementų yra upės baseino plotas ir jo augimas. Baseino plotui nustatyti žemėlapyje išbraižomos jo ribos - takoskiros - ir planimetru matuojamas plotas. Seniau toks darbas buvo atliktas įvairių autorių, bet tik dėl stambesnių upių ir pagal palyginti smulkios skalės žemėlapius. Štai katkurie Nevėžio baseino ploto matavimų rezultatai:
A. Tillo¹⁶ - žemėlapyje 1:840 000....................................................................................5735 km2
H. Keller¹⁷ - žemėlapyje 1:200 000................................................................................ 5780 km2
L. Cimbalenko (10, 132 pusl.) - žemėlapyje 1:126 000 - 5016 k v. verstų arba...............5709 km2
Tiksliau ir smulkiau išmatuoti Nevėžio ir jo intakų baseinų plotai šio straipsnio autoriaus 1923 m. Takoskiros išbrėžtos žemėlapyje 1:84 000. aiškinant visus stambesniuosius intakus. Plotai matuoti planimetru, išdėstant kiekvieno lapo netikslumus ir keletą kartų tikrinant skaičiavimą. Darbo rezultatai paskelbti mūsų Universiteto Technikos Fakulteto organe¹⁸. Visas Nevėžio baseino plotas gautas 5992 km2; stambesnių Intakų: Šušvies 1164 km2, Obelies 599 km2.
Per 12 metų takoskiros labai pasikeitė, ypač Nevėžio baseine, kur atlikta daug melioracijos darbų. Kultūrtechnikai projektavo ir kasė griovius, nesivaržydami takoskiromis. Nusausinus balas pasikeitė ne lik krašto išvaizda, bet vietomis pasidarė visai kitokie nuotakio keliai. Ryškiausias tokio laisvo projektavimo pavyzdys yra Nevėžio baseine. Iš Užulėnio balų tekėjo Žižmojaus upelis, labai užaugęs; jis priklausė Upytės sistemai. Mūsų melioratoriai Žižmojų suskaldė tarp... keturių sistemų: aukštupis įjungtas į Lėnupį - Juodos baseino magistralinį kanalą Steprų pelkėse. Antras ruožas pridėtas prie Rūdekšnos upelio, Obelies intako. Žemupis prijungtas prie Linkuvės; tik keli žieminiai intakai pasiliko Upytės baseine¹⁹.
Aišku, kad po tokių „vivisekcijų" takoskiros visai pasikeitė; ta» atsiliepė ir baseinų plotuose. 1935 m. plotų matavimas pakartotas, pataisant ir papildant visą, kas mums buvo žinoma. Matavimą atlikau labai rūpestingai, tikrindamas ir derindamas su tikraisiais žemėlapio lapų plotais.
Nauji matavimai davė Nevėžio baseino plotą 6103 km², 111 km2 didesnį, kaip seniau; tiek „užgrobė" musų melioratoriai iš kaimyninių baseinų (Dubysos, Šventosios). Palyginkime stambesniųjų intakų plotus prieš melioracijos darbus ir po jų.

Nevėžio intakai Baseino plotas 1924 m.matuotas km² Baseino plotas 1935 m. matuotas km² Skirtumas km²

Aluontė 114,8 119,3 +4,5
Juoda 260,9 302,4 +41.5
Juosta 272,1 277,4 +5,3
Kiršinas (su Šuoja) 409,4 410,6 +1,2
Upytė 443,0 238,1 -204,9
Linkuvė 91,8 179,6 +87,8
Liaudė 195,0 193,7 -1,3
Dotnuva 191,9 187,7 -4,2
Smilga 209,7 215,0 +5,3
Obelis 599,2 656,0 +56,8
Bėrupė 333,6 330,3 -3,3
Šušvis 1164,2 1196,0 +31,8
Alona 114,2 117,8 +3,6
Striūna 144,8 140,5 -4,3
Gynė 131,7 146,4 +14,7

Skirtumai rodo, kiek pasikeitė Upytes baseinas Linkuvės, Obelies ir Juodos naudai. Tie pakeitimai žymiai atsiliepė ir Nevėžio baseino augimui. 1923 m. Nevėžio baseino plotas žemiau Upytės buvo laikomas 2218,2 km². 1935 m. jis rastas 2102,5 km², žemiau Obelies seniau buvo 3833,8 km², dabar 3883,7 km².
Žemiau duodama naujų matavimų santrauka. Tabelėįe nurodomas Nevėžio baseino plotas iki intako, toliau intako baseinas, Nevėžio baseinas žemiau to intako ir baseino prieauglius tarp jo ir sekančio intako. Tie skaičiai duodami su 0,1 km2 tikslumu. Galime manyti, kad jie iš tikrųjų yra daug tikslesni, kaip senieji, nors tebevykdomieji melioracijos darbai dar gali kiek pakeisti takoskiras ir atsiliepti baseino plotų skaičiuose.

Nevėžio baseino augimas (km²)

Km nuo Nevėžio žiočių Intakai:  Nevėžio baseinas iki intako: Intako baseinas: Nevėžio baseinas žemiau intako: Prieauglius tarp intakų:
200,2 Traupis 62,5 38,4 100,9 0,0
200,1 Pienia 100,9 11,7 112,6 1,7
198,0 Lepeika 114,3 17,1 131,4 22,9
190,5 Lankstupis 154,3 12,2 166,5 0,2
189,9 Inčys 166,7 21,8 188,5 51,6
164,6 Alkupis 240,1 17,6 257,7 8,2
158.5 Opstaina 265,9 38,0 303,9 0,3
158,0 Aluontė 304,2 119,3 423,5 4,3
154,8 Juoda 427,8 302,4 730,2 5,4
150,5 Aulamas 735,6 17,3 752,9 1,7
148,6 Juosta 754,6 277,4 1032,0 14,1
142,2 Žagiena 1046,1 31,1 1077,2 38,2
132,2 Molaina 1115,4 75,6 1191,0 1,0
130,7 Sonžyla 1192,0 45,4 1237,4 71,3
117,7 Kiršinas 1308,7 410,6 1719,3 7,8
113,3 Lieluvis 1727,1 14,6 1741,7 5,1
111,8 Svirnupis 1746,8 12,0 1758,8 1,6
111,0 Vadaktis 1760,4 48,5 1808,9 5,2
108,0 Šventupis 1814,1 29,5 1843,6 20,8
103,3 Upytė 1864,4 238,1 2102,5 16,9
100,0 Linkuvė 2119,4 179,6 2299,0 0,1
99,4 Lokauša 2299,1 29,8 2328,9 18,1
94,7 Lokaušėlė 2347,0 25,3 2372,3 18,2
87,6 Liaudė 2390,5 193,7 2584,2 40,7
77,2 Kraujupis 2624,9 16,7 2641,6 6,4
71,8 Kruostas 2648,0 93,1 2741,1 9,6
64,2 Žalesys 2750,7 22,0 2772,7 0,6
63,4 Alkupis 2773,3 34,9 2808,2 8,3
59,1 Dotnuva 2816,5 187,7 3004,2 0,5
58,2 Smilga 3004,7 215,0 3219,7 8,0
55,2 Obelis 3227,7 656,0 3883,7 7,2
51,9 Šerkšnis 3890,9 27,1 3918,0 0,0
51,6 Ašariena 3918,0 10,6 3928,6 26,8
43,6 Bėrupė 3955,4 330,3 4285,7 9,3
36,4 Šušvis 4295,0 1196,0 5491,0 6,4
33,0 Alona 5497,4 117,8 5615,2 5,0
30,1 Striūna 5620,2 140,5 5760,7 4,9
25,6 Gynė 5765,6 146,4 5912,0 18,6
20,8 Kelnupis 5930,6 18,8 5949,4 6,7
18,0 Vejuona 5956,1 47,5 6003,6 15,5
13,1 Sausinė 6019,1 22,1 6041,2 61,9
0,0 Nevėžio žlotys 6103,1

Kaikurių svarbesnių vietų (tiltų, malūnų) baseino plotai duoti atitinkamuose skyriuose.
Baseino augimas atvaizduotas grafiškai; grafiko argumentai - atstumai nuo žiočių ir baseino plotai. Kreivės „slenkščiai" rodo intakų baseinų plotus. Baseino augimo atžvilgiu galima išskirti keturius Nevėžio ruožus: 1) iki Aluontės - maža upė beveik be intakų, 2) tarp Aluontės ir Dotnuvos žiočių - normalus intakų santykis, 3) tarp Kėdainių ir Šušvies žiočių - labai smarkus baseino augimas, 4) žemiau Šušvies baseinas eina didyn visai nežymiai.
Juo atvaizduota laužyta linija yra tiesesni, juo taisyklingiau auga baseino plotas. Hidrologai* įvairioms upėms šiuo atžvilgiu lyginti jų augimo gratikus braižo vienodose skalėse, atidedant ilgių ir baseino plotų procentus nuo upės bendro ilgumo ir baseino ploto.

Nevėžio baseino augimas (procentais)

Ilgumo% Km nuo žiočių Baseino plotas km Baseino%

0 218,7 0,0 0,0

10 196,8 135,0 2,2

20 175.0 217,1 3,6

30 153,1 732,6 12,0

40 131,2 1191,6 19,5

50 109,4 1811,8 29,8

60 87,5 2584,6 42,4

70 65,6 2748,9 45,0

80 43.7 3955,1 64,8

90 21,9 5926,4 97,0

100 0,0 6103,1 100,0

Paprastam sugretinimui skaičiuojami baseino ploto procentai, atitinką kas 10% upės ilgumo; baseino plotai matuojami nustatytose vietose skyrium ar interpoliuoįami tarp gretimų intakų (ž. tabelę; aukščiau).

Žymiausių Nevėžio intakų baseinų plotai (km²)*

Km nuo  upės žiočių:  Upės baseinas iki intako: Intako baseinas: Upės baseinas žemiau intako: Prieauglius tarp intakų:

Aluontė:
14,3 Skerdimas 40,6 43,7 84,3 35,0
0.0 Aluontės žiotys 119,3

Juoda:
32,5 Juodžio ežeras 70,2 26,7 96,9 27,3
22,0 Apteka 124,2 75,0 199,2 103,2
0,0 Juodos žiotys 302,4

Juosta:
42,9 Latuva 16,7 22,5 39,2 52,4
24,1 Rekstynas 91,6 23,1 114,7 15,4
21,0 Juostynas 130,1 72.4 202,5 9,8
12,2 Akmena 212,3 21,7 234,0 43,4
0,0 Juostos žiotys 277,4

Kiršinas:
14,2 Palona 86,1 44,6 130,7 17,7
2,6 Šuoja 147,8 255,4 403,2 7,4
0,0 Kiršino žiotys 410,6

Šuoja (Kiršino), aukštupyje Liulis:
18,8 Kūris 69,7 49,6 119,3 32,3
8,2 Laba 151,6 40,5 192,1 31,8
1,3 Guopis 233,9 30,1 254,0 1,4
0,0 Šuojos žiotys255,4

Upytė:
22,9 Oželytė 43,6 18,0 61,6 11,3
19,5 Obelynė 72,9 32,4 105,3 52,3
7,6 Vešeta 157,6 34,1 191,7 12,0
4,1 Liaušė 203,7 27,2 230.9 7,2
0,0 Upytės žiotys 238,1

Linkuvė:
27,7 Gronstalis 15,6 15,8 31,4 0,0
27,6 Kušleikiškių griovis 31,4 15,8 47,2 22,3
18,4 Drulupis 69,5 18,3 87,8 20,6
11,2 Kreivis 108,4 21,2 129,6 30,2
3,4 Josvainis 159,8 16,2 176,0 3,6
0,0 Linkuvės žiotys 179,6

Liaudė:
9,4 Nikys 121,1 35,4 156,5 37,2
0,0 Liaudės žiotys 193,7

Smilga:
8,2 Smilgaitis 58,7 81,2 139,9 3,2
5,7 Jaugyla 143,1 57,0 200,1 14,9
0,0 Smilgos žiotys 215,0

Obelis:
36,9 Rūdekšna 34,0 40,5 74,5 1,0
36,2 Arvista 75,5 28,0 103,5 73,6
21,5 Šumera 177,1 83,2 260,3 3,7
18,6 Suleva 264,0 38,1 302,1 5,2
15,4 Lankesa 307,3 225,7 533,0 21,4
11,1 Mažasis Malčius 554,4 35,1 589,5 3,4
8,6 Didysis Malčius 592,9 39,3 632,2 23,8
0,0 Obelies žiotys 656,0

Lankesa (Obelies):
33,9 Smalininkė 65,6 15,7 81,3 47,6
25,3 Medukšna 128,9 18,8 147,7 78,0
0,0 Lankesos žiotys 225,7

Bėrupė:
29,7 Varnupis 44,4 11,9 56,3 18,3
24,6 Savida 74,6 25,4 100,0 44,8
7,5 Mekla 144,8 83,0 227,8 9,6
3,2 Urka 237,4 89,1 326,5 3,8
0,0 Bėrupės žiotys 330,3

Mekla (Bėrupės):
12,8 Varnupis 29,0 8,7 37,7 45,3
0,0 Meklos žiotys 83,0

Urka (Bėrupės):
14,0 Statupis 19,3 16,2 35,5 18,6
4,5 Bačiupis 54,1 14,4 68,5 20,6
0,0 Urkos žiotys 89,1

Šušvis:
124,7 Pyvoraičių griovis 80,6 15,4 96,0 43,6
113,9 Sulinkių griovis 139,6 28,4 168,0 25,6
105,6 Beržulė 193,6 18,6 212,2 5,7
103,8 Upytė 217,9 13,8 231,7 65,5
89,4 Gumerta 297,2 62,4 359,6 5,6
84,2 Beržė 365,2 278,1 643,3 7,5
78,1 Žadikė 650,8 110,0 760,8 114,0
57,1 Ažytė 874,8 84,4 959,2 123,0
16,6 Lėdas 1082,2 30,2 1112,4 8,9
12,1 Vikšrupis 1121,3 28,9 1150,2 27,3
1,3 Putnupis 1177,5 17,9 1195,4 0,6
0,0 Šušvies žiotys 1196,0

Beržė (Šušvies):
25,3 Taušė 84,6 55,8 140,4 137,7
0,0 Beržės žiotys 278,1

Alona:
7,1 Žasynis 50,3 49,3 99,6 18,2
0,0 Alonos žiotys 117,8

Striūna:
13,6 Žvirblys 24,1 33,9 58,0 18,4
8,7 Algupis 76,4 20,2 96,6 15,4
0,2 Strabė 112,0 28,5 140,5 0,0
0,0 Striūnos žiotys 140,5

Gynė:
23,3 Bitvanas 19,9 37,2 57,1 20,5
14,3 Daugupis 77,6 20,2 97,8 48,6
0,0 Gynės žiotys 146,4

*Skaičiai šioje tabelėje turi būti taip suprantami Aluontės aukštupio baseino plotas iki Skerdimo žiočių yra 40,6 km²; Skerdimas prisideda savo plotu 43,7 km²; tai sudaro drauge 84,3 km², toks yra Aluontės baseino plotas žemiau Skerdimo žiočių. Tarp Skerdimo ir sekančio intako (šiuo atveju - žiočių) prisideda baseinas 35,0 km², todėl ties kitu intaku (ar iki žiočių) baseino plotas yra 119,3 km² ir t.t.

¹⁶Pojasnitelnaja zapiska k karte bassejnov vnutrennich putej Jevropejskoj Rossiji. S. Peterburg 1897, 2 pusl.
¹⁷ Tabelleband, 3 pusl.
¹⁸S. Kolupaila. Lietuvos Hidrografija. I. Lietuvos upių baseinai. Kaunas 1924, Technika I Nr., 82-85 pusl. Atskiro leidinio 30-33 pusl. Technika INr.82—S5 nu»l Atskiro leidinio 30—33 pusi.
¹⁹S. Kolupaila. Melioracijos darbai ir hidrografinis tinklas. Žemėtvarka ir Melioracija, 4 Nr. Kaunas 1935, 5 pusl. Iš šio žurnalo pasinaudota klišėmis.
*H. Gravelius, Flusskunde. Leipzig 1914, 11 pusl.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO INTAKAI>><<NEVĖŽIO BASEINO GEOMETRINIAI SANTYKIAI>>