<< Į TURINĮ >>

ŽEIMENA IR RYTŲ LIETUVOS EŽERYNAS

Žeimena - vienas iš didesniųjų Neries intakų. Teka ji Pietryčių lygumos viduriu, šios nuolydžio kryptimi. Anksčiau Ž. aukštupiu buvo laikomas Švoginos upelis, tekantis per Švogino-Dringio-Lūšių-Šakarvų-Žeimenų ež. Žeimenos baseinas (F-2792,7 km²) yra vienas iš ežeringiausių Lietuvoje. Jame yra apie 550 ežerų ežerėlių. Čia telkšo pats giliausias Lietuvoje Tauragno ež. ir pats ilgiausias - Asvejos (Dubingių) ež. Ež. reguliuoja Žeimenos nuotėkį: pavasarinių polaidžių bei didesnių liūčių metu vanduo susikaupia ež., o paskui palaipsniui iš jų išteka. Tad Žeimenos debitas beveik visais metų laikais vienodas, upė visada pakankamai vandeningas Q; ištakoje iš Žeimenų ež. 6,5, ties Kaltanėnais - 6,8, ties Pabrade - 8,3, ž. - 27,0.
Per visą 79,6 km ilgį Žeimena nukrenta 32,6 m (ΔH-0,41). Visai nedidelis nuolydis yra pačios Žeimenos vidurupyje. Vagos pl. (m) aukštupyje 15-20, žemupyje - 20-25, dominuojantis gl. - 0,5-1,5 m. Pakrantėse sausi pušynai: vietos beveik visur tinkamos turistų stovykloms, nakvynei.
Žeimena - bene vienintelė didesnė Lietuvos vandens turizmo upė, kurioje nėra nei dirbtinių, nei natūralių kliūčių. Jos vanduo švarus ir mažiausiai užterštas įmonių bei miestų kanalizacijos vandenimis. Šia Lietuvos vandens turizmo arterija tinka plaukti bet kurio tipo laiveliais bei plaustais, visokio amžiaus ir fizinio pajėgumo turistams, taip pat ir pradedantiems.
Žeimenos baseine yra daug ež., kuriuos galima pasirinkti kaip atskirus maršrutus. Gali būti ir vienas bendras, gana sunkus, maršrutas per 60 ež.; ilgis - 500 km. Čia maršruto ež. sužymėti arabiškais skaitmenimis, tekste - laužtiniuose skliausteliuose. Atskiri ežeryno maršrutai, atsižvelgiant į tai, kuriam Žeimenos intakui jie priklauso, aprašyti atskirai.

ŽEIMENOS IR JOS AUKŠTUPIO (Tauragnų - Kirdeikių - Ignalinos) EŽERYNAS

Trasos ilgis - 150 km (ež. ir jų pertakais - 70 km, upėmis - 80 km), trukmė - 7 d., sezonas - V-IX mėn.

Atvykę traukiniu, dauguma turistų šį maršrutą pradeda Ignalinoje (Gavaičio ež.), o autobusu arba sunkvežimiu -  Palūšės turistinėje bazėje (Lūšių ež.). Dėl sunkoko ruožo Pakaso-Tauragno ež. į pastarąjį, patį įdomiausią Lietuvos ežerą, dažnas neužsuka.
Kelionę Nacionalinio parko ež., o toliau - Žeimena galima pradėti ir iš kitų vietų: Uteno ež., Utenykščio ež. - Būkos upelės, Dringio ež. intako Švogenos. Vis dėlto atkaklesni turistai kelionę pradeda Tauragnuose.
Pusė maršruto trasos eina Nacionalinio parko teritorija. Plaukiant ja, reikia griežtai laikytis nustatytos tvarkos: kurti laužus ir statyti palapines tik tam skirtose vietose (jos sutartiniais ženklais (A) pažymėtos schemoje). Stovyklavietėse įrengti suolai, stalai, tualetai, palikta kuro laužui, yra dėžės atliekoms; čia negalima laužyti ir kirsti medžių, šiukšlinti⁸.

16 schema. Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas

Tauragnas [1] - tipiškas rininis ež. (F-512,7, L-9,5,. didž.pl.-1,1, gl-60,5, P-23,6). Kranto linija labai vingiuota, krantai statūs ir aukšti, išskyrus r. galo p. pakrantę; ež. juosia kalvotas reljefas. Ež. yra gilumas mėgstančių žuvų: seliavų, stintų, sykų. Daugumą ež. pakrančių supa gražūs spygliuočių miškai. Šiauriniame ež. pakraštyje, ant aukštos kalvos, TAURAGNAI - mstl., apyl. ir kol. centras. Tai labai sena gyvenvietė. XIV a. T. minimi kaip viena pirmųjų iš 7 Lietuvos parapijų.
1970 T. atidarytas T. Tilvyčio memorialinis muziejus.
Šiaurinėje Tauragno ež. pakrantėje yra 2 trumpalaikės turistų stovyklavietės: viena prieš Stučių k., antra -  už 1 km į r.
Paplaukus vis platėjančiu ež. apie 4 km, d krante,. Taurapilio k. laukuose, pačioje ež. pakrantėje rasime vieną iš aukštesnių Lietuvos piliakalnių - Taurapilį.
Toliau, už ilgo pusiasalio, d ež. krantas visai nužemėja. Čia įsruvena pora upelių. Vienas — iš nedidelio (F-7) Mirėlio ež. Pagaliau r. ež. galas baigiasi 2 įl., tarp kurių įsispraudęs Varniškių k. Iš r. galo į Pakaso ež. išteka 4,7 km ilgumo Tauragnos (Galužerio) upelis. Tai labai sraunus (ΔH-5,5), akmeningas, vingiuotas, kur ne kur užžėlęs, sąvartomis bei įvairiomis samplovomis užsikimšęs upelis. Čia tik vietomis galima baidare plaukti, daugiau tenka laivelį traukte traukti, o kai kur ir panešti. Pačioje pertako pabaigoje - buv. vandens malūno griuvėsiai ir išgriauta užtvanka. Vežantis arba nešantis laivelius vieškeliu Varniškės - Stripeikiai - Pakaso ež. š. galas, kelio tebus tik apie 2,5 km.
Pakaso [2] ež. (F-155, L-3, didž.pl.-1, gl-17, P-9). Šiaurrytinė pakrantė aukšta, apaugusi vešliu mišku, p. v. žema, pelkėta. Šiaurrytinėje pakrantėje yra trečia trumpalaikė turistų poilsiavietė. Pietinėje įl. pakrantėje prisiglaudęs senas Kirdeikių k. - t. ū. centras. K. gimė Silvestras Gimžauskas (1844-1897) - poetas, švietėjas.

Pietrytinėje įl., ties Rukšėnų k., susiradę nendrėse pasislėpusį 250 m ilgio Žvėrinčiaus pertaką, išnirę pro žemutį tiltelį, įplaukiame į Ukojo [3] ež. (F-210, L-3,0, didž.pl-1,1, gl-30,5, P - ll). Kranto linija labai vingiuota. Šiaurrytinis krantas aukštas, status. Ginučių ir Papiliakalnės k. laukuose, tarp Ukojo ir Linkmeno ež., yra 2 piliakalniai: Papiliakalnės ir Ginučių (Linkmenų).
Ukojas pakankamai giliu, 100 m ilgio Alksnos (Tako) pertaku jungiasi su dubenio pavidalo Alksnaičio [4] ež. (F - 96,2), o pastarasis - su Alksno [5] ež. (F-84) ir Linkmeno ež. Pasiirstę ir sėkmingai pažvejoję Alksnaičio bei Alksno ež., plaukiame i aukštakrantį Linkmeną [6] (F-75, L-1,91, didž.pl-0,6, gl- 9,0, P-5,78). Pietvakarinis krantas aukštas, status, apaugęs mišku. Linkmenas, kaip ir Alksnaitis, jungiasi su 3 ež.: Alksnaičiu p., Asalnykščiu (anksčiau vadintu Anksčio sąsiauriu) r. ir Asėko ež. Š. Linkmeno ež. p. v. pakrantėje bei pusiasalyje, įsiterpusiame tarp Ūkojo ir Linkmeno ež., stūkso aukštasis Ladakalnis. Nuo kalno keteros matyti plačios apylinkės, dešimtys ež. Tai viena iš gražiausių vietų visame Nacionaliniame parke.
Asėkas [7] (F-45,6) pasiekiamas ramiu, bet giliu ir žuvingu Asėkos (L-0,6) upeliu. Ež. seklokas (didž.gl.-5 m), krantai, išskyrus š. r., žemi, drėgni, pelkėti. Į š. v. pakraštį įteka Srovės (L- 5,5) upelis (iš Baluošo ež. per Stravinaičio ež.).
Pasiyrus Srovės upeliu 2,5 km prieš stiproką srovę, k pakrantėje rasime ramią ir gilią Almajos ištaką iš Almajos ež. Paplaukę Almaja apie 100 m, įplauksime į p. r. Almajo [8] ež. galą (F-105, L-1,96, didž.pl.-0,98, gl.-10,5). Ež. žuvingas, ypač gausu lydžių, raudžių ir kuojų. Šiaurrytinė Almajo ež. pakrantė aukšta, sausa, apaugusi pušynais; čia ketvirtoji trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Stovyklavietėje pailsėję (o jeigu laikas - ir pernakvoję), pažvejoję ir Almajos upeliu grįžę atgal į Srovės upelį, plaukiame vėl prieš stiprią srovę iki Ginučių. G. - kaimelis, įsikūręs tarp Almajo ir Sravinaičio ež. Reikia persikelti per Ginučių malūno 2 m aukščio užtvanką. Čia pat ir Sravinaičio [9] ež. (F-35,0, L-0,9, didž.pl.- 0,48, P- 3,45). Puskilometrinis Skriogžlės pertakas tarp Sravinaičio ir Baluošykščio [10] ež. (F-12,8, L-0,8, didž.pl-0,25, P-1,76) srauniai bėga negiliu tarpekliu.
Priešingai daugumai Lietuvos ež., Baluošas [11} (F-427,3, L-4,63, didž.pl-1,45, gl.-33,1, P-14,7) ištįsęs iš š.v. į p.r. Ež. yra 7,19 ha ploto salos. Vienoje saloje (Ilgasalėje) plūduriuoja 7,7 m gl. ežerėlis. Kranto linija labai vingiuota. Ež. krantai daugiausia žemi; kiek aukštesnė (iki 20 m) tik p. v. pakrantė. Atabradas daugiausia smėlingas bei žvyringas. Į š. ež. pakraštį įteka Būkos upelis (atitekantis iš Uteno ežeryno). Abipus. intako įsikūrę etnografiniai Strazdų ir Šuminų kaimeliai. Pietiniame ež. pakraštyje, Beržaragio iškyšulyje, 5-oji trumpalaikė turistų stovyklavietė. Trainiškių k. keroja Trainiškių ąžuolas (6,1 m storio, 22 m aukščio) - gamtos paminklas.
Baluošą nuo kaimyninio Dringio ež., jo š. v. Juodakumpio įlankos, teskiria 1 km. čia laivelius ir mantą tenka persinešti arba persivesti.
Dringis [12] - pats didž. Šio ežeryno ež. (F-721,4, L-4,46, didž.pl.-3,0, gl-24,0, P-31,5). Jame gausu įl. (Mikailakumpis, Karviakumpis, Petravakumpis, Juodakumpis), užtakių, iškyšulių. Yra penkios 4,8 ha ploto salos. Visose pakrantėse platus (vid. 20-25 m) smėlingas atabradas. Pakrantės daugiausia apaugusios mišku, jose gausu šaltinių. Šiauriniame ež. pakraštyje, prie Juodakumpio įl., ir p. r. pakrantėje trumpalaikės turistų stovyklavietės. Pačiame š. ež. gale, į kurį įteka Švogenos upelis, įsikūrę Vaišniūnai.
Pradedant kelionę Dringio ež., toliau Žeimena, Nerimi bei Nemunu, galima vykti bet kurio tipo sunkesniais laivais (motoriniais, buriniais), nes visame kelyje nėra kliūčių, dėl kurių laivus reikėtų persinešti.
Iš Dringio ež. p. galo išteka Dumblynė, kuri už 0,6 km įteka į Dringykščio [13] ež. (F-40,6). Iš Dringykščio ištekanti Dringykščia (Dringė) už 0,6 km pasiekia Lūšių ež. Toliau Lūšių-Šakarvų-Žeimenio ež. galima plaukti į Žeimeną. Tačiau baidarėmis ar lengvais laiveliais galima plaukti ir kitu, turistams įdomesniu, keliu: iš p. v. Mikailakumpio įl. 200 m pušynu persigabenti laivelius į gražų ir gilų Asalnų [13a] ež. (F-270, L-4,8, didž.pl.-1,7, gl-33, P-19,5). Jo krantai sausi, daug kur statūs. Plačiu p. v. sąsiauriu A. jungiasi su Asalnykščio [13b] ež. (F-64,6). Gilaus pusiasalio pradžioje, Asalnų ež. r. šone, yra trumpalaikė turistų stovyklavietė.

Asalnai ilgu, plačiu ir giliu sąsiauriu jungiasi su Lūšiais [14] (F-391,4, L-6,2, didž.pl-1,13, gl-37,0, P-16). Vakariniai ir p. r. ež. krantai aukšti, p. ir š. žemi, vietomis pelkėti. Pietrytinėje ir p. ež. pakrantėje yra trumpalaikės turistų poilsiavietės. Aukštoje r. pakrantėje įsikūrusi PALŪŠĖ - apyl. ir Ignalinos turistinės bazės (įkurtos 1959) centras. Palūšės turistinėje bazėje apsistoja turistai, vykstantys 4 sąjunginiais (116 - Palūšė-Palanga, 164 - Trakai-Palūšė-Ryga, 125 - Ryga-Palūšė-Trakai, 149 - Ignalina-Trakai-Birštonas) ir vienu vietiniu (15 dienų) maršrutais. Po Nacionalinio parko ež. turistai keliauja turistinės bazės laiveliais.
Liaudies meistrų (XVIII a. vid.) statyta medinė P. bažnyčia ir varpinė - resp. reikšmės archit. ir dailės paminklas. P. 1873 gimė kompozitorius, pirmosios lietuviškos operos ,,Birutė" autorius M. Petrauskas. Minint jo gimimo šimtmetį, buv. Petrauskų sodybvietėje skulpt. J. Kėdainis su studentais išskobė 7 m ąžuolo lyrą su vario bareljefu ir įrašu. Vaizdingoje Lūšių ež. š. pakrantėje, tarp turistinės bazės ir Meironių k., liaudies meistrai iš ąžuolų kamienų išdrožė ir pastatė 16 skulptūrų. Tame pat ež. pakraštyje, maždaug pusiaukelėje tarp turistinės bazės ir Meironių, statomas Nacionalinio parko administracijos centras.
Lūšiai p. pakrantėje plačiu sąsiauriu jungiasi su Šakarvų [15] ež. (F-78,5, L-2,2, didž.pl-0,51, gl-40, P-6,5). Ež. krantai neaukšti, p. r. apaugę mišku. Pietrytinėje ež. pakrantėje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.
Žemiau Švenčionėlių - Ignalinos pln. tilto, nutiesto per 100 m ilgio Šakarvos upelį (prataka tarp Šakarvo ir Žeimenio ež.), prasideda ilgas ir šakotas Žeimenio [16Į ež. (F-454,6, L-10,0, didž. pl-1,65, gl-23,5, P-34,2). Savo forma jis primena upę: siauras, ilgas, vingiuotas, siauriausiose vietose net juntamas vandens tekėjimas. Ež. krantai neaukšti, pakrantėse gausu pušynų. Ež. pratakinis. Į jį įteka Kretuona (L-2,3) iš Kretuono ež., Laukupė (L-3) iš Laukojo (F-36,5) ež., Baltelė (L-6,7) iš Balčio (F-34,3) ež. Kretuona ne be kliūčių (stipri - ΔH-1,8 - priešpriešinė srovė, 2,5 m aukščio Pakretuonės malūno užtvanka, seklumos, medžių sąvartos), galima plaukti baidare į Kretuono [16 a] ež. (F-880, L-5,0, didž.pl.-2,62, gl-10,9, P-16,6) - ornitologinį draustinį. Ež. yra 6 salos (F-25,5 ha). Salose pastoviai gyvena 22 rūšių vandens ir balų paukščiai, daugiau kaip 10 tūkst. rudagalvių kirų kolonija.

Kretuonos ž. d krante ir Žeimenio ež. v. rago atšakos pradžioje yra trumpalaikės turistų stovyklavietės.
Toliau plaukiant ež. (Linkmenų-Saldutiškio-Labanoro ežerynas), iš Žeimenio v. įl. į Balčio ež. laivelius reikia apie 0,5 km persigabenti sausuma, nes Baltelė, tekanti tarp Balčio ir Žeimenio ež., yra siaura, vingiuota ir sekli, ja plaukti būtų galima nebent tik pavasarinių polaidžių metu. (Nuo ž. 3,3 km ir nuo 4 iki 4,4 km Baltelė reguliuota).
Žeimenio ež. plaukiant toliau, jo pl. pamažu siaurėja. Paplaukus 0,5 km už Ožkinių (k), iš d pakrantės išteka Žeimenos upė, o Žeimenio ež. tęsiasi dar 2 km. Pačiame p. jo gale yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

79⁹Žeimena išteka iš Žeimenio ež. p. v. galo, 1 km prieš KALTANĖNUS. K. - apyl. ir Černiachovskio kol. centras. Vieškelio Švenčionėliai-Ignalina tiltas.
Visa Žeimenos upė nuo versmių iki ž. - ichtiologinis draustinis.
76 Glžk. Vilnius-Švenčionėliai-Utena tiltas; d Kiaunos (L-16) ž. K. teka iš Aiseto ež.; Sakališkė. Aukštupyje pakrantės neaukštos, tačiau tinkamų vietų postoviui ir nakvynei yra pakankamai.
71 d Luknelė (L-13), Luknos k.

67 d Sirgela (L-5) teka per Kampuočio (F-50,0, L-2,0, didž.pl-0,3, P-6,17) ir Sirgėlio (F-15,5, L-0,53, didž.pl.-0,48, P-1,6) ežerėlius. Žvejams mėgėjams ir neskubantiems turistams patartina užsukti į abu šiuos ežerėlius, skirtus mėgėjiškai, sportinei bei kultūrinei žūklei. Ež. krantai aukšti, miškingi, tinkami postoviui ir nakvynei. Kai esti aukštas vanduo, Sirgėla (L-0,6) ir jos baras tarp Sirgėlio ir Kampuočio ež., vadinamas Kampuotėle (L-0,4), lengva turistine valtele nesunkiai praplaukiami.
66 k Šventelė-Demė (L-18). Upelė atiteka iš Šaminelio (F-8,8), Šaminio (F-16,5) ir Švento (F-69) ež. Buivydai.
59 k ŠVENČIONĖLIAI mst, apyl. centras, glžk. Vilnius-Daugpilis ir Utena-Švenčionėliai mazginė st. Vasarą Š. vasaroja keli tūkst. vasarotojų. 1941 spalio 9 d. Žeimenos k krante, Švenčionėlių miške, hitlerininkai nužudė 3726 tarybinius žmones.
Š. išaugo, XIX a, antrojoje pusėje nutiesus Peterburgo-Varšuvos glžk. ir S. pastačius glžk. st.
Toliau iki pat ž. Žeimenos k pakrante bėga Vilniaus-Daugpilio glžk.
49 d Lakaja (L-29) nuteka didelio Stirnių-Inturkės-Molėtų ežeryno vandenys ir labai papildo Žeimenos debitą. Santakų k., Rimkų viensėdis.
35 k Saria (L-28) plukdo Peršaukščio (F - 8) ir Sarių (F - 79) e˛. vandenis. Nuo Karvinės (7,7 km) iki ž. Sarios upė - ichtiologinis draustinis. 1 km žemiau - d Žeimenos žuvininkystės įmonės tvenkinių siurblinė.
30 Kaimo vieškelio tiltas; d Pažeimenės glžk. st.
29 k Mera-Kuna (L-60) atiteka nuo Švenčionių rj. centro, pratekėdama Liūniuko (F-3) ir Zabieliškių ež. Upė teka spygliuočių miškais, kurių proskynose retai išsibarstę vienkiemiai, maži kaimeliai.
21 k Gorka (L-9). Upės vaga išsiplėtusi, fv. k pakrantėje. Kiek žemiau - kabantis lieptas.
18 d Dubinga. (L-18) bėga iš Asvejos (Dubingių) ež.

PABRADĖ - mst., apyl. centras, įsikūręs Dubingos ir Žeimenos santakoje, glžk.st, per upę 3 tiltai (2 važiuotiems, 1 pėstiesiems). Miestą supančiuose pušynuose yra keletas vasarnamių, kuriuose ilsisi daugiausia leningradiečiai.
Į didesnį miestą Pabradė išaugo tik nutiesus Peterburgo-Varšuvos glžk. ir pastačius P. st.
14 k Skerda (L-14).
7 k Petruškė (L-5) atiteka iš Ungurinio (F-35), Gilučio (F-14,7) ir Pailgio (F-42) ež. Prie pastarojo ež. yra stacionarinės poilsinės; Pailgio glžk.st.
Per upę aukštas medinis kaimo vieškelio tiltas. Upė, tekėjusi į p.v., pakrypsta stačiai į p.
5 d Jusinė (L-23) teka iš Minkelių ež. (F-32). J. ž. buv. malūnas rekonstruotas, pastatytas trečias aukštas, įrengta suomiška pirtis ir šašlikinė. Dabar čia įsikūrusi poilsinė ,,Jusinė".
2 k Družulėnai, tiltas. Upės žemupyje padaugėja akmenų, pagreitėja srovė. 1,2 km prieš ž. upės viduryje riogso didžiulis riedulys. Čia srovė stipri, plaukti d akmens puse. Netoli nuo ž. per upę kabantis lieptas.
Žeimena įteka į Nerį 212, 6 km nuo šios ž.

⁸ Išrašas iš Nacionalinio parko Nuostatų:
IV. Turizmo Ir poilsio organizavimas
14. Nacionalinio parko teritorijoje iš poilsiavimo gamtoje formų pirmenybė teikiama pažintiniam turizmui.
15. Nacionaliniame parke leidžiamos šios poilsiavimo formos:
a) turizmas ir ekskursijos pažymėtais maršrutais;
b) stovyklavimas trumpam poilsiui skirtose stovyklavietėse;
c) poilsiavimas šiam reikalui pritaikytose sodybose, parko direkcijai sutikus;
d) poilsiavimas stacionarinėse poilsio stovyklose.
16. Turistų ir poilsiautojų skaičiaus bei poilsiavimo formos Nacionalinio parko teritorijoje gali būti ribojamos, atsižvelgiant į atskirų parko vietų atsparumą neigiamai poilsiautojų įtakai.
V. Kiti apribojimai
17. Nacionalinio parko teritorijoje draudžiama:
a) stovyklauti, kurti laužus, statyti autotransporto priemones ne skirtose šiam reikalui vietose, važinėti ne keliais, žaloti gamtos ir kultūros paminklus, parko augmeniją ir retuosius augalus, teršti aplinką.
18. Nacionalinio parko teritorijoje mėgėjiškoji žūklė ir medžioklė leidžiama, laikantis galiojančių Respublikoje taisyklių ir Gamtos apsaugos komiteto patvirtintų medžioklės ir žūklės toje teritorijoje nuostatų.
Turistams, vykstantiems Nacionalinio parko teritorija, rekomenduojame knygą: L. Grudzinskas ir J. Vaicekauskas, Lietuvos TSR nacionaliniame parke, V., 1977, kurioje yra tiksli parko teritorijos schema su poilsiaviečių nurodymu.
⁹ Kilometražas nuo Žeimenos ž.

<< Į TURINĮ >>