VIDUTINĖS PRIPUČIAMOSIOS VALTYS

Valties pakrovimas ir ekipažo išsidėstymas

Daiktus reikia sukišti į maišus ir lanksčius krepšius taip, kad kietesni būtų viduryje ar viename šone, o minkšti - aplink juos ar iš kito šono. Pripūtus valtį, jos maišas patuštėja (jame lieka dumplės, maišelis su remonto įrankiais, skuduras ir dubenėlis vandeniui iš valties semti). Į šį maišą rekomenduojame įdėti pilną gertuvę, kirvį su pjūklu (dėkle), baltą signalinę vėliavėlę. Šį, gamykloje siūtą, maišą galime iš anksto padidinti. Įsėdę valtin, į jį įkišame batelius ir nereikalingus rūbus. Visus maišus užrišame. Kad padidėtų maišų hermetiškumas, juos dar kartą suveržiame elastiniu tvarsčiu (19 pieš.).

19 pieš. Maišo rišimo būdas: 1 - maišas, 2 - maišo virvės rišimas, 3 - guminio tvarsčio rišimas, 4 - valties virvės rišimas

Kuo stipriau įsitemps virvė 4, tuo ji labiau suverš maišą ir stipriau jį laikys. Tvarstį reikia sukarpyti. Rišdami jį tempiame, baigdami sukti, galą pakišame po paskutine vija.
Prieš išpakuodami valtį iš maišo, būtinai apžiūrėkime žemę, kad nebūtų ant jos aštrių daiktų. Pirma minkštai pripučiame valties priekį, paskui - užpakalinę dalį. Kartu kietėja ir valties priekis. Delnu arba pirštu paspaudę (pirštas neturi įspausti borto daugiau kaip 2 cm), patikriname, ar abi dalys vienodai pripūstos. Stipriai pripūsta valtis (ypač sena), palikta saulėje arba atsitrenkus į akmenis bei kitus kietus daiktus, gali plyšti, todėl stipriai pūsti jos nereikia.
Daiktus nešame iki pat vandens. Valtį pakeliame už irklų įtvarų ir nuleidžiame į vandenį. Jokiu būdu negalima jos vilkti žeme. Įkeliame į kokpitą maišus. Dėdami 12 ir 13 maišus (12 pieš.), turime žiūrėti, kad į bortą remtųsi minkštasis maišo šonas. Maišus ir daiktus reikia surišti tarpusavyje ir dar prie bandažo. Tada tvirtiname irklus. Valtį nuplukdome iki tokios vietos, kur, į ją įsėdus, dugnas nesiektų žemės. Įsėsdami vieną ranką dedame ant irklo įtvaro, o kitą - ant irklų sukryžiavimo vietos. Koją statome ant lentos 8 (12 pieš.), priešingame įsėdimui borte, ir atsisėdame. Išlipame atvirkščia veiksmų tvarka. Visu kūno svoriu negalima galūne spausti pripūsto borto, nes sena valtis gali plyšti. Plaukiant vanduo gali būti toks šaltas, kad po 5 minučių sumažės balionų vidaus spaudimas (tą suprasime iš bortų įlinkimo prie irklų įtvarų). Šiuo atveju būtinai turime grįžti į krantą ir papildomai pripūsti bortus, paprastai pakanka labiau pripūsti valties priekinę sekciją. Tai padarę, patikrinkime pridėję prie ventilio ausį. Prieš užsukant ventilio apsauginį dangtelį, reikėtų pasižiūrėti, ar neiškritusi jo tarpinė.
13 pieš. parodyta, kaip reikia pakrauti valtį ,,Orion", skirtą II sudėtingumo kategorijos žygiams. Į vieną kuprinę krauname nakvynei reikalingus daiktus: palapinę, miegmaišius, naktinius baltinius. Į kitą - produktus ir rūbus. Į paskutinę pakuojame neperšlampamus daiktus: polietileninius bakus, konservus ir t. t. Ties kokpito viduriu (irklų įtvarų vietoje) valties dugne klojame abi lengvai pripūstas sėdynes (amortizacijai padidinti plaukiant akmenuota upe, valties keliamajai galiai padidinti). Ant jų sukrauname kuprines. Dvi pirmąsias dedame šonais, kišenėmis į vidų. Trečiąją - ant vienos iš apatinių, kišenėmis į išorę. Greta jos dedame valties maišą, kuriame sukrauti įvairūs daiktai: atsarginiai irklai, dumplės, skubaus remonto rinkinys, kirvis su pjūklu ir t. t. Prie kito borto dedame pietų krepšį ir primuso bei kuro maišelį. Paskui visus daiktus rišame tarpusavyje ir prie bandažo 5 (13 pieš.), apdengiame gumuotu audiniu ir juostomis 11 patikimai pritvirtiname prie irklų įtvarų 10. Panašiai pakrauname ir kitas ilgas valtis - ,,Vega-II" ir „Jaz-3" (jei jos taip pat bus valdomos kanojiniais irklais). Valdant minėtų trijų rūšių valtis kanojiniais irklais, irkluotojas turėtų sėdėti ant sėdynės arba baliono, atsisukęs plaukimo kryptimi ir nuleidęs kojas į kokpitą. 14 pieš. parodyti ekipažo išsidėstymo šiose valtyse variantai: a, c ir d variantais irkluotojai susėda ant sėdynių arba balionų skirtingose išilgos ašies pusėse; b variantu užpakalinis irkluotojas irkluoja poriniais valties irklais, o priekinis sėdi ant sėdynės arba vieno kurio nors baliono ir irkluoja kanojiniu irklu, krovinys išskirstomas tolygiai; e variantu priekiniai irkluotojai valties simetrijos ašies atžvilgiu sėdi simetriškai, kapitonas - ant pripučiamos sėdynės laivugalyje, o jo kanojinis irklas remiasi j vertikalią lentą, kurioje yra išpjova (tada valtis lengviau skrodžia bangą); f variantu kapitonas sėdi arba valties priekyje, arba ant sėdynės, arba baliono laivugalyje. Valties priekyje vietoje irkluotojo galėtų sėdėti fotografas arba laisvas tuo metu irkluotojas.
Irkluodami poriniais irklais (pavyzdžiui, valtį „Aigul"), kliūtis greičiau įveiksime, jeigu pirma nuleisime į srovę laivugalį. Šiuo atveju irkluotojas turi sėdėti veidu į kliūtį ir irkluoti atgal, tada greitis sumažėja (kai valtyje yra tik vienas žmogus). Nesudėtingomis aplinkybėmis irkluotojas gali plaukti atsisukęs nugara į srovę.
Pripučiamosios valtys, atsitrenkusios į akmenį, atšoka kaip kamuolys, todėl ekipažas turi saugotis, kad neiškristų įveikdamas slenkstį, valčiai šokinėjant ant bangų ar užplaukus ant akmenų. Stabilaus plaukimo pagrindas - kojų darbas. Irkluotojams reikia pakišti pėdas po balionais, o tam tikrais atvejais paslinkti į kokpitą. Jie gali ranka įsitverti į bandažą. Vairininkas, sėdėdamas ant kokpito dugno, turi išstumti pripučiamą sėdynę. Jis privalo ir toliau valdyti valtį, laikydamasis kojomis.
Juozas Čepelė, 1990

<< Į TURINĮ >>