Kur keliauti?

VANDENS TURIZMO MARŠRUTAI

Bendra Respublikos upių charakteristika

Lietuva ne veltui vadinama upių ir ežerų kraštu. Plaukiant lengva pripučiamąja valtele ar baidare, galima susipažinti beveik su kiekvienu gimtojo krašto kampeliu - gintariniu pajūriu, Šiaurės Lietuvos lygumomis, Rytų Aukštaitijos kalvomis bei smėlėtais Dzūkijos pušynais.
Įdomiausia keliauti mažais upeliukais, o toliau kelionę tęsti didesnėmis upėmis. Nemažai mūsų Respublikos upių išteka iš ežerų arba per juos teka. Pažintine prasme žygiai tokiomis upėmis įdomesni, įvairesni.
Pasirinkus kelionei upę, reikia apgalvoti ir žygio laiką. Sausą vasarą daugelis Lietuvos upelių nusenka ir netinka turistiniams žygiams. Ypač tai būdinga tiems upeliams, kurie neteka per ežerus, kuriuos maitina intakai, kurių didesni nuolydžiai. Taip pat ir upėms bei upeliams, tekantiems, pavyzdžiui, į visas puses nuo Žemaitijos aukštumos kalvų. Upių, ištekančių iš ežerų (pvz., Babrungas, Virvyčia) vandeningumas mažiau priklauso nuo klimato pokyčių.
Geriausias turistinių kelionių Lietuvos upėmis laikas - pavasaris, kai pasibaigia polaidis, maždaug balandžio mėn. ir gegužės pirma pusė. Nelabai patyrusiems vandens turizmo mėgėjams per potvynį keliauti pavojinga.
Pavasarį kelionės mažesniais upeliais yra sportiškesnės, įspūdingesnės. Tačiau joms reikia kruopščiau rengtis, nes tenka įveikti ne tik upių kliūtis, bet ir galynėtis su oro išdaigomis - lietumi, sniegu, šalčiu. Geriau pasirengę turistai tokiose kelionėse patiria daugiau malonumų, įspūdžių, užgrūdina organizmą.
Respublikos vandenininkai pavasarį į keliones dažniau vyksta per gegužės šventes, kai daugiau poilsio dienų, sužaliuoja augmenija, šiltesnis oras.
Vasaros sezonu vandens turizmui patogių upių Respublikoje yra mažiau. Kelionėms labiau tinka vandeningos, ramios upės.
Todėl, klasifikuojant vandens turizmui tinkamas Respublikos upes, pirmiausia galima jas suskirstyti į dvi grupes.
Pirmoji grupė - vandeningos, ramios upės, kuriomis galima plaukioti visą sezoną (balandžio - lapkričio mėn.). Labiausiai tinka poilsio, šeimos turizmui. Prie tokių upių priskiriamos didžiosios Lietuvos upės - Nemunas ir Neris su didesniais intakais: Merkiu, Dubysa, Šešupe, Jūra, Minija nuo vidurupio), Žeimena, Šventąja, taip pat Šiaurės Lietuvos upės Venta, Mūša, Nemunėlis.
Antrajai grupei priklauso mažesnės upės, tinkamos kelionėms pavasarį arba lietingu periodu. Dauguma šių upelių sudaromi sportiniai II s. k. maršrutai. Jie rekomenduotini atitinkamų žygių patirtį turintiems vandens turistams.
7 lentelėje pateikiamas sąrašas Lietuvos upių, kurios, Lietuvos upių kadastro duomenimis, yra arba gali būti (palankiomis sąlygomis) tinkamos kelionėms lengvais laiveliais - pripučiamosiomis valtimis, baidarėmis.

* - Kilometražas, įskaitant atstumą aukštupio ežerais, iš kurių upė išteka.
**- Lietuvoje.

Lentelėje įrašyti kadastriniai duomenys - upės bendras ilgis L (km), vidutinis metinis debitas (nuotėkis) žiotyse Q (m³/s) ir vidutinis upės nuolydis i (m/km). Remiantis šiais duomenimis, apskaičiuoti vandens turizmui tinkamų atkarpų ilgiai L_tur (km) bei šių atkarpą vidutiniai nuolydžiai i_tur (m/km).
Kad atitinkama upės atkarpa tiktų turizmui (aišku, sąlygiškai), vidutinis metinis debitas 9 turi būti ne mažesnis kaip I m³/s. Iš to buvo apskaičiuotos L reikšmės. Aišku, šis teorinis dydis yra sąlygiškas. Papildomai informacijos teikia i reikšmė. Kuo didesnis upės nuolydis, tuo upė bus seklesnė, kai Q reikšmės tos pačios.
Iš 7 lentelės duomenų nesunku nustatyti upes ir jų atkarpas, tinkančias šiuo metu galiojantiems II s. k. maršrutams, taip pat orientuotis, ar upės tinka kelionei, priklausomai nuo klimato. Pavyzdžiui, upeliai su mažais debitais, artimais 1-2 m³/s, ir didesniais nuolydžiais, artimais ir viršijančiais 1 m/km, kelionei gali tikti tik labai lietingu arba pavasario polaidžio metu.

<< Į TURINĮ >>