KATAMARANAIKatamaranų konstrukcijaKonstrukcija. Katamarano konstrukcijos du pagrindiniai elementai gondolos ir rėmas. Dviviečio katamarano gondolų diametras - 35-40 cm, keturviečio - 45-60 cm. Gondolų ilgis - 4,0-5,0 m, dviviečio keliamoji galia - 600-1000 kg, keturviečio - 1300-2200 kg. Žygiams skirtingomis upėmis optimalūs katamaranų parametrai skirsis. Vandeningoje upėje reikia ilgesnių ir didesnės keliamosios galios gondolų, platesnio rėmo. Nevandeningoje, akmenuotoje upėje, kur tenka daug manevruoti, rekomenduojamas trumpesnis, siauresnis katamaranas.
Didelės gondolos ne visada garantuoja kelionės saugumą. Didelį laivą sunku valdyti, ypač sėdint aukštai virš vandens ant didelio diametro gondolų.
Gondolos. Katamarano gondola susideda iš vienas į kitą įkištų apvalkalų. Vidinis apvalkalas suklijuotas iš orui nelaidžios medžiagos (gumuotas audinys, polimerinė plėvelė ar pan.). Jos pagrindinė paskirtis laikyti orą. Išorinis apsauginis apvalkalas siuvamas iš brezento ar kitos stiprios medžiagos. Vidinio apvalkalo perimetras apie 5 procentus didesnis už išorinį. Todėl visas krūvis tenka išoriniam apvalkalui, o vidinis neįtemptas ir patikimiau laiko orą. Aišku, jei turite stipraus gumuoto audinio, gondoloms pakaktų vieno apvalkalo. Tačiau tuomet sunkiau suteikti gondolai norimą konfigūraciją, sudėtingesnė jos gamyba.
Vidiniam gondolos apvalkalui geriausiai tinka vaikiška guminė klijuotė. Ji klijuojama gumos arba 88-H klijais. Reikia stengtis klijavimo vietose nepalikti raukšlių, nes pro jas dažnai eina oras.
Gondolų forma matyti iš pateiktų piešinių. Pagrindinis bruožas - smailėjantys galai, apatinė dalis išlenkta, viršutinė - tiesi, kad būtų galima pritaikyti tiesius rėmo elementus. Pirmieji katamaranų variantai buvo su užriestais gondolų galais. Tačiau praktiškai paaiškėjo, kad patogesnės gondolos su smailėjančiais galais. Toks katamaranas lengviau įveikia dideles nuopylas, stovinčias bangas.
Orą įpūsti ir išleisti galima su įvairios konstrukcijos ventiliais. Labiausiai tinka paprastos ir gana patikimos guminės žarnelės, kurios užrišamos virvute arba užkemšamos mediniu kamščiu, kai gondolos būna pripildytos oro. Dviviečio katamarano gondoloms galima vartoti žarneles, iškirptas iš tinklinio kamuolio kameros kartu su 6-8 cm diametro gumos pagrindu, kuris priklijuojamas prie gondolos vidinio apvalkalo. Tokias žarneles lengva priderinti prie dumplių, skirtų pripučiamiems čiužiniams pūsti, antgalių. Keturviečio katamarano gondoloms pripūsti reikia didesnio, 2—3 cm, diametro žarnelių.
Žygiuose dumplių paprastai nelabai reikia. Nėra sunku pripūsti gondolą burna.
Renkantis gumuotą audinį gondolai, reikia žiūrėti, kad gumos sluoksnis būtų tolygus, be priemaišų ir mažų skylučių. Tie defektai gerai matyti laikant klijuotę prieš šviesą. Kad padidėtų hermetiškumas, patartina klijuotės gumos sluoksnį patepti praskiestais gumos arba 88-H klijais. Jiems išdžiūvus, tą paviršių reikia apibarstyti talku arba pudra. Vidinis gondolos apvalkalas klijuojamas gumuota puse į vidų dėl dviejų priežasčių. Pirma - eksploatuojant gumos sluoksnis ne taip greitai sudyla. Antra - po kelionės lengviau išdžiovinti audinio sluoksnį.
Vietoje klijuotės galima vartoti pramonės gaminamas polimerines plėveles. Jos lengvesnės, tačiau būna nepatikimos. Pavyzdžiui, polichlorvinilo plėvelė šaltame vandenyje kietėja, joje atsiranda mažų skylučių, pro kurias išeina oras.
Gondolos išoriniam apvalkalui vietoje brezento tinka ir sintetinės medžiagos. Šiuo atveju pageidautina, kad apatinė gondolos dalis būtų impregnuota guma arba polimerais. Kartais gondolos išorinis apvalkalas siuvamas iš dviejų rūšių medžiagų: viršutinė dalis iš brezento, o apatinė iš impregnuoto audinio arba stiprios polimerinės plėvelės. Tuomet apatinė gondolos dalis mažiau dyla nuo trinties į akmenis, geriau slysta vandeniu.
Vidinis apvalkalas dažniausiai gaminamas cilindro formos, kad būtų kuo mažiau klijavimo siūlių. Gondolos formą lemia apsauginis apvalkalas, kurį siuvant nesunku iškirpti smailėjimus ir išlinkimus.
Gondolos šonuose prisiuvamos medžiaginės kilputės 9 (20 pieš.), prie kurių virvutėmis rišami rėmo išilginiai elementai. 
20 pieš. Keturvietis katamaranas (A variantas) : 1 - pripučiamosios gondolos, 2 - išilginiai rėmo elementai, 3 - skersiniai irkluotojų įsitvirtinimo rėmo elementai, 4 - skersiniai kojų atramos rėmo elementai, 5 - įstrižinis rėmo standinimo elementas, 6 - kojų pėdų įtvirtinimo kilpos, 7 - žygio mantos maišai, 8 - mantos maišai, ant kurių sėdi irkluotojai, 9 - kilputės, 10 - virvutė, kuria rėmas tvirtinamas prie gondolos, 11 - suvarstomos skylės, pro kurias įkišamas vidinis gondolos apvalkalas
Rėmas. Gondolų tarpusavio tvirtinimo rėmo elementai gali būti įvairūs. Jų pagrindą (20 pieš.) paprastai sudaro po dvi išilgai kiekvienos gondolos tvirtinamos kartys 2, tarpusavyje sujungtos skersiniais 3 ir 4. Rėmą sustiprina papildomai įtvirtinta įstrižinė kartis 5.
Gaminant medinį rėmą žygio vietoje, jo elementams tinka beržas, eglė, kėnis, kedras ir kiti medžiai. Maumedį doroti reikia atsargiai, nes jis trapesnis. Kertant žalią medį, reikia nepamiršti ir gamtosaugos taisyklių. Reikia turėti vietos valdžios ar miškininkų leidimą.
Išilginių elementų storgaliai paprastai dedami į katamarano galą, nes jam tenka didesnis krūvis negu priekinei daliai. Karčių diametras ties storgaliu neturėtų būti didesnis kaip 6-7 cm, kitaip viso rėmo svoris taps pernelyg didelis.
Rėmo skersiniai ir išilginiai elementai tarpusavyje gali būti tvirtinami įvairiai. Galima rišti plienine 1-2 mm diametro viela arba stipria virve, prieš tai sutvirtinus sujungimo vietą vinimi (tai gana patikimas būdas). Tačiau avarijos atveju, jei yra rėmas, atsikišusios vinys ir vielos galai gali pridaryti nemalonumų. Toks sujungimo būdas rekomenduotinas nesudėtingoms kelionėms.
Saugiau sujungimo vietas tvirtinti kapronine virvute arba juosta, kurios suveržiamos sukant įkištą pagaliuką. Įveržus virvutę, pagaliuką reikia atskirai pririšti prie karčių.
Metalinės rėmo kartys dažnai tvirtinamos varžtais. Mūsų Respublikos vandens turistai kartais naudoja dar vieną gan patogų jungimo būdą. Rėmo karčių tvirtinimo vietos apvyniojamos iš automobilio kamerų išpjautomis 3-5 cm pločio gumos juostomis. Jų galai užkišami už pačios juostos. Šis sujungimo būdas turi privalumą - veikiant išorinėms jėgoms (kai plaukiama per kliūtis, smūgiuojant į akmenis ir pan.), rėmas sujungimo vietose „spyruokliuoja", todėl kitų jo elementų krūviai maži. Taigi visas rėmas patikimas.
Hermetiški mantos maišai 7 prie rėmo rišami virvėmis. Jie turi būti nedideli, geriau tegul jų būna daugiau - taip patogiau išdėlioti žygio mantą, o avarijos atveju mažesnė tikimybė pamesti visus daiktus.
Katamarano irkluotojai paprastai sėdi ant mantos maišų (į juos dedami minkšti daiktai - miegmaišis, atsarginiai drabužiai ir pan.). Įsitikinta, kad atramėlių nelabai reikia. Kad katamarano irkluotojas saugiau įsitvirtintų sėdėdamas, pakanka vielos ar plastmasės kilpų (gali būti standus dirželis), tvirtinamų prie skersinių 3 (20 pieš.), į kurias įkišamos kojų pėdos. Kilpos turi būti tvirtinamos taip, kad avarijos atveju būtų galima iš jų greit neužkliuvus ištraukti kojas.
Plaukiant dviviečiu katamaranu per dideles bangas, irkluotojus gali nuplauti nuo laivo. Kad taip neatsitiktų, kiekvienam irkluotojui iš šonų reikia pririšti mantos maišus.
Pastaraisiais metais paplito katamarano irkluotojų įsitvirtinimo būdas klūpant (vadinamoji "kanojinė sėdėsena"). Jo privalumas - stipresnis yris (dirba visi nugaros raumenys), didesnis irklo užgriebiamas vandens plotas, platesnės irklavimo technikos galimybės, daug patikimesnis įsitvirtinimas katamarane. Tai labai svarbu vandens turizmo technikos varžybų trasoje, taip pat sudėtingoje kelionėje. 
21 pieš. Keturvietis katamaranas (B variantas) varžyboms ir sudėtingoms kelionėms: 1 - papildomi išilginiai rėmo elementai, 2 - įtempta audinio juosta, į kurią remiamasi keliais klūpant, 3 - standi juosta, sutvirtinanti irkluotojo kojas per šlaunis, 4 - sėdynėlė, 5 - „ožio" atramos, 6 - vietos, kur irkluotojai savo kojų pėdomis remiasi į skersinį
21a pieš. „Ožio" tvirtinimas
Tokiai sėdėsenai reikia, kad rėmo elementai būtų kitaip išdėstyti. Vienas iš variantų parodytas 21 pieš. Palyginti su pirmuoju katamarano rėmo variantu (20 pieš.), čia yra papildomos išilginės trumpesnės kartys 1, įstatytas „ožys" (21a pieš.) irkluotojui įsitvirtinti, nėra skersinių atramų kojoms. Šiuo atveju kartys 1 atlieka dvi funkcijas. Pirma - laiko standžiai ištemptą medžiaginę juostą, ant kurios klūpo irkluotojas. Antra - laiko smailėjančius katamarano gondolų galus. Tokią karkaso konstrukciją galima taikyti gondoloms su smarkiai smailėjančiais galais - to labai reikia vandens turizmo technikos varžyboms, sudėtingoms kelionėms. B varianto konstrukcija patogi, kai rėmas gaminamas iš medžio maršruto vietoje.
„Ožio" paskirtis padėti irkluotojui patikimai įsitvirtinti katamarane nepriklausomai nuo kelionės ir irklavimo aplinkybių. Standžios juostos 3 tvirtinimo vieta kiekvienam įgulos nariui parenkama individualiai taip, kad avarijos atveju irkluotojas galėtų greit atsikratyti rėmo.
Juosta 3 dažniausiai daroma iš aliuminio skardos, iškirpus 5-6 cm pločio gabalus ir juos apvyniojus izoliacine juosta. Juostos 3 galai prie išilginių rėmo elementų dažniausiai tvirtinami varžtais. 
22 pieš. Keturvietis katamaranas (C variantas) varžyboms ir sudėtingoms kelionėms: 1 - išilginiai rėmo elementai, sujungti galuose, 2 - papildomas gondolų tūris
Jei rėmo elementai gaminami iš metalinių (dažniausiai duraliuminio) vamzdžių, „ožio" konstrukcija gali būti paprastesnė. Šiuo atveju pakanka vienos užpakalinės „ožio" atramos, tvirtinamos prie papildomos rėmo karties 1. Vienas iš tvirtinimo būdų - abiejų atramų galuose statmenai privirinti 10-20 cm ilgio vamzdžio atkarpas (22 a pieš.), kurių vidinio diametro pakaktų pro jas prakišti skersinius rėmo elementus. Tokia „ožio" konstrukcija saugesnė, nes dėl mažesnio atramų skaičiaus avarijos metu irkluotojui lengviau „išsilaisvinti" iš rėmo.
Gaminant šio varianto katamaraną, skirtą tik žygiams, vietoje „ožio" galima pritaikyti pailgą mantos maišą, ant kurio irkluotojas sėdėtų jį apžergęs. Šiuo atveju jis prisitvirtina per šlaunis standžiomis juostomis, kojų pėdomis remiasi į skersinius rėmo elementus.
Gamindami sportinį katamaraną, turime galvoti, kad irkluotojas būtų kuo arčiau vandens paviršiaus. Kad gondolos su labai smailėjančiais galais turėtų pakankamai keliamosios galios, reikia didinti jų vidurinės dalies diametrą. Dėl to irkluotojas atsidurtų gan aukštai, toli nuo vandens paviršiaus. Todėl patartina gondolą platinti horizontalioje plokštumoje. Tai padaryti galima keliais būdais: 1. Vidinio apvalkalo viduje įsiūti vertikalią pertvarą, kurios aukštis lemtų gondolos aukštį. 2. Apsauginiame apvalkale sutalpinti dvi savarankiškas vidines sekcijas vieną šalia kitos. 3. Lanku išriesti išilginius rėmo elementus horizontalioje plokštumoje (22, 23 pieš.). Yra ir daugiau būdų. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Dėl vietos stokos čia jų nenagrinėsim. Bendras perdirbimų bruožas - sudėtingesnė gondolų ir rėmo konstrukcija.
Katamaranų konstravimas — įdomus kūrybinis darbas. Kadangi jų konstrukcijos nėra visai tobulos, šioje srityje galimi kūrybiniai ieškojimai. Katamaranų konstrukcijos detaliai aprašytos neseniai išleistoje knygoje (Снаряжение туриста-водника. Составитель Григорьев В.Н. - М,: Профиздат, 1986)
22a pieš. "Ožio" variantas
23 pieš. Keturvietis katamaranas (V. Miknevičiaus konstrukcija): 1 - išilginiai rėmo elementai, 2 - skersiniai rėmo elementai, 3 - atotampos (plieninis troselis)
23a pieš. Gondolos pjūvių parametrai
<< Į TURINĮ >>
|
