KATAMARANAI

Katamaranai palyginti neseniai pasirodė TSRS bei Respublikos vandens turistų maršrutuose. Tačiau jie darosi vis populiaresni, pirmiausia dėl to, kad juos nesunku pasigaminti patiems. Katamaranas turi daug gerų savybių, būdingų pripučiamosioms valtims ir baidarėms.
Katamaraną sudaro dvi pailgos cigaro formos pripučiamos gondolos, tarpusavyje sujungtos tvirtu rėmu. Jį galima pasidaryti žygyje iš miško medžiagos arba namuose iš metalinių vamzdžių. Katamaranai būna dviejų ir keturių vietų. Labiausiai paplitę keturviečiai.
Pirmieji Respublikoje savos gamybos katamaraną sportiniam maršrutui išbandė Kauno vandens turistai. 1974 m. dviviečiu katamaranu jie keliavo Juodojo Čeremošo upe Karpatuose. Paskui nuolat tobulinamu katamaranu buvo plaukiama Kosju upe Urale, Kantegiru - Vakarų Sajanuose, Senca ir Oka - Sajanuose, Čarynu - Vidurinėje Azijoje. 1977 m. Sencoje ir Okoje buvo išbandytas keturvietis katamaranas.
Katamarano pagrindas - gondolos. Čeremoše buvo bandomos gondolos, kurias sudarė medžiagos apvalkalas, prikimštas 13 trigubų (vienas į kitą įkištų) vaikiškų oro balionų. Sudėtingame žygyje jie nėra labai patikimi - Čeremoše sprogo trys balionai. Be to, juos pripūsti ir įtvirtinti apvalkale reikia daug laiko. Balionais galima pasinaudoti tik vieną kartą. Jų privalumai: gondolos lengvos ir nedidelės, pigios, pasiruošimas žygiui trunka neilgai. Katamaranai su tokiomis gondolomis tinka kelionėms ramiomis upėmis.
Žygiuose Kosju ir Kantegiro upėmis katamarano oro kameroms buvo pritaikytos tinklinio kamuolio kameros. Jos patikimos, tačiau daugiau sveria, per mažos.
Vėliau oro kameroms buvo pradėtos naudoti vaikiškos guminės klijuotės (jų galima nusipirkti vaistinėse) gondolos su brezentiniu apvalkalu. Jos tiko ir seklioje Virvyčioje, ir vandeningoje Sajanų Okoje, ir akmenuotame Čaryne. Tokios gondolos gan greit pripučiamos, nėra sunkios.
Dviviečiame katamarane irkluotojai paprastai sėdi tarp gondolų, irkluoja dvimenčiais baidarių irklais. Kad manevravimas būtų efektyvus, katamarano plotis neturi viršyti 1,0-1,1 m. Valdymo technika panaši į baidarių.
Keturviečiame katamarane irkluotojai sėdi ant gondolų, po du ant kiekvienos, ir irkluoja vienmenčiais irklais (kaip kanojos). Katamarano plotis - 1,8-2,2 m; jo pakanka, kad šalia sėdintys irkluotojai netrukdytų vienas kitam.
Vienas iš dviviečio katamarano variantų yra toks, kai irkluotojai sėdi ant gondolų vienas šalia kito ir irkluoja kanojos tipo irklais.
Palyginti su plokščiadugnėmis pripučiamosiomis valtimis, katamaranai turi privalumų.
1. Didesnis plaukimo greitis, kurį lemia mažesnis pasipriešinimas vandeniui. Todėl katamaranu lengviau įveikti srovę sraunioje upėje, be to, galimas traversas.
2. Vandeningoje ir sraunioje upėje katamaranas tiksliau laikosi kurso, stabilesnis bangose, visai nebijo būti apsemtas vandens.
3. Priklausomai nuo to, iš kokios medžiagos pagaminta gondola, jos svoris gali būti sumažintas iki 2-3 kg vienam žmogui. Visos plaukimo ekipuotės (gondolos, irklai, gelbėjimosi priemonės) svorį galima sumažinti iki 5-6 kg vienam žmogui. Kai svoris nedidelis, galima daug plačiau pakeliauti, pasirinkti įvairesnių maršrutų, labiau nutolusių nuo gyvenviečių, kelių (su viena sąlyga - maršruto pradžioje turi būti medžių, kad galima būtų pasidaryti karkasą).
Katamarano gondolas lengva pasidaryti patiems. Jei turite visas reikalingas medžiagas ir įrankius, jas galite pasigaminti per keletą dienų.
Prie katamarano trūkumų galima priskirti tai, kad irkluotojų kojos nėra apsaugotos nuo vandens purslų. Todėl irkluotojams reikia vilkėti neperšlampamas kelnes. Tačiau tai svarbu tik keliaujant sudėtingesniais maršrutais (pradedant II sudėtingumo kategorija). Lietuvos vandenyse neperšlampamų kelnių paprastai nereikia.
Kelionės katamaranais mažiau komfortiškos, nelabai tinka šeimos, poilsio turizmui. Todėl jais plaukiama į sudėtingas sportines keliones, po to, kai irkluotojai būna išmokę valdyti baidarę. Dvivietis katamaranas valdomas panašiai kaip baidarė, tačiau katamaranas ne toks eiklus, jo svorio centras yra aukščiau (greičiau apvirsta nepastoviose bangose, pavojinguose susiaurėjimuose)
Keturviečio katamarano valdymo technika labiau skiriasi nuo baidarių. Irkluojama kanojiniu irklu; vieno žmogaus judesiai mažai ką lemia (juk plaukia keturiese). Laivo manevrų efektyvumas priklauso nuo įgulos narių tarpusavio supratimo, kapitono komandų.
Vandens turistai labiau mėgsta keturviečius katamaranus. Jais galima įveikti sudėtingiausius slenksčius. Dviviečiai rekomenduotini mažo ir vidutinio sudėtingumo kelionėms. Sudėtinguose slenksčiuose šie laivai nestabilūs - greit apvirsta stipriai prispausti prie akmenų. Taip atsitinka dėl aukštai esančio svorio centro. Kai vieną gondolą srovė skandina, katamaranas greit pakrypsta į šoną. Šio pakrypimo paprastai nebūna kuo kompensuoti.
Keturvietis katamaranas daug stabilesnis - jo pakrypimą kompensuoja ant priešingos gondolos sėdinčių irkluotojų ir išdėliotos mantos svoris. Kai prispaudimai labai stiprūs, galimi ir keturviečių katamaranų overkiliai. Dviviečio katamarano stabilumas padidėja, jei irkluotojai sėdi ant gondolų vienas šalia kito.

<< Į TURINĮ >>