Kaip keliauti?

ŽYGIO SAUGUMAS

Kelionės saugumas priklauso nuo to, kaip pasirengėte žygiui: ar gerai žinote maršrutą, ar grupė techniškai ir taktiškai pasirengus, ar sutvarkytas inventorius, ar sudarytas plaukimo grafikas.
Vandens turizmas - viena iš techniškiausių turizmo rūšių, todėl prieš kelionę turistai turi sutvarkyti savo laivus, o žygyje mokėti naudotis gelbėjimo priemonėmis.

Inventorius

Iš nelaimingų atsitikimų matyti, kad ne visi turistai supranta vandens turizmo sudėtingumą ir pavojingumą. Daugumos nelaimių priežastis - neįvertintas pavojus, dalyviai neturėjo tinkamų gelbėjimo priemonių ar tos priemonės nebuvo gerai parengtos. Taip atsitinka tiek sudėtingose, tiek paprastose kelionėse. Dar yra turistų, kurie vengia pagrindinės apsaugos priemonės - gelbėjimo liemenės.
Žinomas atvejis, kai grupės nariai, nuplaukę sudėtingąją maršruto dalį, atsipalaidavo, nusivilko gelbėjimo liemenes, plaukdami deginosi saulėje. Viena baidarė nesudėtingoje vietoje apvirto. Irkluotoja iš vandens neiškilo, nors plaukti mokėjo. Ten buvo nelabai gilu, tik srovė greita. Gal galva į ką atsitrenkė, ar srovė irkluotoją nunešė? Atsidūrus vandenyje su gelbėjimo liemene, nereikia rūpintis, kaip išsilaikyti vandens paviršiuje.Galima gelbėti laivą ir daiktus, padėti draugams ir t. t.
Gelbėjimo liemenė turi būti pripūsta, užsegta, o prilaikančio iš apačios prisegto diržo ilgis sureguliuotas. Neprisegtą liemenę gali nuplėšti vandens srautas, ji gali nusimauti krintant į vandenį.
Įvairios gelbėjimo juostos negali pakeisti gelbėjimo liemenės. Per žemai užrišta gelbėjimo juosta kelia iš vandens tik dubenį, o ne galvą.
Srauniose kalnų upėse reikia didesnės oro talpos, t. y. didesnės keliamosios galios liemenės.
Galvą nuo sutrenkimų III-VI sudėtingumo kategorijų kelionėse apsaugo šalmai. Jų reikia ir vandens turistinės technikos varžyboms, nes įsijautęs irkluotojas neretai uždrožia porininkui irklu per galvą. Tinkamiausi ledo ritulininkų šalmai. Jie nepritaikyti vandens kelionėms, nepakankamai saugūs (smūgis tenka šalmo vietai, esančiai arti galvos). Bet jie geresni už motociklininko šalmą, nes neturi vandenyje galinčių išmirkti odinių detalių. Vandens kelionėms visai netinka statybininko šalmas lenktais krašteliais - vandens srovė lengvai numauna jį nuo galvos.
Avarijos metu pasitaiko, kad gelbėjimo virvė apsivynioja apie koją, ranką ar kūną ir įsitempia. Kartais aštri medžio šaka užkimba už rūbų kaip žvejo kabliukas ir pradeda skandinti žmogų. Žmonės gali nuskęsti įsivėlę į žvejų tinklo likučius, srovės nežinia iš kur atneštus. Tokiais atvejais praverčia paruoštas peilis. Vandenininkai peilį su dėklu laiko ant krūtinės, gelbėjimo liemenėje, ar pritvirtinę prie striukės rankovės žemiau peties. Peiliu gali tekti naudotis ir baidarei apvirtus. Nėra kada ieškoti lenktinio peilio, jį atlenkti.
Vandenininko kuprinė, jo asmeniniai daiktai būna paprastai baidarėje (plaukimo priemonėje), bet pasitaiko, kad ji nuplaukia be irkluotojo, ir šis lieka be daiktų, kuriuos visuomet reikia turėti su savimi: dokumentų, pinigų, degtukų, peilio. Dokumentai ir degtukai turi būti hermetiškai įpakuoti. Degtukai labai praverčia, kol sulaukiame žmonių pagalbos retai gyvenamuose rajonuose, o dokumentai ir pinigai reikalingi pasiekti namus.
Hidrokostiumą imkime į tas keliones, kuriose tikimės priverstinės maudynės šaltame vandenyje.

<< Į TURINĮ >>