Kaip keliauti?

TURISTO HIGIENA IR PIRMOJI MEDICINOS PAGALBA

Fizinis pasirengimas

„Kol neturėjome automobilio, plaukiojome valtimi", - norėdamas pabrėžti savo materialų turtą, atsakė paklaustasis. Taip, turto jis įsigijo, tačiau praėjo dešimtmetis, ir susilpnėjo sveikata, sunegalavo plaučiai, širdis, ėmė kankinti radikulitas. Nėra abejonių, kad prie to prisidėjo ir važinėjimas automobiliu: rankos nelavinamos, plaučiai vietoje švaraus oro kvėpuoja automobilio išmetamosiomis dujomis. Antra vertus, susirgti pasitaiko ir vandens kelionėse, jeigu joms nepasirengiame.
Fizinis parengimas - rytinė mankšta, treniruotės ir poilsio dienų kelionės - turi vykti be didesnių pertraukų ištisus metus.
Rytinei mankštai reikia pasirinkti tokių pratimų kompleksą, kurį atliekant dirbtų visos raumenų grupės. Geriausia sportuoti lauke, nebijoti ir blogesnio oro (tai labai padeda grūdinti organizmą), o jei nėra sąlygų, - išvėdintame kambaryje prie atviro lango. Po mankštos reikia išsimaudyti: galima upėje, ežere (maudymosi sezoną galima pratęsti iki vėlyvo rudens, o pradėti pavasarį), o namuose - po šaltu dušu arba nusiprausti iki juosmens. Rytinės mankštos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo kiekvieno turisto savijautos. Artėjant turizmo sezonui, rytinės mankštos fizinį krūvį reikia nuolat didinti, intensyvi mankšta turi trukti iki 40 minučių. Labai svarbu įprasti mankštinantis giliai kvėpuoti. Žiemą patartina lankyti baseiną, sveikatos ir kitokias fizinio lavinimo grupes. Kad treniruotės nebūtų monotoniškos, galima jas paįvairinti sportiniais žaidimais. Poilsio dienomis reikia rengti vienadienius turistinius žygius.
Reikia nepamiršti, kad staigiai užgrūdinti organizmą neįmanoma. Grūdintis šaltu vandeniu galima tik pasitarus su gydytoju, nes, sergant inkstų, plaučių ir kai kuriomis ligomis, tai gali pakenkti. Vėliau, rengiantis sudėtingesniems maršrutams, reikės sunkios fizinės, greitos reakcijos ugdymo ir kitų treniruočių.

Turistų higiena, taisyklingas dienos režimas

Kelionės trukmė iki pietų - 4 val., po pietų - 3 val. Po 45-50 min. kelionės rekomenduojama 5-10 min. ilsėtis. Plačiuose vandenyse turistai gali atsigulti, rankas pasikišti po galva, kojas užkelti ant bortų (pripučiamosiose valtyse tai įmanoma). Plaukiant upe, valtyje gulėti nesaugu, todėl ilsėtis reikia išlipus į krantą: vaikščioti, bėgioti, nes vandens turistas pavargsta nuo sėdėjimo.
Pietums arba priešpiečiams skiriama nuo 1/2 iki 3 valandų. Ilgesniam laikui sustojus, siūloma nusiauti batus, išsidžiovinti kojines, nusiplauti kojas.
Stovykloje arba trumpalaikio poilsio vietoje po valandos nuo valgymo patartina išsimaudyti. Tačiau tai reikia daryti atsargiai, jei vieta nepažįstama. Vakare trumpai pasimaudžius drungname vandenyje, miegas būna geras, o po trumpos maudynės ryte šaltame vandenyje - gera savijauta. Išsimaudę sausu rankšluosčiu pamasažuokite viso kūno odą. Jeigu maudotės su maudymosi kostiumu, paskui būtinai pakeiskite jį sausais drabužiais. Miegokite 7-8 valandas.
Prausiantis ypač gerai reikia plauti pažastis, tarpvietę, kojų tarpupirščius, nes tos vietos labiau prakaituoja. Kojas plaukite pietų poilsio metu ir vakare. Dažnai keiskite kojines, džiovinkite jas pietų poilsio metu. Jei kojos labai prakaituoja, pabarstykite jas milteliais su talku. Poilsio dienomis visą kūną (ypač kojas) prauskite šiltu vandeniu ir muilu (jei yra sąlygos). Kojinės furi būti švarios. Batus prisitaikykite laisvus, kad galėtumėte judinti pirštus. Nereikia stipriai varstyti batų raištelių, kad neužspaustumėte kraujagyslės, nes tuomet greičiau šąla kojos.
Apranga turi būti lengva, patogi, stipri, apsaugoti nuo nepalankių orų. Geriausi apatiniai drabužiai iš medvilnės trikotažo, kuris gerai sugeria prakaitą, nevaržo judesių. Viršutiniai - iš medvilnės ar vilnos. Žygiui turėkite vienus drabužius, o poilsiui - kitus. Šaltu metu jums pravers vilnonės kojinės, vilnonės trumpikės, vilnonės kepuraitės, neperšlampamos striukės ir kelnės.
Keliaujant gegužės - birželio mėnesiais, ypač mažais upeliais, nuo šakų gali užkristi erkių, todėl reikia būti apsivilkusiems.
Jeigu prieš kelionę nespėjote įdegti, tai nebūkite ilgai išsivilkę saulėje. Sunkiose kelionėse degintis nepatartina, nes tai sekina organizmą, atima energiją, žmogus suglemba.
Turistai neturėtų gerti alkoholinių gėrimų. Nuotaiką gali pagerinti įdomus žygis.

Turisto savikontrolė

Savikontrolė - tai širdies veiklos, kvėpavimo, apetito ir bendros savijautos tikrinimas žygyje. Pervargę labiau prakaituojate, pablogėja apetitas, neužmiegate naktį, o dieną jaučiatės mieguisti, pablogėja nuotaika, ima skaudėti galvą, blykšta veidas, mėlynuoja lūpos, judesiai darosi netikslūs, lėtesni, jaučiami širdies ritmo trūkčiojimai, padažnėja kvėpavimas ir pulsas (jeigu jo dažnis po fizinio krūvio per 15-20 min. negrįžo į pirmykštę būseną, tai esate pervargęs). Normalus vyrų pulso dažnis yra 65-70, moterų - 70-75 kartai per minutę (treniruotų žmonių pulsas - 50-60 kartų per min.). Žygio metu pulso dažnis neturi viršyti 120-140 kartų per min. Normalus kvėpavimas yra 16-19 įkvėpimų per min. (treniruotų žmonių - 8-12).
Pervargusiems reikia papildomo poilsio (kol dings minėti požymiai). Jeigu to nepaisysite, sumažės budrumas, o dėl to gali įvykti avarija. Todėl pervargus reikia pasisakyti grupės vadovui.
Paprastai, papildomai pailsėjus, pagerėja savijauta, galima tęsti žygį, nes turisto organizmas prisitaikė prie naujo krūvio.

<< Į TURINĮ >>