Kaip keliauti?

TURISTINIO LAIVO VALDYMO TECHNIKA

Vandens turistai keliauja įvairiais laivais, kurie yra valdomi iš esmės tais pačiais principais. Šiame skyriuje panagrinėsime baidarių valdymo techniką, nes šie laivai labiausiai paplitę. Jų valdymo technikos elementų yra labai įvairių. Išmokus gerai irkluoti baidarę, nesunku plaukti ir kitais laiveliais.

Yrio technika

Baidarės irklas pritaikomas atsižvelgiant į irkluotojo ūgį (slidžių ilgio parinkimo principu). Baidarės irklo mentės viena kitos atžvilgiu turi būti pasuktos 90' kampu (kad netrukdytų priešinis vėjas). Plaukiant baidare, irklas laikomas abiem rankomis, sulenktomis per alkūnes 90' kampu (23 pieš.).

27 pieš. Irklo laikymas

Plaštakomis laikome irklą iš viršaus, abiejų rankų nykščiai apačioje. Viena ranka (silpnesnė) visą laiką spaudžia irklą, kita ranka jį laiko laisvai (irklas pasukamas 90' kampu). Laikydami irklą, dešinę ranką tiesiame į priekį, kairiąja atstumiame ties ausimi. Kairės rankos alkūnė pakelta. Korpusas pasuktas dešinėn 45 - 50' kampu (28a pieš.).

27 pieš. 28 pieš. Yrio baidarės irklu fazės

Irkluotojo kūnas tiesus ar truputį palinkęs į priekį. Staigiu judesiu irklo dešinė mentė nuleidžiama į vandenį iki irklo kakliuko. Krūtinė tuo metu iš pradinės padėties pasisuka 40 - 60' kampu (28b pieš.), ir irklas traukiamas lygiagrečiai su baidare. Baigiant yrį, dešinės rankos riešas pasukamas į viršų, ir irklo mentė išslysta iš vandens. Dabar dešinę ranką keliam iki ausies, o kairę tiesiame į priekį (28c pieš.).
Jeigu reikia plaukti atbuliems, irkluojama atvirkštine tvarka (išorine irklo mentės puse). Mentės plokštuma nekeičiama.
Laivo valdymo technika susideda iš tam tikrų veiksmų.
Pritraukimas
Jis padeda laiveliui judėti statmenai savo kursui ir daryti posūkius, ypač kai yra žymus srovės ir laivo greičių skirtumas. Kad galėtumėte atlikti įvairius prisitraukimo variantus, išmokite kelis elementarius pratimus. Irklo mentė nuleidžiama į vandenį (iš tos pusės, į kurią norima pritraukti baidarę) priešais irkluotojo liemenį ir pasukama savo vidiniu (įlenktu) paviršiumi į baidarę. Apačioje esančią ranką ištiesiame į šoną, viršuje esančią stipriai sulenkiame, plaštaka virš irkluotojo galvos (arba už galvos). Dirbame daugiausia liemeniu, rankų judesiai tam padeda: apatinė susilenkia (tarsi trauktų durų rankeną, atidarydama jas), viršutinė stumia irklą tiesiai nuo irkluotojo galvos į šoną. Yrio metu apačioje esanti ranka lenkdamasi traukia irklo mentę prie borto, viršuje esanti stumia irklą tiesiai nuo irkluotojo galvos į šoną. Dubuo ir keliai įsitempę, stuburas išsilenkęs. Judesys liemeniu atrodo taip, tarsi irkluotojas, laikydamas vertikaliai įtvirtintą irklą, trauktų prie jo baidarę liemens ir klubų raumenų jėga. Apskritai tai yra įprastas yris, tik ne į priekį, o į šoną (29 pieš.).

29 pieš. Prisitraukimas

Užkabinimas
Šis technikos elementas padeda laiveliui įveikti prispaudimų vietas, staigius posūkius, įplaukti į stovintį vandenį, išplaukti į srovę. Sėkmė priklauso nuo priekinio irkluotojo užkabinimo efektyvumo. Nereikia pamiršti, kad užsikabinant irklu, laivo greitis turi būti didesnis už srovės greitį, priešingu atveju laivas plauks pasroviui. Priekyje sėdintis irkluotojas palinkdamas nuleidžia irklą į vandenį 10-35° kampu toje pusėje, į kurią suka. Apačioje esanti ranka ištiesta, viršuje esanti - virš galvos. Irklo nuleidimo į vandenį kampas priklauso nuo posūkio stiprumo, reguliuojamas riešų judesiais.
Atmetimas
Šis slalomo technikos elementas tinka atlikti staigų posūkį. Priekiniam irkluotojui užkabinus į posūkio pusę, antrasis toje pačioje pusėje nuleidžia pailgintą irklą į vandenį palei pat bortą. Apačioje esanti ranka spaudžia irklo kotą prie borto, stipriai fiksuodama sverto sukimosi centrą. Liemuo pasuktas ir palenktas į irklo pusę. Viršutinė ranka truputį sulenkta, plaštaka priešais irkluotojo nosį. Paskui irkluotojas atsitiesia, viršutinė ranka, padėdama liemeniui, staigiai traukia irklo rankeną kryptimi, statmena bortui. Tuo metu irklas spaudžia bortą ir suka laivą į šoną.
Kaip ir pritraukimas, užkabinimas, taip ir atmetimas retai naudojamas grynas. Dažniausiai jie derinami su kitais laivo valdymo yriais ir yra reikalingi koreguojant laivo kursą.
Irklo plukdymas
Paskirus laivo valdymo judesius jungia vadinamasis irklo plukdymas, kuris atliekamas irkluojant tiek baidarės, tiek kanojos irklu. Plukdant irklą, galima manevruoti neištraukiant jo mentės iš vandens. Taigi irklas yra parengtas kiekvienu momentu dirbti. Irkluotojas gali be pertrūkio valdyti laivą, nes nereikia irklo permesti ore nuo vieno yrio iki kito, o tai labai svarbu sudėtingoje situacijoje.
Pasvirimas
Valdymas irklu paprastai derinamas su pasvirimais. Pasvirimai didina baidarės stabilumą. Taisyklingai atlikti pasvirimą padeda ypač stipri irkluotojo sėdėsenos fiksacija. Priekinio irkluotojo keliai turi būti įremti į deką vidinėje jos pusėje. Antrojo irkluotojo kojos fiksuojamos diržu aukščiau kelią arba duraliuminio puslankiu (rekomenduotinas sėdynėlės aukštis nuo 10 iki 24 cm). Pasvirimas daromas „gręžiant" baidarę keliais ir stengiantis viršutinę kūno dalį išlaikyti vertikaliai. Pasvirimas turi būti visuomet atliekamas į priešingą pusę, negu jaučiamas vandens spaudimas, t. y. srovei visuomet atstatomas baidarės dugnas. Irkluotojai turi neleisti srautui paglemžti dekos, kitaip manevras gali baigtis overkiliu (30 pieš.).

30 pieš. Pasvirimai: a - lygiame vandenyje, b - bangų „duobėje"

Jeigu vandens srautas spaudžia baidarę prie kranto, akmens, šakų, medžių užvartų, reikia iš anksto pasvirti 1 srovės pusę 15-30' kampu. Tuomet galima bandyti nuo kliūties atsistumti irklais arba išlipti.
Manevrai
Aptarti laivo valdymo techniniai veiksmai yra derinami sukant laivą, plaukiant nuo kranto, sustojant, kertant stovintį vandenį, atliekant traversą.
Posūkiai (31 pieš.)
Pasukti baidarę nestabdant galima abiem irkluotojams irkluojant iš vienos pusės. „Švelnus" posūkis pavyks, jei pirmas irkluotojas irkluos iš dešinės (ar kairės), o antras tik stabdys tol, kol laivelis pasisuks norima kryptimi. Jeigu suksime baidarę vietoje ir į kairę pusę, pirmas irkluotojas irkluos dešiniuoju irklu pirmyn, o antras - kairiuoju atgal. Sukant į dešinę, daroma atvirkščiai. Antras irkluotojas irkluoja išorine mentės puse. Galima pasukti baidarę, irklu naudojantis kaip vairu. Sukantis į dešinę, antras irkluotojas pasisuka šonu į dešinę pusę ir staigiu judesiu atstumia baidarės galą nuo savęs 45-90' kampu. Šis būdas leidžia antram irkluotojui vienam reguliuoti baidarės kursą. Priekinis irkluotojas tuo metu gali irkluoti pirmyn. į kairę sukama atstumiant baidarės galą iš kairės pusės. Kad laivas pasisuktų apie vertikalią savo ašį, daromi yriai puslankiu. Kitaip negu tiesūs yriai, kurie yra daromi kuo arčiau baidarės, puslankiu mojame kuo toliau nuo borto ir kiek galima platesniu lanku. Šiuos yrius gali atlikti tiek priekinis (nuo baidarės priekio iki savęs), tiek ir antras irkluotojas (nuo savęs iki baidarės galo). Taip irkluojant padidėja manevro greitis posūkyje.

31 pieš. Posūkių variantai

Plaukimas nuo kranto

Laivą visada reikia statyti prieš srovę. Pirmas sėda priekinis irkluotojas. Irklą deda ant falšborto ir kranto (antras irkluotojas tuo metu laiko baidarę). Pirmas irkluotojas vieną koją įkelia į baidarę, paskui įtraukia kitą ir sėsdamas pakiša jas po deka. Ranka tuo metu jis laikosi už irklo koto ir falšborto. Atsisėdęs pirmas irkluotojas ima savo irklą ir juo laikosi kranto, leisdamas analogiškai įsėsti antram irkluotojui. Pirmajam atsistūmus irklu nuo kranto, srovė pagauna laivo priekį, pasuka jį norimu kampu. Antras irkluotojas tuo metu prilaiko laivo galą prie kranto. Laivui pasisukus norimu kampu, abu pradeda irkluoti.

Sustojimas prie kranto

Pirmam irkluotojui užkabinus į kranto pusę, o antram iš kitos pusės puslankiu irkluojant pirmyn, baidarė priekiu apsisuka prieš srovę ir sustoja prie kranto. Galima laivo priekiu įsiremti į krantą, ir srovė pati apsuks, t. y. prispaus laivą prie kranto. Jam sustojus, antras irkluotojas, prilaikydamas baidarę, leidžia išlipti pirmajam. Šis priešinga tvarka negu įsėdo išlipa iš laivo, prilaiko jį, kad galėtų iššokti antrasis. Paskui priekinis irkluotojas pritvirtina laivą prie kranto.

Stovinčio vandens kirtimas

Išplaukiant iš pagrindinės srovės į stovintį vandenį, laivas visada apsisuka aplink savo išilginę ašį 180' kampu. Kad tai neįvyktų, priekinis irkluotojas (laivui įplaukus į stovintį vandenį) užkabina irklu iš srovės pusės, o antrasis - iš kranto pusės, ir baidarė išlyginama.

32 pieš. Baidarės pasvirimai traversuojant upės vagoje

Traversas

Pastatę laivą įstrižai srovės krypties (ir sureguliavę kampą), plaukiame nuo vieno upės kranto į kitą. Toks poslinkis vadinamas traversu. Jis labai dažnas plaukiant baidarėmis, katamaranais. Kai prieš srovę nukreiptas laivo priekis, darome priekinį traversą, o kai laivo galas - užpakalinį. Srovę lengviau kirsti įsibėgėjus. Abu irkluotojai pasvyra pasroviui ir irkluoja tik iš pasvirusios pusės, išlaikydami pastovų traverso kampą. Kuo stipresnė srovė, tuo mažesnis baidarės įplaukimo į srovę kampas, kurį galima reguliuoti irklais (32 pieš.). Banguotą srautą galima kirsti ir neirkluojant. Tuomet baidarė turi būti tarp dviejų bangų putų duobėje („bačkoje"). Kad atliktumėte šį manevrą, turite mokėti parinkti kampą ir daryti pasvirimą.
Birutė Kalkienė, 1990

<< Į TURINĮ >>