<< Į TURINĮ >>

VERKNĖ IR JOS AUKŠTUPIO (AUKŠTADVARIO) EŽERYNAS

Trasos ilgis - 75 km, trukmė - 3 d., sezonas - V-IX mėn.

Verknė - nedidelis, tačiau turistiniu požiūriu gana įdomus Nemuno d intakas. Žygį pratęsus Kauno mariomis iki Palemono, susidarys 130 km kelio. Teritorija, kuria teka Verknė, labai ryškaus kraštovaizdžio: daug didelių kalvų, prie kurių plyti lygūs smėlingi ploteliai ir pelkėtos daubos. Dėl drėgmės pertekliaus daubos virto raisteliais bei pelkaitėmis, kurių nemaža jau nudrenuota.
Verknė aukštupyje sruvena per keletą ežerų, ežerėlių. Jos versmės yra už 5 km į v. nuo Rūdiškių, Galaverknio k., Trakų rj., Aukštadvario aukštumos p.r. dalyje. Slėnio pl. - 0,2-2,5 km, salpa dvipusė, 0,2-0,6 km pl. Vagos pl. kai kuriuose upės baruose svyruoja tarp 5-10-20 m, gl. - 0,3-0,5-1,5-2,5 m.
ΔH žemiau Vilkokšnio ež. - 0,6, žemiau Aukštadvario HE-3,3 (kai ši veikia), žemupyje - 5,3. Tačiau bendras upės nuotėkis žemiau Aukštadvario HE priklauso nuo šios darbo: kai ji veikia, vandens upėje būna pakankamai, o kai ne - Verknė greit nusenka ir vandens plaukti maža. Kai debitas aukštas, elektrinė veikia be pertraukos, o sausmečiais prastovi po 1-2 savaites. Q-1,3, tačiau ne visoje trasoje vienodas. Didž. nuolydis aukštupyje (1,78) ir žemupyje (1,35). Tik 23 km žemupio ruožas atitinka II sudėt. ktg. Kliūtys: 25 m vertikalus persikėlimas per 4 jėgainių užtvankas, keletas žemų nepraplaukiamų tiltelių bei lieptų, labai greitoje srovėje (tarp Aukštadvario HE ir Zabarauskų malūno) daug užvartų, užkamšų ir staigių posūkių, nedidelės rėvos bei slenksteliai, dideli akmenys, seklios brastos. Baidare arba lengva valtele galima plaukti iš Vilkokšnio ež. Artimiausia - Rūdiškių glžk. st. už 8 km. Pro pat ež. eina Rūdiškių - Onuškio pln.
Vilkokšnio ež. (F-366,7, L-6,6, didž.pl.-0,9, P-26) ištįsęs iš š. v. į p. r. ir savo aukštais krantais tarsi sudaro Verknės slėnio tąsą. Nuo š. v. galo į r. - ilga ir siaura įl., vadinama Koja. Krantai statūs, vingiuoti, aukšti ir sausi; tik galuose ir pusiasaliuose žemi, pelkėti. Ež. skirtas Trakų ir Vilniaus medžiotojų ir žvejų draugijoms.
Šiaurinės ež. pakrantės apaugusios miškais. Čia yra susispietusios įvairių organizacijų vasaros stovyklavietės. O p.r. iškyšulio gale esanti poilsiavietė skirta neorganizuotiems turistams. Čia galima statyti palapines, kurti laužus; yra ugniavietė, stalai, suolai, kiti patogumai.
Pietvakarinėje ež. pakrantėje pabirę Antakalnio, Savaitiškių ir GRENDAVĖS (apyl. centras) k.; š. r. pakrantėje - Žūklijai. Pastarajame pūpso nedidelis, pliką pakaušį iškėlęs Žūklijų piliakalnis.
Per Vilkokšnio ež. teka Verknė.

70 d 1,5 km ilgio Kojos įl. Jos gale - Pakojo, Saloviškių, Samio ir Trakežerio ežerėliai; k pora sraunių šaltinių. Kadaise jų vanduo suko malūno ratą.
68 Verknė išteka iš Vilkokšnio ež. š. galo prie Tolkiškės k. Upės aukštupys iki Strėvos-Onuškio vieškelio tilto yra ramus, vietomis užžėlęs vandens augmenija.
67 Verknė ramiai įteka į mažytį Gilandžio ež. Paskui teka per Verknaičių ir Gilūšio ežerėlius. Jų pakrantės žemos, uždurpėjusios, yra keletas lieptų, žemas nepraplaukiamas lauko kelio tiltelis.

12 schema. 1 - Galvožeris, 2 - Šamukas, 3 - Vilkokšnis, 4 - Pakojys, 5 - Saloviškių ež, 6 - Samis, 7 - Trakežeris, 8-9 - Žaliosios malūno tvenkiniai, 10 - Gilandis, 11 - Solis, 12 - 13 - Verknaičiai, 14 - Gilužis, 15 - Tolkiškių malūno tvenkinys, 16 - Verniejus, 17 - Babrukas, 18 - Sienis, 19 - Aukštadvario HE tvenkinys (Negasčius, Nava ir kt. ež.). 20 - Martis, 21  -Skrebys, 22 - Zamkelis.

62 k Tolkiškės kol. malūno 1,5 m aukščio užtvanka; keltis k krantu. žemiau užtvankos, vagai susiaurėjus, srovė stipri. Už 300 m Verknė įteka į Sienio ež. (F-102,5, L-2,5, didž. pl-0,87, gl-40 m). Rytinė, plačiausia, ež. dalis iš visų pusių apsupta miškų. Neorganizuotiems turistams yra poilsiavietė. Sienis ir kiti ežerai ežerėliai (Nava, Negasčius, Verniejus, Ilgis, Babrukas, Laužaraistis, Skritis, Nyležeris, Zamkelis, Tameliukas ir kt.) įeina į Aukštadvario landšaftinį draustinį (F-4000 ha). Pietinėje ež. pakrantėje įsikūrę Nikronys, o š. - Vladislava (Vladiškė). Čia yra ir nedidelis piliakalnis (XIII a.), parkas. Sienyje veisiasi unguriai, seliavos ir kt.
Sienio ež. (L-0,6) gana srauniu pertaku jungiasi su smarkiai išplatėjusiais Negasčiaus-Navos ež. Pertaku eina vieškelio tiltas.
59 Verknė įteka į Aukštadvario HE tvenkinį. Pakėlus tos elektrinės užtvanką iki 16 m, susiliejo Navos, Negasčiaus, Baluosio, Baluosėlio, Baluosiuko ež., sudarydami 174 ha vandens plotą (drauge su Sieniaus ež. - 293,4 ha). Tvenkinio ilgis - 2,5 km, didž.pl. - 2 km, gl. - 27 m. Krantai labai vingiuoti, daug pusiasalių, gilių įl., 4 salos. Šiauriniame saugyklos pakraštyje yra neorganizuotų turistų stovyklavietė. Aukštadvario vandens saugykla, kuriai priklauso ir Sieniaus ež., skirta mėgėjiškai sportinei žūklei.
Šiaurvakarinėje tvenkinio pakrantėje AUKŠTADVARIS - mstl., apyl. centras. Greta mokyklos stovi medinis namas, prie kurio pritvirtinta paminklinė lenta primena, kad čia 1918-1919 dirbo vietos revoliucinis komitetas.
Mstl. įsikūręs centrinėje Dzūkų aukštumos dalyje, greta Gedanonių-Dzūkijos aukštumos stogo. Tasai stogas ne toks jau žemas - 258 m virs mūsų Baltijos; taigi Žemaitijos aukštuolį Medvėgalį (234) pranoksta.
XX a. pr. pagal inžinieriaus M. Girdvainio projektą A. buvo įkurtas žuvininkystės ūkis. Dabar čia veikia inkubatorius ir 15 upėtakių auginimo tvenkinių, įrengtų prie gausių šaltinių. Vietoje nusipirkus licenciją, galima gauti meškerę ir gaudyti pramoninius upėtakius.
Buv. A. parke yra nemaža introdukuotų medžių. Kadaise pas dvaro savininkus svečiuodavosi poetas A. Mickevičius. Viena parko alėja, žilagalvis ąžuolas (H-20 m, Ǿ-4,4 m) - gamtos paminklai, tebevadinami poeto vardu.
Senoji Verknės vaga buv. Navos ež. v. gale užtvenkta. Per užtvanką eina Aukštadvario-Onuškio pln. tiltas. Verknė dabar teka iškastu kanalu tiesiog į nedidelį Zamkelio ež. Todėl reikia plaukti ne Verknės senvage (d), bet k tvenkinio įl. ligi minėto Onuškio pln. tilto. Tiltas žemokas, bet, kai debitas žemesnis, baidarė pralenda. Dabar Zamkelio ež. yra tarsi A. derivacinės HE paros reguliavimo baseinas. Pietrytinėje šio ež. pakrantėje, ant stačiašlaitės kalvos, yra A. piliakalnis, vad. Pilies kalnu.
54 Aukštadvario derivacinė HE, pastatyta 1960; tvenkinio paviršiaus plotas - 174 ha, atodirbio aukštis - 2,4 m, pilnas vandens tūris - 8,87 mln. m³, naudingas vandens tūris - 0,87 mln. m³, slėgimas tarp viršutinio ir apatinio bjefo - 16 m; veikia 2 agregatai.
Iš p. Zamkelio ež. galo 100 m ilgio nuvedamuoju kanalu reikia plaukti iki užtvaros. Kairiajame krante (jis lėkštesnis) laivelius išsikelti iš vandens, užtūra pereiti į d pusę ir apie 100 m tiesiog žemyn nusinešti iki žemutinio bjefo. Upės pakrantėje yra šalto mineralizuoto vandens šaltinis, pridengtas šulinio stogeliu.
Verknės upė nuo A. HE iki Odinčytės ž. (13,6 km) - ichtiologinis draustinis,
53 k Zabarauskų viensėdis, senas vandens malūnas, 2 m aukščio užtvanka; keltis k krantu.
52 k Strūzda(L-8). Šios upelės 2 km žemupys - ichtiologinis draustinis (upėtakių nerštavietės). Toliau d Gudžionys, Kaliūkščiai; k Samauka, Popsys; per upę 2 tiltai. Iki pat Jundeliškių gili upė ramiai teka plačiu, lėkštu slėniu; krantai žemučiai, apaugę lapuočiais, pakrantėse kultūrinės pievos ir dirbami laukai.
35 d Lielelė (L-6), ištekanti iš nedidelio (F-14 ha) Lieliaus ež., tyvuliuojančio Gripiškės k. r. pakraštyje. Buv. Gripiškės malūno užtvanka išgriauta, plaukti geriau d pakrante; kaimo keliuko tiltas.
30 d Guoste (L-14). Šia upe teka Veršiuko (F-38), Gelužio (F-26), Guostaus (F-74) ir kt. ež. vandenys, maždaug 0,4 m³/s papildydami Verknės nuotėkį. Per upę kaimo kelio tiltas.
27 k Obe1tis (L-17), d Pakrovai.
25 d Didž. Verknės intako Alšios (L-38) ž. Ji atsruvena iš Alšios (Pieštuvėnų) ež. (F-45) ir visu kubiniu metru vandens padidina Verknės nuotėkį.
21 d Svedubė (L-8), Pikelionys, kaimo kelio tiltas. Upės vaga jau platesnė - 10-12 m.
16 k Dindžiakė (L-9). Vis dar plačių laukų upė: rami, gili, krantai žemučiai, apaugę lapuočiais.
15 Verbyliškės. Buv. dvaro pastatuose įsikūrusi pradinė m-la.
Upės slėnys jau siauresnis, krantai aukštesni, išplatėjusioje vagoje vietomis pasitaiko seklių brastų, nedidelių salelių.
11 Pln. Vilnius-Prienai gelžb. tiltas.
9 Jundeliškės, 5,5 m aukščio HE užtvanka. Persikelti patogu abiem krantais. Jundeliškių parke auga retų medžių: balų ąžuolų, sidabrinių klevų, rūgščiųjų žagrenių, persiškųjų alyvų ir kt. Parke keroja didžiulė liepa - gamtos paminklas.
Nuo Jundeliškių Verknė dideliais vingiais pradeda leistis į Nemuno slėnį. Šiame maždaug 8 km ruože yra keletas nedidelių rėvų, seklių brastų, daug didelių akmenų; upė srauni, slėnys siauras, gilus. Upės pakrantėse ir jos antkalnėse pabirę Babronių, Voseliūnų, Sokonių trobesiai; k Medeikonių, Paverknių k. žemupio pakrantėse ties Paverkniais, Sokonimis ir Kisieliškėmis yra glacialinio periodo sąnašų atodangos.
2 Paverkniai. Ant pat k kranto pūpso upės apardytas Ginkaus piliakalnis. Anksčiau jis buvo d Verknės krante, upė tekėjo už 200 m aukštojo Koplyčkalnio pašlaite. Dabar ištvinusių Kauno marių vandenys siekia Ginkaus piliakalnio papėdę.
Verknės ž. d krante kyšo įdomi konglomerato uola, vadinama Ožkos pečiumi, bene vienintelė tokia Lietuvoje.
Verknė lėtai įteka į Nemuną 284,7 km nuo jo ž.

<< Į TURINĮ >>