<< Į TURINĮ >>

VENTA

Trasos ilgis - 305 km, trukmė - 12 d., sezonas - V-IX mėn.

Venta - didž. š. v. Žemaitijos ir v. Latvijos upė; išteka iš Medainio ež., už 5 km į r. nuo Biržulio ež., Telšių rj. Aukštupyje gana srauniai leidžiasi Žemaičių takoskyrinio kalvyno aukštumos šlaitais į r.; nuo Dubysos kanalo pakrypsta į š. v., teka Vidurio žemuma, Latvijos teritorijoje - siauru slėniu, vadinamu Ventos įdubiu, suspaustu Kuršo aukštumos; ties Ventspiliu pasiekia Baltijos jūrą. Venta bėga pro Kuršėnus, Viekšnius, Mažeikius, Skrundą, Kuldygą, Piltenę, Ventspilį. Per visą 350,2 km ilgį Venta nukrenta 180,2 m (ΔH-0,51). Žymiai didesnis kritimas yra aukštupyje, tarp 336-329 km (ΔH-5,7). Q: žemiau Ventos-Dubysos kanalo - 5,0, Dabikinės - 14,0, Virvyčios - 23,8, Varduvos - 44,2. Venta gana vandeninga upė. Tačiau jos maitinimo baseinai nėra dideli. Teka nelabai laidžiu gruntu. Vietomis yra įsigraužusi į kietas dolomitų padermes, kurių uolos iki 25 m pakibusios virš vandens. Sausmečiais nusenka, o polaidžių ir liūčių metu smarkiai patvinsta. Vagos pl. (m): aukštupyje - 3-8, vidurupyje - 30-50, žemupyje - 100-150; gl - 0,5-1,5, 1,5-2,5, 2,0-5,0. Nuo Virvyčios intako jau galima plaukti ir didesnės grimzlės turistiniais laiveliais. Kliūtys: rėvos, nedideli slenksčiai, užtvankos, dideli akmenys, vietomis tanki augmenija. Su nedidelėmis kliūtimis baidare galima plaukti nuo Ventos-Dubysos kanalo. Paprastai turistai kelionę Venta pradeda nuo Kuršėnų-Užvenčio glžk. tilto.
Venta, ypač Latvijos teritorijoje, buvo plačiai naudojama miškui plukdyti. Laivuojama nuo Piltenės iki Ventspilio.

VENTOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

305 d Ventos-Dubysos kanalas (L-15), Tolučiai. Kanalas prakastas pro Kurtuvėnus iki Bubių. Jo statyba nutrūko 1831 sukilimo metu. Dabar kanalas apleistas, šlaitai nuslinkę, šliuzai suirę. Jis įeina į Kurtuvėnų landšaftinį draustinį; k Akmenaičiai.
288 d Gūragys (L-14), Kuršėnų-Užvenčio glžk. tiltas.
284 k PAVENČIAI - Kuršėnų mst. dalis. Šiaulių-Telšių pln. tiltas. Buv. Kuršėnų dvare įsikūręs Kuršėnų t. ū.
KURŠĖNAI - mst., apyl. ir t. ū. centras. Į miesto teritoriją įjungtas Daugėlių statybinių medžiagų susivienijimas, Pavenčių glžk. st. su gyvenviete, Pavenčių cukraus fabrikas su gyvenviete. K. kapinėse palaidotas liaudies švietėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus (,,Kalendorius arba metskaitlius ūkiškasis") sudarytojas Laurynas Ivinskis (1811-1881). 1960 mieste jam pastatytas paminklas (skulpt. P. Aleksandravičius).
276 d Ringuva, RINGUVĖNAI - Kuršėnų t. ū. gyvenvietė, didelis sodas. VI-XV a. kapinynas; k Ožkenai.
269 k Žižma (L-24).
265 k Šilėnai; piliakalnis; vandens malūnas, varomas vandeniu, o kai jo trūksta - elektra.
261 Šemetaičiai. Buv. malūno užtvankos vietoje daug didelių akmenų, bet praplaukti įmanoma. Kiek  žemiau - pėsčiųjų tiltas, upės kilpoje graži akmeninga rėva.
Toliau d upės pakrante bėga Šiaulių-Mažeikių pln. ir glžk.
258 d Būriškės. Rudikių malūno užtvankos vietoje akmenys, bet praplaukiama laisvai. Toliau iki Augustaičių malūno upėje yra trys nedidelės rėvos-slenksteliai.
255 d Augustaičiai. Vandens malūno, varomo elektra, k užtvankos pusė išgriauta. žemiau užtvankos reikia plaukti k prataka.
249 d PAPILĖ - mstl., apyl. ir S. Daukanto kol. centras, Papilės-Pažižmėlių vieškelio tiltas, Šiaulių-Mažeikių glžk. Papilės st; parke šešiolikakamienė liepa - gamtos paminklas.
Ventos slėnio ruožas nuo Papilės glžk. st. ligi Papilės tilto paskelbtas geologiniu draustiniu. Čia saugomos atodangos su jūros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais, vieninteliais tokiais Tarybų Sąjungoje. Svarbiausia atodanga d krante, ties glžk. st.; kitos - k krante, slėnio šlaite, priešais buv. Papilės vandens malūną ir Jurakalnio griovoje.
Yra du piliakalniai: vienas pačiame mieste, k Ventos krante, Ventos ir į ją įtekančio upelio santakoje, kitas, gerokai apardytas, pūpso d Ventos krante, šalia senųjų P. kapinių. Ventos slėnyje d krante tarp abiejų piliakalnių yra VII—XIII a. kapinynas.
P. paskutines gyvenimo dienas praleido žymus XIX a. lietuvių kultūros veikėjas istorikas Simonas Daukantas (1793-1864); čia ir jo kapas. 1930 mstl. jam pastatytas paminklas (skulp. V. Grybas).
243 d Pašilė; Žerkščiai. Kadaise šiuose kaimuose yra buvę 2 vandens malūnai, kurių jau belikę tik maži pėdsakai.
236 d Eglesys (L-19), Purviai II, toliau Akmenė, Šiaulių-Mažeikių glžk. Akmenos st., iš seno žmonių vadinama Dabikine. Dabar čia (Bausko k.) veikia Akmenės statybinių medžiagų kombinatas (kalkės, silikatinės plytos, statybinė mastika); didelė Ventos darbininkų gyvenvietė.
234 k Avižlys (L-22); d Repšiai.
233 k Uogys (L-30). Ramesnis upės ruožas užžėlęs vandens augmenija.
229 d Dabikinė (L-36), pakrantėje didelis Antanavo-Medemrodės miškas.
226 k Santekliai, Santeklių malūno užtvankos vietoje daug didelių akmenų, per upę vieškelio dvimetrių gelžb. daudų tiltas.
224 k Virvyčia (L-131); žemupyje ji, pertvenkta Viekšnių HE patvankos, yra tokia pat plati ir gili, kaip ir Venta. Ventos-Virvyčios santakoje šlama didelis Grybauskinės miškas - gera vieta postoviui, nakvynei. Čia nuo 1965 veikia Akmenės cemento gamyklos turistinė bazė. Ventos ir Virvyčios versmes, esančias Medainio ir Biržulio ež., teskiria tik 3 km.
Toliau k upės pakrantėje išsidriekę pušynėliai - viekšniečių poilsio vieta.
222 d VIEKŠNIAI - mst t. g, Viekšnių kaimo profesinės technikos mokyklos mokomasis ūkis. Upėje Viekšnių HE 2 m aukščio užtvanka; patogiau keltis k pakrante. Kiek toliau - Viekšnių-Tryškių vieškelio glžk. tiltas, šalia jo - senojo medinio tilto polių liekanos; už 2 km nuo mstl. - Šiaulių-Mažeikių glžk. Viekšnių st.
Tarp Viekšnių ir Kuodžių Venta beveik ištisai kaskaduota 5 jėgainių užtvankų. Tame tvenkinių ruože upė plati, gili ir rami; pakrantės vietomis užžėlusios.
Viekšniuose yra viena iš seniausių (1850) Lietuvos vaistinių ir vienintelis Lietuvoje vaistinės muziejus. Viekšniai garsūs liaudies meistrais puodžiais. 1863-1866 Viekšniuose gyveno ir senosiose Viekšnių kapinėse palaidotas aviacijos pradininkas Lietuvoje A. Griškevičius.
213 d KRAKIAI - ,,Lenino keliu" kol. centras, įdomus XIX a. vid. vandens malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų, primityvi 2 m aukščio užtvanka; laivelius patogiau apsinešti d pakrante. Malūno pastatas rekonstruojamas.
209 k Saldupis (L-16), Meinoriai, kiek žemiau - Voveriai.
207 d Naikiai.
204 d Kruciai, Mažeikių-Tirkšlių pln. tiltas, apgriauta buv. vandens malūno, dabar varomo elektra, užtvanka, per kurią laivelius galima persivaryti. Dešinėje upės pakrantėje Mažeikių kapinės. Ligi miesto - 2 km; čia yra pagrindinis mažeikiečių paplūdimys.
MAŽEIKIAI — šiauriausio Lietuvos rj. centras. Karo metu miestas buvo labai sugriautas. Pastačius Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, išaugo nauji miesto kvartalai.
201 k Viešėtė (L-25) atiteka iš Balnelio ež., nuo Sedos.
199 k Jautakiai. Pro buv. Mažeikių HE išlaužtą užtvanką, apdairiai plaukiant, galima praplaukti, bet rizikinga; patogiau laivelius apsinešti d pakrante.
Per upę vieškelio Mažeikiai-Židikai tiltas; k upės pakrantėje stūkso Jautakių piliakalnis.
195 k Šerkšnė (L-56), Pašerkšnė, Mažeikių-Vainuodės glžk. tiltas. Šerkšnė, tekanti net per keletą ež., yra gana vandeninga (Q ž. - 2,5), didelio nuolydžio (ΔH-1,14) upė. 38 km ilgio trasa (nuo Plinkšių ež. iki ž.) pavasarinių polaidžių metu gali būti laikoma II sudėt. ktg. upe.
190 k Kuodžiai. K. malūno užtvanka k pusėje pralaužta. Turint įgūdžių, nusileisti įmanoma. Upės slėnyje gana gražus kraštovaizdis.
188 Yra parengtas projektas čia pastatyti 8,5 m aukščio užtvanką, tvenkinio F-260 ha. Tvenkinio vanduo bus naudojamas pramonei (Mažeikių NPĮ) ir laukams drėkinti.
187 d Leckava - mstl., kol. centras, įsikūręs Ventos-Vadaksties santakoje; keltas. Prie Leckavos, Vadaksties k krante, pūpso nedidelis piliakalnis.
186 d Vadakstis (L-82). Toliau Vadakstimi eina siena tarp Lietuvos (d) ir Latvijos (k).
Upė nepastebimai įteka į siaurą, Kuršo aukštumos suspaustą slėnį. Keičiasi ir kraštovaizdis: pakrantės aukštesnės, statūs skardžiai apaugę miškais; užžėlusios švendrais vietos retėja, upės dugne vis daugiau kietų smiltainių ir dolomitų uolienų.
183 k Varduvos (L-96) ž.
174 k Lūšis (L-30). Toliau už kelių km Venta ramiai teka jau Latvijos TSR žeme.
167 Pln. Zana-Nigranda tiltas; k Nigranda, toliau Smilga; 1,5 km žemiau-d Pilunija.
138 k SKRUNDA - žuvininkystės ūkis. Saldaus-Liepojos pln. ir glžk. tiltas. Truputį žemiau - d Ciecerės ž. Toliau Venta srūva giliu slėniu-kanjonu; d miškai, k Skrundos-Kuldygos pln.
130 k Lėnis.
124 k Škėpelė.
92 Upėje dvimetrinis Ventos krioklys, laivelius persinešti d pakrante. Žemiau krioklio upę pertveria senoviškas (XIX a.) iš plytų sumūrytas 7 tarpų arkinis tiltas.
Upės pobūdis pakinta: ji siauresnė, srovė greitesnė, vagoje daug didelių akmenų, įmantrių vingių. Į visas puses sukinėjantis tarp gausių kilpų, net po 2 val. plaukimo vis dar matyti Kuldygos bokštai; pakrantėse vaismedžių sodai.
KULDYGA - rj. centras, Tukumų-Kuldygos-Liepojos pln. tiltas, piliakalnis (Ventos-Veckuldygos santakoje). K. - sena (XI-XIII a.) žiemgalių gyvenvietė, su jos istorija detaliau galima susipažinti K. kraštotyros muziejuje. Mieste nemaža senųjų statinių: ordino pilies griuvėsiai, Jekaterinos ir Šventosios Trejybės bažnyčios, pilies sargo namelis (1735), buv. Kuldygos vandens malūnas (Paduomjų g. 34). Šis malūnas, pastatytas ant Alekšos upelio 4 m krioklio, yra vienintelis Latvijoje vandens malūnas, kur galima pamatyti senuosius įrengimus (vandens ratą, grūdų keltuvą ir kt.). K. parke yra paminklas 1905 metų revoliucionieriams atminti.
86 k Riešupytė. Upės pakrantėse, 0,5 km nuo ž., yra daug iki 1,5 km ilgumo olų. Į daugelį jų įėjimai jau užgriuvę.
80 k Padurė, tipiškas kuršiškas piliakalnis, Belcio viensėdis š. pakraštyje. Upės krantai skardingi, iki 25 m aukščio. Toliau abu upės krantus gobia dideli miškai.
72 d Abavos (L-129) ž. Šią upę mėgsta vandens turistai. Maždaug 65-ame km nuo ž. yra Kandavos turbazė; upės krante prie Rideikių viensėdžio guli didžiulis riedulys, vadinamas Velnio akmeniu.
Ugalos girininkija (pastatas-XVIII a., archit. paminklas). Už 3 km į v. - Vangstrabos viensėdis, kuriame 1877 gimė legendinis pilietinio karo dalyvis Janis Fabricijus.
60 d Krante įdomi mergelio pakriaušė, sena Paventės gyvenvietė, apsupta trimetrinio pylimo.
57 Ventos senvagė (k), jungianti Ventą su Nabo ež. Kadaise Venta tekėjo per tą ež.
54 Piesiai. Didiajame Tėvynės kare uvusių tarybinių karių kapinės.
49 d Raganos ž. Krante yra 4-6 m aukščio ir 1 km ilgio pylimas, 1812 rusų karių supiltas kaip tvirtovė prieš Napoleono kariuomenę. Kiek žemiau - Zlėko motorinis keltas. ZLEKAS - apyl. ir J. Fabricijaus kol. centras; parkas, bažnyčia (1745) - archit. paminklas. Upė čia jau gili ir rami.
41 k Dzykliai. Upėje kartais būna gana nemaloni vandens turistams kliūtis - palaidai suplukdytų rąstų šūsnys. Rąstai čia rišami į sielius ir toliau vilkikais gabenami į Ventspilį.
33 d PILTENĖ - sena kuršių gyvenvietė. Yra Kuršo vyskupo pilies (XIII a.) griuvėsiai. Nuo P. iki Ventspilio kursuoja laivai, fv. nužymėtas gairėmis.
Upėje keletas seklių brastų ir nedidelių seklumų; pakrantėse puikūs paplūdimiai.
28 k Lečiai; liepų parkas - gamtos paminklas. Kiek toliau - Lečių pušynai, kuriuose Didžiojo Tėvynės karo metu vyko smarkios kovos tarp vokiškųjų fašistų ir ,,Raudonosios strėlės" partizanų būrio kovotojų.
22 d Packulė. Čia įsiterpia ilga senvagės šaka.
12 k Varvė, glžk. Liepoja-Ventspilis st. 4 d Ventspilio glžk.st.
1 k VENTSPILIS — rj. centras, neužšąlantis jūros uostas, įkurtas Ventos ž.

<< Į TURINĮ >>