Baidarės valdymas
Krovinys ir ekipažas baidarėje turi būti išdėstyti taip, kad vandenyje ji turėtų nedidelį diferentą (pasvirimą pagal išilginę ašį) į galą: taip pakrauta baidarė lengviau lipa j bangą, už seklaus akmens nekliūva nosimi.
Irkluotojas turi sėdėti aukščiau (geriau ant standžiai pakrautos kuprinės), kad juosmuo būtų aukščiau falšbortų ir leistų jam laisvai pasvirti baidarėje (tačiau ne per aukštai, kad sėdynė būtų užfiksuota tarp falšbortų). Priekinis turi sėdėti kiek galima žemiau už užpakalinį, kad pastarasis gerai matytų. Aukščiau sėdint, ne per daug pakeltos rankos mažiau nuvargsta, tačiau baidarė pasidaro jautresnė, kai neteisingai balansuojama. Kad netrukdytų priešinis vėjas ar pakrantės krūmai, irklo mentės viena kitos atžvilgiu turi būti pasuktos 90° kampu. Irkluojant kiekviena ranka pakaitomis turi visai išsitiesti. Pirmas į baidarę sėda tas irkluotojas, kuris yra aukščiau (srovės atžvilgiu). Baidarę krante laiko jo porininkas. Susitvarkęs pirmasis baidarę laiko tol, kol įsėda ir susitvarko jo porininkas.
Jei baidarė stovi prie kranto nosimi pasroviui, į srovę plaukiama užpakaliniu traversų. Jei baidarė stovi nosimi prieš srovę - priekiniu traversų, tik vėliau pasisukant pasroviui. Sustojant prie kranto, šie manevrai atliekami atvirkščia tvarka.
Lėkštas posūkis stovinčiame vandenyje atliekamas abiem ekipažo nariams irkluojant iš vienos pusės (priešingos tai, į kurią norima pasukti). Atliekant staigų posūkį, užpakalinis irkluotojas irkluoja atgal iš tos pusės, į kurią sukama. Norint laivą pasukti itin staigiai, yrį stengiamasi daryti toliau nuo baidarės, puslankiu.
Kai baidarė jau įgavusi nemažą greitį, galima ją pritraukti. Tai atliekama, irkluotojui irklą įstačius į vandenį iš tos pusės, į kurią norima pritraukti baidarės galą; irklo mentė sudaro 45° kampą su baidarės kursu. Kai abu irkluotojai pastato irklų mentes lygiagrečiai, tai baidarė pritraukiama į irklo pusę, lygiagrečiai savo kursui. Kai mentės pastatomos statmenai viena kitai, baidarė staigiai sukama (56 pav.).
56 pav. Plaukiančios baidarės manevrai:
I - panaudojant irklavimą. II - panaudojant pritraukimą.
Šie posūkio manevrai gali būti atlikti ir srovėje (pritraukimas, kai yra žymus srovės ir baidarės greičių skirtumas), tačiau posūkio kryptis būtinai turi būti suderinta su srovių sukamuoju momentu. Ekipažas, naudojantis vairą, posūkius gali atlikti efektyviau, tiksliau. Reikia atsižvelgti į tai, kad posūkis, atliekamas turint žymų teigiamą greitį, yra aiškesnis: svirti reikia į posūkio vidų (išcentrinė jėga ir sukimas apie horizontalią ašį verčia tik į išorę; 57 pav.). Kai baidarės greitis artimas srovės greičiui, vertimai posūky galį būti skirtingų krypčių.
Baidarę pritraukti lygiagrečiai kursui galima ir be didesnio greičio. Šiuo atveju abu irkluotojai palinksta į tą pusę, j kurią nori baidarę pritraukti, irklus į vandenį stato mentėmis, lygiagrečiomis kursui, ir juos traukia į save. Šiek tiek irklų pusėn paslenka ir baidarė. Pritraukti bet kuriuo metodu galima, plaukiant pavojingai arti didelės duobės (už akmens). Traukiama, be abejo, į priešingą nuo duobės pusę.
Jei, kertant srautą, nepavyksta į jį įplaukti mažu kampu, būtina, įplaukiant į jį, pasvirti pasroviui, o išplaukiant - prieš srovę. Jei nepavyksta įplaukti į krioklį statmenai jo frontui, dar galima pasisukti, kai baidarės priekis kabo ore (jis netrukdo suktis). Jei nepavyksta kirsti bangą statmenai jos frontui, reikia pasvirti į bangos pusę. Plaukiant per stovinčių bangų grandinę, irklais kabinamasi už jų viršūnių.
57 pav. Posūkis baidare panaudojant skirtingo greičio sroves (baidarė, prieš atliekant posūkį nestabdoma, - verčiama tik į vieną pusę).
Baidarės padėtys: I - pakliuvusi tarp skirtingo greičio srovių. II - slystanti šonu greičiau už srovę. III - sustojus išilgai srovės.
1 - stiprios srovės kryptis. 2 - silpnos srovės kryptis. 3 - baidarės slydimo vandens paviršiumi (iš inercijos) kryptis. 4 - vandens pasipriešinimo baidarės slydimui kryptis. 5 - baidarės sukimo apie horizontalią ašį kryptis. 6 - verčiančios ekipažą išcentrinės jėgos kryptis. 7 - akmuo.
Jeigu reikia leistis pasroviui atbuliems, galima plaukti tiek teigiamu, tiek ir neigiamu greičiu. Bet kokiu atveju abu ekipažo nariai turi žiūrėti atgal - pasroviui. Leidžiantis srovės greičiu, galinis turi pritraukimais ties baidarės galu koreguoti kryptį.
Baidare galima plaukti ir naudojant bures, tačiau manevrai su burėmis negali būti atliekami siauroje upėje su kliūtimis. Be to, papildoma įranga (burės, stiebas, svertai) sudaro solidų svorį, o burės reikalauja ir nuolatinės priežiūros (kiekvieną kartą sustojus turi būti džiovinamos). Dėl šių priežasčių plaukti su burėmis aukštesnėje kaip II sudėtingumo kategorijoje būna neracionalu.
Keliaujant prieš srovę, tik palyginti ramiais tarpais galima keltis irklais. Trumpas slenkstėtas atkarpas galima praeiti pakrante briste arba traukiant virve (šiuo atveju antrasis ekipažo narys koreguoja baidarės judėjimą, pastumdamas jos nosį irklu ar ilgesne kartimi nuo kranto). Ilgose slenkstėtose atkarpose, kur pakrantės užgriozdintos akmenimis, baidarė traukiama už abiejų jos galų pririšta virve. Ta virve baidarė pasukama nedideliu kampu į srovę, kad traversu ji šiek tiek toltų nuo kranto (58 pav.). Keičiant kampą, galima reguliuoti baidarės atstumą nuo kranto, kartu traukiant ją aukštyn. Virvė, pradedant nuo jos vidurio, vyniojama ant dvigubos šakutės taip, kad kiekvienos atšakos ilgį galima būtų keisti. Stiprioje srovėje negalima pasukti baidarę didesniu kampu į srovę — ji apvirs. Jei, tempiant prieš srovę, baidarė panyra nosimi po banga, ją tuoj pat reikia paleisti pasroviui.
58 pav. Baidarės vilkimas prieš srovę.
Jei reikia baidarę pernešti ilgesniais atstumais, geriau ją supakuoti. Kelių kilometrų atstumu, jei yra geras takas, galima ją nešti neišardytą - dviese ant pečių (lengviau nešti paverstą šonu). Porą šimtų metrų, jei takas platus, baidarę galima pernešti ir neiškrautą (2 žmonės neša jos galus, o 4 ima ją už falšbortų ties kokpito kampais).
|
