<< Į TURINĮ >>

TURISTINIAI VANDENS MARŠRUTAI

Maršrutų sudėtingumas

Vandens turizme maršruto sudėtingumas priklauso ne tiek nuo kliūčių kiekio maršrute, kiek nuo jų pobūdžio. Atskiros kliūties įveikimo sudėtingumas priklauso nuo to, kaip dažnai, įveikiant tą kliūtį, tenka kirsti pagrindinę upės srovę ir koks tos srovės galingumas. Pirmasis faktorius tiesiai proporcingas upės nuolydžiui ir atvirkščiai proporcingas upės debitui, antrasis - tiesiai proporcingas nuolydžio ir debito sandaugai. Taigi lemiamas turistinės kelionės upėmis sudėtingumo veiksnys yra upės nuolydis i= Δ H/L [m/km], kur L yra upės atkarpos ilgis, o Δ H vandens paviršiaus lygių skirtumas tos pačios atkarpos pradžioje ir gale. Svarbu ir vandens debitas Q [m3/s]. Galima pabandyti labai apytikriai pavaizduoti, kokios sudėtingumo kategorijos kelionei būdingas kliūtis galima tikėtis rasti upės atkarpoje, kurios i ir Q žinomi (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

Brūkšniais viršutinėje lentelės dalyje pažymėtos upės atkarpos, kuriose vandens bus per mažai. Apatinėje lentelės dalyje brūkšniais pažymėtos atkarpos, kuriomis plaukti bus per daug pavojinga. Žemesnioji kategorija grafoje taikytina pripučiamoms plaukimo priemonėms. Upėse, kurios patenka į viršutinę lentelės zoną (išskirtą storomis linijomis), gali būti naudojamos lengvos baidarės, į vidurinę - vidutinės ir į apatinę - sunkios (žr. skyrelį ,,Baidarės"; rekomendacijos pateikiamos dviejų žmonių ekipažui).
Lentelė sudaryta, orientuojantis į vidutinį metinį upės debitą (Lietuvoje jis būna, baigiantis pavasario potvyniui, kalnų upėse — rudens pradžioje) ir į vidutinį nedidelių (kelių km ilgio) atkarpų nuolydį. Grupei, planuojančiai plaukti polaidžio (Lietuvoje - pavasario pradžioje, kalnų upėse - vasaros pradžioje) arba žemo vandens metu (vasaros pabaiga, rudens pabaiga), reikia orientuotis į lentelės rodiklius atitinkamai eilute žemiau arba aukščiau. Kai žinomas tik vidutinis visos upės nuolydis, atsakymo apie sudėtingiausias atkarpas lentelėje reikia ieškoti viena grafa (šiaurės upėms, kuriose yra labai lėkšti tarpai tarp slenksčių, dviem grafom) dešiniau.
Reikia pabrėžti, kad bandymai apibūdinti maršruto sudėtingumą pagal objektyvius rodiklius negali būti pakankamai tikslūs, nes jie neapima visų kelionę komplikuojančių faktorių. Todėl oficialiai maršruto sudėtingumas nustatomas „Klasifikuotų maršrutų sąrašuose", kuriuose pažymėti beveik visi populiariausi maršrutai.
Plaukimas dideliais ežerais ar jūros pakraščiu, kai nuo kranto nutolstama daugiau kaip 1 km, paprastai vertinamas II s. k.

<< Į TURINĮ >>