Stovyklavimas
Keliaujant kalnų upėmis, kurių slėniai siauri, negalima statyti palapinių ir palikti inventoriaus arti vandens, nes po stipresnio lietaus (nebūtinai stovyklos rajone, gali būti ir aukščiau jo) upėje labai sparčiai kyla vanduo (1 m per naktį - eilinis reiškinys). Dėl tos pačios priežasties stovyklos nereikia rengti saloje.
Sustojus pietums, daiktai paprastai neiškraunami, laivai, patikimai pritvirtinti, paliekami vandeny. Sustojus nakvynei, visi daiktai iškraunami, laivai (išskyrus plaustą) iškeliami į krantą ir džiovinami. Artėjant lietui ar einant miegoti, jie apverčiami dugnu aukštyn.
Dienos režimas
Vakare plaukti nepatartina dėl dviejų priežasčių:
plaukiant prieš žemai esančią saulę, jos atspindžiai vandenyje trukdo teisingai vertinti situaciją;
sudėtingoje upėje ištikus avarijai, gelbėjimo darbai gali užtrukti, o jie turi vykti šviesoje.
Nakvynei reikia sustoti prieš 2 valandas iki saulėlydžio. Visa ruoša atliekama šviesoje, o sutemus tenka tik džiovintis. Anksčiau atsigulus, galima anksčiau ir atsikelti: šaltomis ryto valandomis geriau užsiimti ruoša, negu varganai miegoti.
Miegui ir kelionei užtenka po 7 val., ruošai krante reikia 9 val. (nesudėtingoje kelionėje - po 3 valandas ryte, vidudienį ir vakare; sudėtingoje, kai būtina rūpestingai supakuoti mantą, - 4 val. ryte, 2 val. vidudienį ir 3 val. vakare). Lieka 1 val. rezervas, kuris kelionės pradžioje panaudojamas organizaciniams nesklandumams tvarkyti (paprastai pratęsiama ryto ruoša), vėliau — smulkiam remontui (taip pat ryte) arba poilsiui (miegas, vakarojimas prie laužo) Ši valanda, o gerai organizuotai grupei ir dar 1—2 val., sutaupytos, paspartinus ruošą, gali būti panaudotos ir kelionės laikui prailginti, tačiau toks forsuotas žygis negali trukti ilgiau kaip 2-3 dienas, nes padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs atidumas sudėtingoje kelionėje gali būti rimtos avarijos priežastimi.
|
