Vandens turizmas. Technika. Srovės poveikis laivui |
<< Į TURINĮ >>Srovės poveikis laivuiVienalytė laminarinė srovė neša laivą. Kadangi laivas iškilęs virš vandens paviršiaus, jis dar bando slysti tuo paviršiumi žemyn, taigi srovę aplenkia. Šis reiškinys itin būdingas masyviems laivams, pavyzdžiui, mediniam plaustui. Kartais vandens paviršiuje nuolydis yra skersai upės (pavyzdžiui, viraže vandens lygis prie išorinio kranto aukštesnis, o prie vidinio - žemesnis; kylant vandens lygiui upėje, vandens lygis farvateryje aukštesnis, negu pakraščiuose, o slūgstant - atvirkščiai) arba net prieš srovę (pavyzdžiui, kylantis bangos paviršius). Skersinio nuolydžio poveikį gerai žino plaustininkai ir iš dalies plaukiojantys pripučiamomis valtimis, o stabdantį stovinčių bangų poveikį puikiai žino visi, net baidarininkai. 54 pav. Traversas baidare: 1 - judesys, sudaromas irklavimu. 2 - srovės sudaromas judesys. 3 - faktiškasis judesys - atstojamoji. Kai laivas plaukia srovėje ir jo greitis skirtingas nuo srovės greičio, jis yra sukamas apie horizontalią ašį, einančią per laivo centrą ties vandens paviršiumi, statmenai srovės krypčiai. Plaukdami pasroviui, dėl mažo greičių skirtumo šio sukimo visiškai nejaučiame. Tempdami baidares prieš stiprią srovę, jau galime pastebėti jų savybę nosimi panirti po vandeniu. Pastatę baidarę (ar kitą laivą) stiprioje srovėje skersą (pavyzdžiui, ji priplaukė prie žemo liepto), šio sukimo momento būsime apversti j srovės pusę (į priešingą nuo liepto pusę; 55 - II pav.). Labai stipri srovė plaukimo priemonę apverčia akimirksniu.Srovėje sustabdytas laivas (pavyzdžiui, užšokęs ant akmens) yra sukamas ne tik apie horizontalią, bet ir apie vertikalią ašį, einančią per lieti mosi su sustabdžiusiu daiktu tašką (55 pav.). Šis sukimas dažnai nėra pavojingas (jei sukami neužšoksime ant kitų kliūčių), tačiau, pirma, mes būtinai būsime pasukti skersai srovės, taigi mus suks ir apie horizontalią ašį; antra, sukant apie vertikalią ašį, mus veiks išcentrinė jėga, kuri mūsų svorio centro judesį bandys pratęsti ir po to, kai laivas apie vertikalią ašį nesisuks (t. y. kai laivas atsistos žemiau kliūties išilgai srovės). Baidarės (jai šie sukimai pavojingiausi) ekipažas, kurio svorio centras yra aukščiau vandens, pratęsdamas judesį, išvirs. Panaši situacija susidaro ir laivui pakliuvus į dvi, turinčias skirtingą greitį, sroves. Jei tos srovės bus vienos krypties, sukimas bus silpnesnis, jei skirtingos - stipresnis, negu užkliuvus už stovinčios kliūties. 55 pav. Baidarės sukimas kai ją sustabdo kliūtis (verčiama į skirtingas puses). Baidarės judesys: I - sustabdyta. II - skersai srovės. III - baigus posūkį. Prie šių sukimų baidarininkai prisitaiko, pasvirdami į priešingą, negu galima virsti, pusę. Pasvirimo kampas priklauso nuo srovės ir baidarės judesio greičio, baidarės pakrovimo. Pasvirimas užfiksuojamas, užsikabinant vertikalia irklo mente už vandens. Užsikabinti būtina toje srovėje, kurioje baidarė turi likti po posūkio. Svirti reikia kartu su baidare (baidarininkas turi būti baidarėje stipriai įsitvirtinęs), tada galima pajusti baidarę veikiančių jėgų pusiausvyros būseną. Šis įgūdis įgyjamas po ilgos praktikos. Norint mokytis ne tik iš savo klaidų, reikia išnagrinėti virtimų priežastis ir teoriškai. Visais laivais plaukiantys ekipažai, o įsisavinę pasvirimo techniką taip pat ir baidarininkai, šią skirtingo greičio srovių savybę - sukti laivą — panaudoja posūkiams upėje atlikti, kai reikalinga manevruoti. Suktis prieš srovių sukimo kryptį yra beprasmiška, o dažnai ir neįmanoma. Reikia būti pasiruošusiems sutikti visus sukimus, slinkimus, laivo ir srauto judesio inerciją ne tik po vieną atskirai, bet ir po keletą jų kartu. << Į TURINĮ >> |
|