Orientavimasis
Bendri orientavimosi principai pateikti skyrelyje „Elementarioji topografija ir orientavimasis vietovėje".
Orientuotis vandens kelionėje sunku: maža yra orientyrų siaurame upės slėnyje arba plačiuose ežerų vandenyse. Patikimais orientyrais galima laikyti tik didelius intakus (jei jų debitas ne mažesnis už pusę pagrindinės upės debito), gyvenvietes prie upės, tiltus. Kalnų upėse būna ryškūs ir mažesnių intakų slėniai. Kai patikima upės locija, orientyrais gali būti ir būdingesni slenksčiai. Prityrę turistai skiria ir generalinę upės kryptį (atmesdami smulkius upės vagos posūkius jos pačios slėnyje). Tai ypač nesunku kalnuose, kur slėnis matyti ryškiai. Tačiau dauguma slenksčių ir upių slėnių mažai vienas nuo kito skiriasi, intakų žiotys dažnai būna pridengtos salomis, gyvenvietės ir tiltai tolimuose rajonuose pasitaiko retai, todėl orientuotis vien tik pagal žinomų orientyrų grandinę yra nepatikima. Būtina pasitelkti antrą orientyrą - laiką. Sekant plaukimo tarp žinomų orientyrų laiką, galima pasitikrinti grupės vidutinį plaukimo greitį ir prognozuoti, kada turi pasirodyti sekantis orientyras. Jei laiku nepasirodė, jį reikia laikyti nepastebėtu ir laukti tolimesnio. Derinant orientavimąsi pagal laiką ir orientyrus, galima gauti patikimų rezultatų.
Dideliuose ežeruose orientyrai renkami pagal azimutą. Esant blogam matomumui, kartais tenka plaukti vien pagal azimutą, be orientyrų (bangų ir vėjo kryptis patikimu orientyru negali būti). Itin sunku būna šcherose (gausiame salų ir pusiasalių pakrantės rajone), kur sausumos lopai kliudo plaukti pagal azimutą, tačiau dėl monotoniškumo jų negalima panaudoti orientyrais. Čia gali padėti nustatytas protakos azimutas, jei jis šiam rajonui ypatingas. Pametus orientaciją, teks kopti į aukščiausią salą pasižvalgyti.
Reikia atsižvelgti į tai, kad, pavyzdžiui, Karelijoje, dažnai galima rasti ežerą, kurio vandens paviršius keliais metrais pakeltas, todėl visiškai pasikeitusi krantų konfigūracija.
|
