Grupės komplektavimas
Skirtingai nuo kitų turizmo rūšių vandens turistų grupė valdoma dviem pakopomis: šalia grupės vadovo yra dar atskirų ekipažų vadovai -„kapitonai". Upėje situacija keičiasi akimirkomis, ir ne tik su grupės vadovu, bet ir su savo ekipažo nariais pasitarti dažnai nėra jokios galimybės. Todėl vandens turistai tvirtai laikosi taisyklės: kapitono komanda vykdoma tiksliai ir greitai, net tuo atveju, kai ekipažui ji atrodo neteisinga. Ekipažo sėkmė kelionėje paremta abipusiu kapitono ir jo ekipažo narių pasitikėjimu, todėl komplektuoti grupę prieš kelionę reikia ne iš atskirų turistų, o iš „susiplaukusių" ekipažų. Jei tokios galimybės nėra, būtina surengti keletą treniruotės pobūdžio žygių, kuriuose ekipažai galėtų „susiplaukti".
Skirstant atskirus turistus ekipažais, reikia atsižvelgti į jų patirtį, fizines, technines galimybes, net į charakterį.
Baidarėje pirmuoju reikia sodinti mažesnį ir lengvesnį ekipažo narį, antruoju - labiau patyrusį, ekipažo kapitoną. Plaukiant su vairu, jį visada valdo kapitonas. Jei kapitonas mažesnis už savo porininką, geriau jam sėdėti pirmam ir plaukti būtinai su vairu. Jei porininkas visai nepatikimas, kapitonas turi sėdėti gale. Jis gerai matys, jei jo sėdynė bus žymiai aukštesnė, negu porininko.
Grupės narių pareigos - kaip ir kitose turizmo rūšyse. Čia paminėsime tik specifines pareigas vandens turistų grupėje.
Grupės šturmanas - vadovo pavaduotojas III-IV s. k. kelionėse. Jis rūpinasi grupės transportu, kelionėje kruopščiai seka grupės buvimo vietą, signalizuoja vadovui apie artėjančias pavojingas atkarpas. Užrašuose fiksuoja grupės judėjimo chronologinę tvarką, oro ir vandens būklę.
Laužininkas komplektuoja ir su savimi veža laužo inventorių. Šį inventorių vežioti pakaitomis budintiems ekipažams nepatartina: jų valtyse nebūna tinkamos vietos papildomam kroviniui. Atsakingose kelionėse laužininkas šį inventorių dalinasi su ūkvedžiu.
Gelbėtojai (2) turi būti išsitreniravę tiksliai mėtyti nuo kranto gelbėjimo virvę avarijos ištiktam ekipažui. Vienas jų tą virvę visą kelią veža. I-II s.k. kelionėje gelbėtojai nereikalingi.
Skirstant pareigas, reikia sekti, kad vienas kitą dubliuojantys turistai nebūtų tame pačiame ekipaže. Geriausias grupės dydis: I-III s. k. - 6, IV-V s. k. - 8 žmonės.
Techninis ir taktinis pasiruošimas
Techniškai ruošti ekipažą galima poilsio dienos žygiuose, ypač vandens turizmo varžybose. Techninės užduotys varžybų dalyviams pateikiamos, sraunioje upės atkarpoje įrengiant vartų kombinacijas.
Vandens turizmo rali varžybose šalia techninių pateikiamos ir kitos užduotys (orientavimasis upėje ir krante, greitasis nusileidimas, plaukimas pagal grafiką ir pan.).
Sėkmingą pasirodymą vandens turizmo technikos varžybose MKK užskaito kaip gerą techninį pasiruošimą kelionei. Kitų ekipažų, prieš išvykstant jiems į III-V s. k. kelionę, techninis pasiruošimas turi būti patikrintas papildomai.
Kiekviena grupė, vykstanti į IV-V s. k. kelionę, prieš išvykdama privalo surepetuoti gelbėjimo darbus vandeningoje ir sraunioje upėje (pavyzdžiui, Neryje). Neturint minimalių įgūdžių, sudėtingoje situacijoje sėkmingai organizuoti gelbėjimo darbus nepavyks!
Grupėms, pirmą kartą išvykstančioms į sudėtingas keliones, gelbėjimo darbų taktikos patikrinimą rengia respublikinė MKK.
|
