Baidarės
Baidarės konstrukcija parodyta 44 pav. Įvairių turistinių masinės gamybos baidarių (dabar gaminamų arba neseniai gamintų) techniniai rodikliai pateikti 1 lentelėje.
Visų šių baidarių įgulą paprastai sudaro du žmonės. Tiesa, „Ladoga" ir ,,Saliut M-5,2" oficialiai laikomos trivietėmis baidarėmis, tačiau plaukti trise jomis leistina tik I sudėtingumo kategorijos kelionėse (trys irkluotojai negali valdyti šių baidarių irklais, nekliudydami vienas kitam).
Lengvų baidarių „Prima" ir „Piritą" apvalkalas yra nepatikimas, ir jos taip pat tinka tik I s. k. kelionėms. Be to, „Prima" ir „Kolibri" dviem žmonėms su inventorium ir maistu ilgesnei kelionei yra per mažos keliamosios galios, tačiau nesudėtingoms kelionėms apgyventomis vietomis (kai nereikia vežtis maisto visai kelionei) gali būti sėkmingai naudojamos: neblogas jų greitis ir manevringumas. III s. k. ir sudėtingesnėms kelionėms iš jų gali būti panaudota tik „Kolibri", pritaikius vienam irkluotojui (sėdynę įrengti arčiau kokpito vidurio).
Vidutinės baidarės („RZ-85", „Luč", „Neptun", „Saliut M-4,7") - vandens turistų tarpe populiariausios. Jos pakankamai greitos (išskyrus „Saliut M 4,7"), pastovios (išskyrus „Neptun"), talpios (išskyrus „RZ-85",), lengvos dviejų žmonių įgulai (išskyrus „Neptun" ir „Luč"), todėl plačiai naudojamos visų sudėtingumo kategorijų kelionėse, jei maršrute nenumatoma plaukti galingomis (žr. skyrelį „Maršrutų sudėtingumas") upėmis. Be to, „RZ-85" plačiai naudojamos vandens turizmo technikos varžybose.
Sunkios „trivietės" baidarės („Ladoga", „Saliut M-5,2"), kai jomis plaukia tik dviejų žmonių ekipažas, yra didelės keliamosios galios, talpios, pastovios, pakankamai manevringos (būdamos didelės keliamosios galios, jos negiliai nugrimzta į vandenį, todėl lengvai valdomos). Šių baidarių greitis mažokas, tačiau dėl talpumo ir pastovumo dažniausiai jos ir naudojamos ilgoms kelionėms negyvenamomis vietovėmis, ypač jeigu reikia plaukti galingomis upėmis.
44 pav. Baidarės konstrukcija:
1 - forštevenis. 2 - midelveisas. 3 - španhoutai su bimsu (uždari). 4 - bangolaužis. 5 - falšbortas. 6 - nugarėlė. 7 - španhoutai be bimso (atdari). 8 - vairo rumpelis.9 - vairo plunksna. 10 - achterštevenis. 11 - kontraforsas. 12 - kilsonas (dviejų šakų). 13 - sėdynėlė. 14 - grandelės. 15 - stringeriai. 16 - borto sija. 17 - šturtrosai. Skerspiūvio elementai. 18 - bimsas. 19 - pusiau bimsas. 20 - knica.
1 lentelė
„RZ-85" ir „Ladogos" karkasus nepatogu pervežti lengvąja mašina: karkaso pakas netelpa į jos bagažinę.
Be čia paminėtų, turistai dar naudoja ir kitas įvairios konstrukcijos (karkasines, pripučiamas, plastikines), dažnai savos gamybos baidares, ypač vienvietes. Pripučiamų baidarių yra ir fabrikinės gamybos, tačiau dėl mažo talpumo ir nepakankamo standumo jos naudojamos retai.
Specialiai neparuošta nauja baidarė jokiai turistinei kelionei netinka. Prieš plaukiant į pirmą žygį, būtina ją surinkti ir išilgai kilsono bei stringerių apklijuoti protektoriais, t. y. 50 mm pločio ir 1,5-2 mm storio apsauginėmis juostomis. Baidarių ir gumuoto brezento apvalkalu protektoriams naudojama kietesnė, slidžiu paviršiumi (mažesnė trintis į akmenis) guma. Polivinilchlorido apvalkalams naudojamos kembriko juostos, klijuojamos estiškais klijais „Viniks" (tik ką priklijuotos juostos karštu lygintuvu per laikraštį „išlyginamos"). Protektoriai žymiai sumažina galimybę lengvu smūgiu apvalkalą pramušti, tačiau mažina ir baidarės greitį, todėl varžyboms skirtos baidarės paprastai neklijuojamos.
Vidurinių španhoutų apatines atkarpas (tarp stringerių) patartina iš anksto apdengti amortizuojančiu sluoksniu (pavyzdžiui, pritvarstyti putų plasto kaladėles), kad, pakliuvęs tarp španhouto ir akmens, baidarės apvalkalas nebūtų pramuštas.
Daug ginčų kelia vairo naudojimas. Vairas sutaupo žymią dalį jėgų ir laiko, reikalingų manevrui, padeda jį atlikti juvelyriniu tikslumu, tačiau tik irkluojant į priekį. Gi irkluojant atgal, vairas manevruoti trukdo, netgi gali būti avarijos priežastimi. Turistams, norintiems naudotis visomis baidarės valdymo technikos priemonėmis, teks vairą perdirbti taip, kad vienu judesiu jį galėtų pakelti iš vandens. Iš visų masinės gamybos baidarių tik „Ladogoje" yra vairų sistema, nesunkiai pritaikoma turistinėms kelionėms: jai reikia įtaisyti tik vairo pakėlimo rankeną (45 pav.).
Visų kitų baidarių vairai ne visiškai iš vandens pasikelia, todėl juos reikia perdirbti. Be to, plaukiant per nedideles krioklio tipo kliūtis arba užtvankas, dažnai kliūva „Saliut" tipo baidarių vairo baleris, todėl jį būtina patrumpinti. Pedalus vairams valdyti pavojinga tvirtinti prie kojų (kaip įrengta „Luč"). Nepatogūs ir „Saliut" pedalai ant horizontalios ašies: jie neužsifiksuoja neutralioje (vertikalioje) padėtyje, be to, nepriimtina jų įrengimo vieta - forpike. Tinkamiausi pedalai yra ant vertikalios ašies, jų įrengimo vieta - kokpite, prieš pirmą arba antrą irkluotoją (keičiama). Šturtrosai turi būti reguliuojami (tikslesniam reguliavimui geriausiai tinka nedidelė grandinėlė prie pedalų, už kurios grandelių užkabinamas kabliukas, pritvirtintas šturtroso gale). Plieninis šturtrosas netinka, nes greit išgraužia užpakalinėje kokpito sienelėje įvores ir pats tose išgraužose įstringa.
45 pav. Rankenos vairui pakelti įrengimas:
1 - falšbortas. 2 - rankena vairui pakelti. 3 - troselis vairui pakelti. 4 - kilpa kaiščio viršuje. 5 - rumpelis. 6 - vairas. 7 - baleris. 8 - achterpikas.
Planuojantiems plaukti be vairo turistams patartina nuimti ne tik vairo plauksną, bet ir balerį (ypač „Saliutui").Plaukiant į III s. k., o kartais ir II s. k. kelionę (pavyzdžiui, į Kuršių marias), kai tikimasi susidurti su aukštomis bangomis, baidarei reikia paruošti uždangalą (tentą), dengiantį kokpitą. Dermantinas - tinkamiausia medžiaga uždangalui: ji pakankamai lengva ir patvari. Gumuotas audeklas (klijuotė) sunkokas, o brezentas sušlapęs traukiasi (sunku tokį uždangalą nuimti ar uždėti). Uždangalas tvirtinamas prie falšbortų, jų išorinėje pusėje įsukant medvaržčius su apvaliomis galvutėmis (į plokščias galvutes sužeidžiamos rankos) ir už jų užkabinant uždangalo liuversus. Kartu su falšbortais uždangalas dengia ir bangolaužį. Irkluotojams uždangale įrengiami liukai, aprėminti stangriu lanku (tinka polietileninis gimnastikos lankas). Liuko anga uždengiama neperšlampamu sijonėliu (46 pav.). Baidarei apvirtus, sijonėlis turi nesupančioti irkluotojo kojų, todėl prie jo juosmens jis tvirtinamas diržu ar virve; gi nuo liuko lanko sijonėlis turi nesunkiai atsiskirti, pasispyrus irkluotojui kojomis, todėl apatiniame sijonėlio krašte įveriama liuko lanką aptraukianti guma. Ji turi būti įtempta tiek, kad nuo bangos smūgio (galima imituoti smūgį delnu) sijonėlis nuo lanko nenušoktų.
46 pav. Liuko angos užsandarinimas:
1 - baidarės deka. 2 - falšbortas. 3 - virvė, įsiūta į uždangalo kraštą. 4 - medvaržčiai, už kurių užkabinami uždangalo liuversai. 5 - uždangalas (tentas). 6 - guma, įsiūta į apatinį sijonėlio kraštą. 7 - lankas, įsiūtas liuko sienelės viršuje. 8 - sijonėlis. 9 - diržas, įvertas viršutiniame sijonėlio krašte. 10 - irkluotojas. 11 - kuprinė, arba pakelta sėdynėlė. 12 - liuko sienelė.
Iš visų masinės gamybos baidarių tik „RZ-85" ir „Kolibri" aprūpintos uždangalais, tačiau jų liukai avarijos atveju irkluotojui neleidžia lengvai palikti baidarę, todėl plaukiant jie paprastai aklinai neužtaisomi ir nuo didesnių bangų neapsaugo. Šie uždangalai gali būti naudojami II-III s. k. kelionėse, o sudėtingesnėms kelionėms pagal aukščiau duotą schemą juos reikia perdirbti.
Medinis baidarių kilsonas nėra patikimas, plaukiant per aukštas stovinčias bangas arba įveikiant krioklio tipo kliūtis, todėl, dalyvaujant IV-V s. k. kelionėse, kilsoną būtina sutvirtinti pora 3 m ilgio kartelių ar duraliuminio juostomis.
Daugumos baidarių irklai yra per ilgi, todėl negalima irkluoti dideliu tempu, staigiai manevruoti. Irklus rekomenduojama sutrumpinti iki 2,0-2,2 m.
Kad apvirtusi baidarė neskęstų, į jos galus dedama po keletą (kuo daugiau, tuo geriau) pripūstų futbolo kamerų. Jos tvirtinamos prie karkaso.
Apvirtusią baidarę lengviau ištraukti, kai ji aprišta: apie baidarės galus du žiedai, sujungti stipriai įtemptomis bortinėmis virvėmis. Aprišimui geriausiai tinka plokšti parašiuto stropai, bet gali būti panaudota ir paprasta baltiniams džiauti virvė (6-8 mm). Kaproninė virvė netinka, nes ji tįsta, ir baidarė gali išsinerti. Aprišimo virvė padeda ekipažui laikytis, kai baidarė apvirsta, ja naudojamasi, pritvirtinant gelbėjimo virvę.
Gelbėjimo virvė (viena, o geriau dvi - abiejuose baidarės galuose) rišama pirmiausia prie španhouto kokpito pradžioje ar gale, toliau - prie atitinkamo aprišimo virvės žiedo ir perveriama per švartavimo ąsą (čia jos nepririšant). Gelbėjimo virvės ilgis - ne mažiau kaip 50 m. Jos stiprumą reikia patikrinti prieš plaukiant (tinka, jei trims nepavyksta jos nutraukti, kai vienas galas pririštas prie medžio). Gali būti panaudota ir 4-5 mm kaproninė virvė. Kad virvė nesipainiotų, ji aštuoniuke vyniojama ant šakutės (šakutė pririšta prie pačios virvės). Virvės gale tvirtinamas lengvas ir kietas plūduras. Šakutė su virve užkišama už aprišimo virvės žiedo, virš baidarės.
Čia aprašytą gelbėjimo virvių komplektą būtina paruošti, plaukiant į IV-V s. k. kelionę.
|
