Vandens turizmas. Plaukimo priemonės. Plaustai |
<< Į TURINĮ >>PlaustaiMediniai plaustai statomi iš eglės, kedro ar pušies (jų nesant, gali būti panaudotas ir žymiai sunkesnis maumedis), kertant tik stovinčius 30 cm skersmens sausuolius. Jei, lengvai įkirtus kirvį į rąsto galą, pasirodo vanduo, tai rąstas šlapias, plaustui netinka. Plausto pagrindinių rąstų tūris turi būti 0,4 m3 vienam žmogui (0,6 m3 statant iš maumedžio). Plausto plotis 2 m, ilgis 5-7 m. Plonieji rąstų galai sudaro plausto priekį. Storiausias rąstas klojamas į vidurį. Rąstai sujungiami dviem skersiniais (10-20 cm skersmens eglė) abiejuose plausto galuose, tvirtinant juos sprausteliais arba priveržiant 4-6 mm skersmens plieniniu trosu (suveržtas trosas įtempiamas, papildomai įkalant pleištus tarp skersinio ir antdėklo (48 pav.). 48 pav. Plausto rąstų jungimas trosu: 1 - skersinis. 2 - antdėklas. 3 - pleištas. 49 pav. Plausto irklai. Plaustai valdomi dviem irklais, įrengtais plausto priekyje ir gale. Irklai tašomi iš lygios (geriau nešakotos ir žalios) eglės. Jų ilgis lygus plausto ilgiui. Irklo forma (49 pav.) turi užtikrinti irklo balansą: savo svoriu irklas turi gulti į vandenį, tačiau jam iškelti turi užtekti nedidelės jėgos. Atramos irklui tvirtinti daromos įvairių formų (50 pav.). Būtinas ir atsarginis irklas. 50 pav. Atramos plausto irklams: I - Sajanų tipo. II - plaustui su pripučiamais elementais. Plaustas statomas lygioje aikštelėje upės pakrantėje, ant dviejų žalių rąstų, kuriais jis vėliau nuritinamas į vandenį. 51 pav. Rėmas plaustui su pripučiamais elementais: 1 lonžeronai. 2 - apatiniai skersiniai. 3 - viršutiniai skersiniai. 4 - grindinio kartelės. 5 - įstrižainės. 6 - suveržimas virve su įleidimu. Plaustai statomi ir panaudojant SP-12 (žr. skyrelį „Pripučiamos valtys") - vieną ar su pora autokamerų. << Į TURINĮ >> |
|