<< Į TURINĮ >>

STRĖVA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS

Trasos ilgis - 76 km, trukmė - 3 d., sezonas - V-IX mėn.

Strėvos versmės - Aukštadvario aukštumos ežeryne, mažame Gubiškių ež., Trakų rj. Aukščiausia Dzūkijos vietovė - Albinavos ,,Kalnų kalno" viršūnė Gedanonių k., iškilusi 257 m. Ši aukštuma yra Verknės. ir Strėvos upių takoskyroje. Verknės baseino Solį ir Strėvos—Drabužį teskiria tik 1,5 km. Todėl ir tų upių ilgiai beveik vienodi: Verknės 77 km, Strėvos - 81 km.
Strėva per visą savo ilgį i nukrenta 110,3 m (ΔH-1,37). Tačiau kritimas upės trasoje nevienodai pasiskirstęs: pats didž. yra vidurupyje (tarp 36-30 km) - 2,17 ir žemupyje (tarp 15-0 km) - 1,37. Tačiau faktinis nuolydis yra mažesnis, nes jį niveliuoja 5 jėgainių užtvankos. Tik paties žemupio 9 km baras (Būblių HE-žiotys) morfometriniais duomenimis atitinka II sudėt. ktg. Q: žemiau Spindžiaus ež.-1,1, žemiau Elektrėnų VRE (reguliuojamas) - 1,13, ž. - 5,9. Tačiau natūralus Strėvos nuotėkis priklauso nuo jos jėgainių, turinčių didesnius tvenkinius (Bagdononių ir Būblių HE, Elektrėnų VRE), darbo: kai pirmosios dvi jėgainės veikia, upėje žemiau jų visada pakanka vandens, tačiau sausmečiais, kai jėgainės stovi, upė taip nusenka, kad ir lengva baidare ne visur galima paplaukti. Upės vagos pl. įvairiuose baruose - 1,5-10 m; gl. - 0,5-5,0. Didž.gl. yra prieš užtvankas. Kliūtys: 5 jėgainių 40,4 m aukščio užtvankos, siaura vingiuota vaga, užvartos, užkamšos, nedidelės rėvos, dideli akmenys, seklios brastos. Strėva tinka plaukti tik baidare arba lengva valtele. Maršrutas Strėva rekomenduotinas turistams žvejams mėgėjams, nes vandenys. čia labai žuvingi.
Strėva, kelionę pradėjusi iš Gūbiškių ež., toliau labai pamažu srovena kaip Gūbiškių-Strėvoviršio-Babruko-Šamuko-Drabužio ež. pertakas. Čia ji dar silpna vandens turizmui netinkama. Kelionę Strėva galima pradėti Drabužio ež., esančiame Trakų-Aukštadvario paplentėje.

78 Drabužis (F-52,1, L-1,3, didž.pl.-1,0, gl.-25 m) yra spygliuočių miške. Pietvakariniai ež. krantai aukšti, statūs, tankiai apaugę medžiais; š.v. pakrantėje įsikūrę Drabužninkai. Ež. tinkamas mėgėjiškai ir sportinei žūklei. Paežerėje yra poilsinė. Drabužis mažais pertakais susisiekia su Drabužaičio ir Juodelio ež.

13 schema. 1 - Gubiškės ež., 2 - Strėvoviršis, 3 - Babrukas, 4 - Šamukas, 5 - Drabužis, 6 - Juodelis, 7 - Drabužaitis, 8 - Spindžiukas, 9 - Spindžius, 10 - Stankas, 11 - Gilužis, 12 - Kunigaitis, 13 - Eglis, 14 - Nepėras, 15 - Strėvys, 16  -Strėvaitis, 17 - Aukšlinis, 18 - Bygaudas, 19 - Stareinis, 20 - Skričiukas, 21 - Unguraitis, 22 - Ungurys, 23 - Katišius, 24 - Margis.

77 Strėva išteka iš Drabužio ež, p. galo. Išgriautos Krokšlio malūno užtvankos vietoje, už 200 m nuo ež., pastatyta nauja gelžb. užtvanka (H-3 m), o žemiau jos, d krante, - suomiška pirtis-šašlikinė. Prieš užtvanką susidarė nedidelis baseinėlis, kurio atlaja siekia Drabužio ež. Čia upė rami ir gili. Keltis d krantu, pro pirtį.
Žemiau užtvankos Strėva, raitydamasi staigiais vingiais, ramiai srovena uždurpėjusiu, pelkėtu slėniu, tankiai apaugusiu alksniais. Upelio pl. - 1,5-2 m, gl. - 0,2-0,5 m. Čia tik vietomis (žemupyje) baidare galima plaukti, kitur tenka persivaryti. Nedidukė Strėva į Spindžiuko ež. (F-10,0, L-0,5, didž. pl-0,28, P-1,35) įteka 2 atšakomis. Plaukti d atšaka, nes ji gilesnė.
Spindžiuką su Spindžiaus ež. (F-119,0, L-2,6, didž. pl.-0,9, gl-24,5, P-7,0) jungia gilus ir platus 100 m ilgio pertakas, per kurį nutiestas miško kelio tiltas. Visos Spindžiuko ir Spindžiaus ež. pakrantės, išskyrus Strėvos intaką ir ištaką, yra aukštos, apaugusios pušynais. Miškuose gausu grybų, uogų, riešutynų. Spindžiaus ež. vanduo toks skaidrus ir spindintis, kad šviesią dieną 10 m gl. matyti nardančios žuvytės.
Aukštoje š. v. Spindžiaus ež. pakrantėje yra Drabužininkų pilkapiai - VI-XII a. archeologinis paminklas.
73 Strėva išteka iš Spindžiaus ež. š. r. pakrantės. Ištakas pasislėpęs tirštuose švendruose, tačiau pertako slėnys gana ryškus, nesunkiai surandamas. Pertakas eina plačiu, giliu ir uždurpėjusiu slėniu, kurį iš visų pusių supa tankūs brūzgynai, miškas. Pertake yra užžėlusių vietų ir senų medžių sankritų, tačiau jis pakankamai gilus ir nesunkiai praplaukiamas bet kurio tipo laiveliais.
71 Strėva įteka į nedidelį (F-10,0) Skauko ež buv. Skauko malūno tvenkinį. Malūnas jau seniai nugriautas, per suirusią užtvanką laivelį reikia persikelti;
d Strėvos k.; naujojo Vilniaus-Jiezno pln. tiltas, 1 km į š. nuo kaimo, miške, yra piliakalnis.
Tuoj pat už tilto prasideda Bagdononių HE patvanka. Į jos tvenkinį įsiliejo Gilūšio, Kunigaičio, Eglio (Žieglio), Nepero, Strėvio ir Strėvaičio ež. Tvenkinio pradžioje (buv. Gilūšio ež.) yra neorganizuotiems turistams skirta poilsiavietė; d pakrantėje Kozelkiškės, Skričiaus ž. Skričius atbėga iš didoko (F-127 ha) Margio ež. ir toliau teka per Juodelio, Katišiaus, Unguraičio ir Skričiuko ež. Pavasarinių potvynių metu ir kai esti labai aukštas vanduo, iš Margio ež. galima pradėti kelionę Strėva.
69 Nepraplaukiamas žemas lieptas ir medinis tiltelis; k gražūs pastrėvio pušynai. Upė teka giliame ,,V" formos slėnyje.
66 d BAGDONONYS, derivacinės HE 11 m aukščio užtvanka, kuria eina kaimo kelias; patogu keltis abiem krantais. Vasarą HE dirba tik piko valandomis (9-16 val.). Kai HE nedirba, upėje maža vandens. žemiau Bagdononių upė, kiek pavingiavusi siaura (1,5-2,0 m) vaga, įnyra į durpinę pelkę, apaugusią tankiais karklų krūmais.
62 Strėva ramiai įsruvena i Nestrėvančio (Nestrėvio) ež. (F-52,0, L-1,57, didž.pl.-0,46) p. r. galą. Ež. pakrantės pelkėtos, apžėlusios švendrais ir šviliais. Prieš pat Semeliškes ež. patvenktas. Patvanka eina medinis kaimo kelio tiltas.
59 d SEMELIŠKĖS - apyl. ir Lenino kol. centras, vandens malūno 2,4 m aukščio užtvanka; keltis k pakrante; Basanavičiaus g-vės tiltas. Abiejuose Strėvos krantuose vienas prieš kitą stovi maldos namai: d stačiatikių cerkvė, k - katalikų bažnyčia. Bažnyčios šventorių puošia 7 dideli rieduliai, savo formomis primenantys žemaitiškus stabukus.
Puskilometriu žemiau - Vievio-Aukštadvario pln. tiltas.
54 k Vuolasta (L-11,4). Toliau, upei pradėjus remtis į Elektrėnų marių patvanką, srovė palaipsniui ima rimti, vaga gilėti ir platėti.
52 Buv. Vievio HE užtvankos tiltas; d Pastrėvys, M. Melnikaitės kol. fermos.
Elektrėnų marios (F-1265, L-8,0, didž.pl.-3,5, vandens tūris-127 mln.m³) ištvino 1961, pastačius VRE užtvanką ant Strėvos ir pakėlus vandens lygį 10 m. Į marias įsiliejo Anykčio, Dumbliuko, Jagudėlio, Jagudžio, Nendrynėlio, Šyšvantėlio ir Šyšvanto ež. Marių pakrantės labai vingiuotos, yra gilių įl., užutekių, pusiasalių ir 8 salos. Marių vanduo naudojamas elektrinės agregatams aušinti, vandens garams. Elektrinė vandens neteršia, tik gerokai jį pašildo, dėl to dalis marių prie elektrinės net šalčiausią žiemą neužšąla. Pašildytus vandenis mėgsta kai kurios žuvys, vandens paukščiai. Marios skirtos Kietaviškių žuvininkystės ūkiui. Rytiniame marių pakraštyje nedidelis (F-106 ha) Šaltinio miškas. Čia yra pionierių ir neorganizuotų turistų stovyklavietės, Vilniaus žvejų mėgėjų valčių bazė.
Šiaurvakarinėje marių pakrantėje ELEKTRĖNAI, pastatyti 1962 pagal archit. K. Bučo ir B. Kasparavičienės projektą. Miestą nuo Vilniaus-Kauno autostrados skiria 32 ha vaismedžių parkas.
Vakariniame marių pakraštyje dieną naktį dunda šiluminė elektrinė, turinti 8 turboagregatus (4 po 150 MW ir 4 po 300 MW). Dideli ir kiti elektrinės parametrai: pagrindinis pastatas 250x80x15 m, kaminų aukštis - 250 m, garo katilų slėgimas - 130 atm, garų temperatūra - 565 °C, vienas agregatas aušinimui per parą sunaudoja 550 000 m³ vandens. Ir Šalčiausią žiemą aušinimo kanale vandens temperatūra nenukrinta žemiau kaip +15°C. Elektrinės administracijai leidus, turistai gali apžiūrėti įmonės įrenginius.
Iš Elektrėnų marių turistai išplaukia tokiu būdu: iš vidurio marių reikia plaukti maždaug pagal A 340°, t. y. apie 1 km į š. v. nuo elektrinės kaminų iki aušinimo kanalo žiočių. Toliau - 2,5 km ilgio aušinimo kanalu prieš vid. stiprumo srovę iki nuleidžiamojo (avarinio) kanalo (orientyras - apie 3 m aukščio skydo reguliavimo metalinis bokštelis); čia, išlipus k krante, laivelius reikia apie 200 m nusinešti į pakalnę už tilto (tilto sankasa supilta ant dviejų 1,5 m skersmens metalinių vamzdžių, pro kuriuos sunku praplaukti).
43 Strėva išteka iš Elektrėnų marių; k Senosios Kietaviškės, d - Elektrėnų VRE.
Iki sureguliavimo Strėva žemiau Elektrėnų užtvankos 2 km bare iki Ilgio ež. lėtai vingiavo šlapia pieva, paskui 3 km sruvo Ilgio ež. 1978 melioratoriai Strėvai iškasė naują vagą - 4 m pl., 0,5-1,0 m gl. kanalą, Ilgio ež. aplenkiantį p. pakrante. Dabar ne tik Spenglos upelio, bet ir Ilgio ež. bazėje įrengti Kietaviškių žuvininkystės ūkio žuvų (daugiausia karpių) auginimo tvenkiniai. Tad Strėva dabar teka kanalu nuo pat Elektrėnų užtvankos.
42 k Naujosios Kietaviškės, toliau - Ašakieniai; d žuvų auginimo tvenkiniai, 1,5 m pažemėjęs Ilgio ež.; per kanalą 2 gelžb. tiltai. Kanale jokių kliūčių nėra.
38 Gudžioniai. Baigiasi reguliuota trasa. Už gero puskilometrio upė staiga nusileidžia į gilų ir siaurą slėnį.
34 LIUTONYS - ,,Strėvos" kol. centras, fermos, vieškelio tiltas. Apgriauta L. malūno užtvanka, per kurią laivelius, esant žemam vandeniui, galima persivaryti, o esant aukštam - praplaukti. Malūno girnas suka elektra.
30 k Pastrėvos derivacinė HE; slėgimas tarp viršutinio ir apatinio bjefo - 10 m. Elektrinė dirba dienos (piko) metu. Plaukti reikia slėgimo kanalu (d) iki slėgimo vamzdžio ir iš čia apie 50 m laivelius nusinešti į pakalnę, į žemutinį bjefą. Kiek tolėliau nuo upės boluoja MŪRO STRĖVININKAI. M.S, buvo dvaras, dabar čia įsikūręs psichoneurologinis internatas.
d BAČKONYS, svetainė ,,Sodžius", buv. grafo A. Tiškevičiaus parke yra retų dekoratyvinių medžių.
26 k Kaišiadorių MSV pavyzdingai tvarkoma gyvenvietė.
24 ŽIEŽMARIAI - mst. t. g., apyl. ir Kaišiadorių sodininkystės t. ū. centras, 300 ha plote - sodas ir medelynas. Vytauto g. per upę tiltas. Čia yra ir viena iš didž. respublikoje gėlių plantacija. 1944 liepos 15-16 d. kovoje su hitlerininkais ties Ž. pasižymėjo du tarybiniai kariai, - S. Ameršojevas ir M. Dubrovinas - kuriems po mirties suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai. Jie palaidoti Ž. tarybinių karių kapinėse.
23 d Žiežmarė (L-34), Žiežmarių-Kruonio pln. tiltas. Strėva ir toliau teka 5-6 m pl. kanalu; aplink plačios kultūrinės pievos. d Stoniava, k - Mediniai Strėvininkai. Ties Stoniava yra kaimo kelio tiltas.
13 k Limšius (L-15). Būbliai, Dovainonių t. ū. paukštininkystės fermos. Čia baigiasi reguliuotas upės baras. Ligi Būblių HE patvankos upė vėl greitai bėga giliu ir siauru slėniu.
9 d Bijautonys; upės pakrantėje apardytas piliakalnis. Būblių HE 7 m aukščio užtvanka. Plaukti reikia kanalu iki elektrinės pastato ir d jo puse laivelį nusinešti žemyn ligi apatinio bjefo. Strėva jau pradeda leistis į Nemuno-Kauno marių slėnį. Srovė greita, vagoje nedidelės rėvos, seklios brastos, daug didelių akmenų, slėnys siauras ir gilus; d Leliušiai, Salomiškis.
5 Kauno — Alytaus pln. gelžb. tiltas; d Tadarava, buv. malūno užtvanka jau išgriauta, kliūčių nėra. Malūno girnas dabar suka elektra.
Strėvos ir bevardžio upelio santakoje (ties Kauno-Alytaus pln. 11 km) iškilęs Maisiejūnų piliakalnis - archeologinis paminklas.
Gražus Strėvos žemupio kraštovaizdis: upės krantai statūs, kai kur iškilę daugiau kaip 40 m. Artėjant prie Kauno marių, greita upės srovė palaipsniui rimsta, vaga gilėja ir platėja - prasideda Kauno marių patvanka. Strėva įplūsta į gerokai ištvinusius Nemuno vandenis 248,2 km nuo jo ž.
Kai pradės veikti Kruonio HAE, Strėvos žemupio hidrologinis režimas gerokai pasikeis: naktį, kai vandenį kels į viršutinį baseiną, vandens lygis žemės, srovė greitės, o dieną, maždaug 9—16 val., kai elektrinė dirbs, vandens lygis kils, ir pačiame Strėvos žemupyje susidarys priešpriešinė srovė; dėl pernelyg didelio bangavimo galbūt tuo metu visai nebus galima iš Strėvos išlaukti į Kauno marias.

<< Į TURINĮ >>