Šventosios sieliai (118,6 km)

KELIAS VIII. ŠVENTOJI.

Šventoji, didžiausias Neries intakas, ilgiausia iš mums lengvai prieinamų upių; bendras jos ilgis 242.0 km. Prasideda ji iš Samanio ež., Dūkšto val.. Vilniaus krašte. 3,5 km į s. vakarus nuo Dūkšto mst. Ji teka pro mažytį Grožėjimo ežerą į Dūkšto ežerą. kurį 238,8 km kerta adm. linija; nuo šios vietos galima plaukti baidare. Šventoji teka per eiię ežerų (Luodis, Luodykštis, Asavas, Uparstas, Dusetas, Južintas, Sartai. Rašia, Paštys) pradžioje į š. vakarus, nuo Sartų ež. į pietų vakarus pro Ušpalius, Anykščius ir Ukmergę, Dūkšto ež. galima pasiekti vieškeliu iš Zarasų (33 km) arba iš Degučių (22 km) pro Salako mst. Baidare patogiausia plaukti iš Salako (21 km nuo Zarasų, 10 km nuo Degučių) per gražų Luodžio ežerą; nuo vakarinio kranto ties Salaku ligi Šventosios ištako is Luodžio ež. 5,5 km malonaus kelio. (ž. 207 pusl. žemėlapį).

242,0 Šventosios aukštupis išteka iš Samanio ež.
241,0 upelis teka per Grožėjimo ež., k. Svyliškių k.
240,2 intakas į Dūkšto ež.
238,8 adm. linija kerta ežerą pusiau.
237,4 ištakas iš Dūkšto ež. (vakaruose, 300 m. nuo adm. linijos).
235,6 d. Žegarinės vandens malūnas; Žegarinė vadinama „žalčių karalija": čia jų galima matyti malūnininko tvarte; keltis kair. krantu.
235,0 Šventosios aukštupis - Dūkšta - įteka į Luodžio ežerą; jei norime plaukti toliau. Šventosios ištako atidžiai ieškome apie 300 m į dešinę, tankiame švendryne. Patartina aplankyti Luodžio ežerą; jo plotas 32,-1 km², didžiausias gilumas 16,0 m; išilgai ežero matyti aukštas Salako bažnyčios bokštas; nuo Dūkštos žiočių ligi bažnyčios 6,7 km, pietiniame krante - Briedžragio, Žvėryno ir Luodžių špilio pusiasaliai; 3 salos; šiaur. krante aukštas šlaitas su dailiais reginiais, Salake - įdomi lauko akmenų bažnyčia.

Šventosios džunglės (232,0 km)

234,7 Šventoji išteka iš Luodžio ež.; ištakas tankiame švendryne; ieškoti gairės krante ir liepto per upę!
234,5 lieptas; žemi krantai, gili vaga.
234„3 intakas į Luodykščio ežerą; dugne matyti šiekštai - paskendę medžiai; plaukti išilgai ežero, arčiau deš. kranto.
233,2 ištakas iš Luodykščio ež.; vaga priaugusi švendrų, kuolų, perkalų ir lieptų liekanos; kelias sunkus ir painus: orientuotis pagal miško briaunas; šis ruožas - tikros džunglės!
230,5 med. tiltas; vaga ryškesnė.
230,3 Šventoji įteka į Asavo ež.; pietiniame krante 229 km Drobiškių k., sala; plaukti j vakarus išilgai ežero; sąsiauris skiria vakarinę ežero įlanką - Asavėlio ežerą; plaukti į dešinę nuo Grybiškių k. ežero gale.
226,9 Šventoji išteka iš Asavėlio ež., k. Grybiškių II k.; labai žemas med. tiltas; keltis kair. krantu aplink tiltą, nepatogu!
225,9 Šventoji įteka į Uparsto ež. (3 m gilumo); iš deš. į tą ežerą įteka dar Samava (1 km ilgumo) iš Samavo ež. (5 km ilgumo); ežerą nesunku pasiekti.
225,0 k. Kiškelių k., d. Samavitų k.; plaukti išilgai ežero.
222,8 Šventoji išteka iš Uparsto ež.; akm. rėvos.
222,2 med. Zarasų - Salako vieškelio tiltas; d. ir k. Tiltiškių k.; toliau plaukti labai atsargiai: yra griūvusių skersai upę medžių ir kuolų.
221,8 d. Tiltiškių vandens malūnas, 3,5 m užtvanka; keltis deš. krantu aplink malūno trobesius.
219,6 k. ir d. Bikėnų k,, 2 tiltai ir 2 lieptai.
218,7 d. Bikėnų vandens malūnas, 2,1 m užtvanka; keltis kair. krantu, nepatogu.
218,5 med. Degučių - Salako vieškelio tiltas.
218,4 Šventoji įteka į Duseto ež.; Duseto ež. turi 5,5 km ilgumo ir jungiasi su Žiego, Salako, Legajaus ir kt. ežerais; į dešinę matyti didelė įlanka su labai dailiu aukštu šlaitu, tiesiai - kelios salos ir pusiasalis; plaukti į kairę nuo salos. išilgai ežero. Duseto ež. - labai gražus.

Šventoji žemiau Duseto ež. (212,6 km)

217.5 k. Bajatiškių k„d, Vitkuškių k., sala.
215,8 k. Žiego ež. sąsiauris.
215,5 d. Skeldų k.
214.8 k. Blekiškių vnk.; ežeras išsilenkia į šiaurę, į dešinę: plaukti išilgai, arčiau deš. kranto; šis ežero galas gilus, per 80 m gilumo.
213,2 d. Šventoji išteka iš Duseto ež. dailioje įlankoje; ežero gale (palieka kairėje) Galminių k.
212,6 akm. rėva, dideli akmenys, lieptas; žemiau rėvos - ežerėlis.
212.2 gel. Daugpilio - Kauno plento tiltas, 67 m ilgumo: po tiltu tirštai prikalta polių - plaukti labai atsargiai! Nuo tilto d. 18 km ligi Zarasų, 1 km Šiukščių k., k. 0,5 km Šventupio autobusų sustojimo vieta.
210.7 d. Bružų vandens malūnas, 1,0 m užtvanka; keltis nepatogu; galima praleisti baidarę per perlaidą.
210,2 k. Bružų k., med. tiltas.
210,1 Šventoji įteka į Južinto ež.; Južinto ež. visai siauras, 4,4 km ilgumo, vietomis užaugęs švendrais.
207,9 d. Senadvario vnk.; čia gyvena poetas F. Kirša.
206,5 Šventoji išteka iš Južinto ež,: ištakas paslėptas kair. krante ties pusiasaliu tankiame švendryne.
206,4 med. tiltas, k. Šalinėnų k., d. Stoškūnų vnk.; akmenys vagoje.
206,0 d. Ąžuolyno vandens malūnas, 2,2 m užtvanka: keltis kair. krantu aplink užtvanką; žemiau malūno akmenys, rėvos. Prasideda labai pavojinga rėva Čertovka (Velniava). Šventoji 5,5 km ruože krinta žemyn apie 25 m . Plaukti tegalima dieną, rezervuojant šiam ruožui 3-5 val., kad vakaras neužkluptų siaurame ir giliame slėny; sustoti ir kartais išlipti į krantą čia negalima. Vagoje dideli akmenys, sūkuriai, seklumos ir gilios duobės, skersai vagą guli nuvirtę medžiai; krantai šlapi ir klampūs, krūmų ir medžių priaugę. Čertovka susideda iš dviejų didelio kritimo tarpų, kuriuos skiria trumpas ramesnis vingiuotas ruožas. Žemutinis ruožas ypač sunkus plaukti ir pavojingas. Čertovką, nežiūrint sunkumų ir pavojų, laimingai praplaukė daug baidarių; mažiau prityrę keliautojai gabena baidarę vežimu iš Ąžuolynės malūno į Antalieptės mst. deš. krantu (4,0 km). Stiprių įspūdžių mėgėjams Čertovka yra viena įdomiausių Lietuvos upėse vietų!
203,8 pirmojo Čertovkos ruožo pabaiga; trumpas poilsis; d. vnk, ir piliakalnis.
203,1 antrojo Čertovkos ruožo pradžia; k. aukštas status šlaitas; prasideda 2 km nervų ir jėgų bandymo! Kai vanduo žemas, geriau brįsti užpakaly baidarės (apsiavus guminiais batukais) ir saugotis gilių duobių.
201,6 k. Šavašos žiotys; to upelio krante yra Madagaskaro vnk. (4,0 km), „egzotiškiausias Lietuvos vietovardis", vysk. Reinio gimtinė.

Čertovkos rėva (201,5 km)

201,2 Čertovkos pabaiga; matyti Antalieptės bokštai ; d. Stramės žiotys.
200,7 d. Antalieptės vandens malūnas, 2,4 m užtvanka, keltis kair. krantu aplink užtvanką; k. Matulionio vardo žuvų perykla.
200,5 med. vieškelio tiltas; d. Antalieptės mst.: bažnyčia, vienuolynas, parkas, namų ruošos mokykla, žemės ūkio mokykla, paštas; pro Antalieptę eina autobusai iš Utenos į Dusetas; gražios apylinkės.
199,3 d. Guntulių k.; Šventoji labai srauni, bet vaga švari ir gili.
198,0 k. Padusečių k.; med. tiltas; smulkūs vingiai.
194,2 med. tiltas; k. Pagirių vnk.; už 0,5 km yra Sniuties ežerėlis, kuris pro Viko ež. jungiasi su Indraja; po 6 km ji įteka j Paščio ež. (ž. 168,5-167,0 km) ; tuo keliu galima sutrumpinti kelionę apie 17 km, aplenkiant Sartų ežerą (nuo Šventosios ties Pagiriais ligi Paščio ež. yra 8,6 km, per Sartų ežerą 25,7 km) ; čia buvo numatomas kasti miškui plukdyti kanalas).
192,0 Šventoji lėtai teka, vingiuodama lygiame slėny: d. Skineikių k.; k. miškas.
190,0 d. Padusetėlio k., lieptas.
188,6 glžbet. vieškelio tiltas, d. 1 km Dusetų mst.: bažnyčia, Nepriklausomybės paminklas, paštas, Šaulių namai, K. Būgos vardo mokykla; mineralinės versmės klebonijos sode; autobusų susisiekimas su Kaunu.
188,4 Šventoji skirstosi į šakas šlapiose pievose.
187,9 Šventoji įteka į Sartų ežerą. Sartų ež. yra 14 km ilgumo ir turi 3 ilgus, į vakarus nukreiptus ragus; į šiaurinį įteka Kriauna, į vidurinį (Audrakumpį) įteka Audra, iš pietinio išteka toliau Šventoji: rytuose Sartų ež. turi labai dailią Bredesių įlanką, o vidury jungiasi su Zaduojo ežeru. Keliaujant Šventąja Sartų ežeru reikia plaukti 7,5 km, (ž. 207 pusl. žemėlapį).
Sugretinkit Dusetų mst. vardą su Duseto ež,, su Padusečių ir Padusetėlio kaimų vardais ir nepainiokit. kaip dažnai pasitaiko, Duseto ež. su Sartų ežeru. Seniau Šventoji aukščiau Sartų ež. buvo vadinama Duseta, greičiausiai ligi Duseto ež.
186,8 d. Dusetų mst., patogi vįeta išlipti; k. Didžiadvaris, buv. Platerių dvaro vieta (aukšti medžiai); čia 1831 metais Emilija Plateraitė („lietuviškoji Joanna d'Arc") pradėjo sukilimą prieš rusus; dvaras sugriautas po 1863 m. sukilimo.
184,6 k. Kavolių k.; sukti į kairę. į vakarus, d. Zabieškos k.
181,0 k. Kalbutiškių k.; čija gyvena grįžę iš ištrėmimo Užvolgį 1863 m. sukilėlių palikuonys.
180,4 med. tiltas; Šventoji išteka iš Sartų ežero, d. buv. vand. malūno vieta - antras tiltas; d. Kalbutiškių bžk., sentikių bažnyčia. Šventoji teka vingiais, užaugusi.
179,4 Šventoji įteka į Rašios (Rašių) ež plaukti tiesiai Ternuvos dv. linkme (aukštai ant kalno rūmai), aplenkus pusiasalį kair. šone, sukti j pietus pro švendrynus išilgai ežero; į Rašios ež. įteka dar Rašia (Ruoša) iš Gačionių ir Južintų ežerų; ežerai negilus, tik ligi 4 m gilumo.
178,0 d. Ternuvos dv.: čia gyveno lenkų rašytojas Weyssenhof; iš dvaro bokštelio labai platus reginys (prašykit savininką leisti į jį užkopti!); plaukti į dvarą reikia aplenkiant pusiasalį deš. krante.
176,0 k. Bileišių k.; Rašios ež, siaurėja ir neryškiai vėl prasideda Šventoji.
174,6 keltas.
173,5 k. Ryškonių k.; Šventoji prasiplečia į Limino ežerėlį,
172,8 sala, k. Vozgelių k.; 3 km piliakalnis.
172,6 Limino ežerėlio pabaiga.
172,0 d. užaugąs ežerėlis; laikytis kairiojo kranto.
171,3 d. Žukeliškių k., sugriautas med. tiltas; saugotis polių vandeny!
168,5 d. Benzeliškių k.; Šventoji įteka į Paščio ežerą; ši šaka vadinama atskirai Daglajum. Paštys - šakotas ežeras, ligi 8 m gilumo; iš rytų įteka Indraja (iš Indrajo ež.) ; pietų rytų įlanka - labai daili, su aukštais šlaitais; pro ją eina Ušpalių - Dusetų vieškelis. Plaukiant ežeru, aplenkti pusiasalį deš. šone ir sukti į dešinę.
167,0 d. Levizorų k., Šventoji išteka iš Paščio ežero; tiesus ir platus ruožas.
166,0 d. Traidžiūnų k.
165,0 k. Likunčių k.
164,0 k. Alaušos žiotys. Alauša teka (8 km) iš didelio ir gražaus Alaušo ež., kurio pietiniame krante yra Sudeikių bžk.
163,0 k. Ilčiukų vandens malūnas, 1,0 m užtvanka, malūnas kanale, kair. krante; keltis deš. krantu aplink užtvanką; žemiau malūno senojo tilto liekanos.
162,5 k. Ilčiukų k.
157,6 k. Degesių k., vandens malūnas, 1,0 m užtvanka; keltis deš. krantu aplink užtvanką.
155,5 d. Kaniukų k.
153,5 k. Šeiminiškių k.; sala, plaukti į kairę! 152,0 d. Bajorų k.
150,7 į kairę atsiskiria Ušpalių malūno kanalas; plaukti kanalu!
150,5 k. Ušpalių vandens malūnas; keltis į dešinę aplink malūno trobesius; žemiau malūno rėva, akm. sekluma.
150,1 glžbet. tiltas, v. mat. stotis (matuoklė) ; k. Ušpalių mst.: bažnyčia, paštas.
148,0 d. Krokulės koplytėlė.
147,3 k. Bradesos žiotys.
146,8 d. Neviržos k.
144,6 d. Jociškių k., k. Pašvinčio vnk.
142,0 d. Vėželių k.
140,1 glžbet. vieškelio tiltas; k. 3 km Vyžuonų mst.
139,9 k. ir d. Kunigiškių k., vandens malūnas kanale, ties kair. krantu, 1,4 m užtvanka; keltis deš. krantu aplink užtvanką - patogu.
139.1 k. Vyžuonos žiotys; Vyžuona teka nuo Utenos pro Vyžuonas; žemiau Vyžuonos rėva, akmenys vagoje.
138,7 staigus vingis, rėva.
136,6 d. Nasvės žiotys.
136,0 k. Šventupio k.
135,0 k. ir d. Žaliosios vandens malūnas, 1,0 m betoninė užtvanka; keltis kair. krantu aplink trobesius.
134,9 glžbet. Utenos - Rokiškio vieškelio tiltas; autobusų susisiekimas.
134,0 d. Narunčio žiotys, Šaltinių k., rėva Akmeninė.
132,5 d. Butėnų k., nedidelė rėva.
131,8 k. Janonių k.; sala; plaukti į dešinę!
127,8 k. Valintos žiotys.
127,6 d. Šaltupio žiotys.
126,0 k. Aknystos žiotys, d. Kuprių k.; Aknystoje - vandens malūnas.
125,4 k. Untupių k., laik. med. tiltas.
124,1 k. Mickūnų k., gel. Anykščių - Svedasų vieškelio tiltas, 68 m ilgumo; žemiau tilto - poliai vandeny, buv. medinių tiltų liekanos; plaukti arčiau kair. kranto.
122,1 k. Ragaišių k.
121,7 d. Jeros žiotys, 0,5 km Jeroje dailus Galvydžių vandens malūnas; Jera teka iš nusausinto Jerio ežero (Svedasų apylinkėse), aukštupy vad. Šetekšna.
120.5 k, Mičionių k., didelis vingis, nepaprasto gražumo šlaitai, „kanjonas"; būtinai aplankykit šj šlaitą, vieną gražiausių Šventosios krantuose!
118,6 k, Legų k.. sielių rišimo vieta.
116.6 d. Baliupio k.
115,5 d. Šilagalio k.
113.6 k. Inkūnų k., d. Mikerių k.

Šventosios „kanjonas" (120,0 km)

110,0 k. Tauražės žiotys, Lašinių k.. d. Plikiškių k.; vagoje viena smarkiausių Lašinės rėva; plaukti upės viduriu su srove!
107,4 d. Magylų vandens malūnas, 1,4 m užtvanka; keltis kair. krantu aplink užtvanką arba per perlaidą.
107,3 d. Pelyšos žiotys.
106,0 d. Sedeikių k., vagoje sala ties deš. krantu.
101.0 vingis; d. Vadakstos žiotys.
99.7 d. Griežos žiotys.
99,6 keltas; d. Indrioniškio mst., daili bažnyčia.
97.5 d. Latuvos žiotys.
92,6 k. Variaus žiotys, Niuronių k., Pavarių k.
90.5 k. Elmės žiotys, Semeniškėlių k.
89,5 k. 1 km piliakalnis, spėjamoji Vorutos pilies vieta.
88,4 gel. Panevėžio - Švenčionių siaur. glžk. tiltas, 100 m ilgumo, d. Anykščių glžk. stotis.
88,2 k. Anykštos žiotys; Anykšta teka iš Anykščio (Rubikių) ežero.
87.5 d. Anykščių vandens malūnas ir hidroelektrinė stotis; plaukti kanalu į dešinę ir keltis deš. krantu per kiemą, arba kair. krantu aplink užtvanką.
87.2 gel. tiltas 98 m ilgumo, v. mat. stotis (matuoklė); k. Anykščių mst.: bažnyčia, viešbučiai, paštas; autobusų susisiekimas su Kaunu; d. rašytojo A. Žukausko - Vienuolio namas; greta jo - vysk. A. Baranausko klėtelė - muziejėlis.
85,2 d. Užupiečių k., balto kvarco smėlio kasyklos.
83,3 sala.
82,0 k. „Anykščių Šilelis", d. „Karalienės Liūnas" - daili užaugusi įlanka.
81.4 k. Puntuko vnk., 0,5 km garsusis Puntukas, didžiausias Lietuvoje akmuo - riedulys (būtinai aplankykit!).
80,0 upė daro labai staigų vingį į dešinę.
77,9 d. Peslių k., vandens malūnas, 1.0 m užtvanka; keltis kair. krantu aplink užtvanką.
77,0 d. Abromiškių k.; upėje 2 rėvos.

Šventoji Anykščių Šilelyje (82.0 km)

75,9 d. Susienos žiotys.
75,6 k. Virintos žiotys; Virinta teka iš Virintų ež, (50,4 km) p o Aluntos ir Kurklių mst.; tinka plaukti baidare. kad ir su kliūtimis.
75,0 d. ant kalno Vietigalos k. ; gražūs balti smiltainio šlaitai, labai status; upėje rėva, sala; plaukti ties kair. krantu.
74,0 rėva, dideli akmenys.
73,0 d. Daumantiškių k.. rėva; plaukti viduriu!
71.2 k. Vilkutėnų k., d. Bėbrunų k.; upėje rėva. sūkuriai ties k. krantu.
69,0 keltas, d. Kovarsko mst.: bažnyčia, gydomieji vandens šaltiniai klebonijos sode (jų energija naudojama miniatiūriškos hidroelektrinės stotelės, kuri apšviečia bažnyčią!). paštas, autobusų susisiekimas su Kaunu.
68,2 d. Pienios žiotys, k. Judinės žiotys, Judinių k.
67,4 sala; toliau dar 7 smėlio salos.
62,0 d. Riklikų k. (ant kalno).
60,9 k. Dagios žiotys.
57,9 k. Žizdros žiotys, Knitiškių k.
57,1 glžbet. Kauno - Daugpilio plento tiltas, 98 m ilgumo; k. Radiškių dv., d. vieškelis į Kovarską.
54,5 d. Šventarečiaus dv.
53,5 d. Vingravos k.
51,5 med. tiltas; saugotis polių vandeny! d. Vidiškių bžk. (prie plento).
50,8 k. Kunigėlių dv.
49,6 k. Siesarties žiotys; Siesartis teka iš Siesarties ež. Molėtų apylinkėje.
49,5 d. Mūšės žiotys, 0,6 km plento tiltas ir vandens malūnas.
49,2 sala, rėva; plaukti į kairę nuo salos.
47,0 d. Dukštinės miškas. dailus šlaitas; puiki vieta stovyklai.
45,5 k. Jadausių k.
42,0 k. Ukmergės jachtklubas ir sporto aikštė.
41,6 d. Ukmergės hidroelektrinė stotis ir lentpiūvė, užtvanka 1.6 m; keltis kair. krantu pro sporto aikštės vartelius; labai status nusileidimas; žemiau užtvankos Šventosios ruožas iš šonų suspaustas būnomis; saugotis būnų!
40,5 d. Vilkmergės (Ukmergės) žiotys, Pilies kalnas.
40,4 glžbet. tiltas, v. mat. stotis (matuoklė) ; d. Ukmergės mst.: apskrities centras, bažnyčios, gimnazijos, Atstatytos Lietuvos paminklas, paštai, restoranai ir viešbučiai; siaur. glžk. ir autobusų susisiekimas; k. Smėlių priemiestis, 2 km Pivonijos vasarvietė.
39,0 didelė smėlio sala, toliau dar kelios tokios salos.
35,9 d. Senos (Storės) žiotys, k. Bugenių k.
35,2 med. laik. tiltas, d. Levampolio dv.
31,2 k. Šaltupio vnk.
31,0 d. Armonos žiotys; Armona teka pro Deltuvą (8 km).
30,6 k. Žirnajos žiotys; Žirnaja teka iš Žirnajo ež. pro Pabaiską.
29,0 d. Aukštadvario dv., k. Smilgių dv.
27,4 keltas.
27,0 d. Pakalnės k.
25,6 k. Žuvintos žiotys; rėvos, plaukti į kairę nuo salos!
24,7 d. Kazlynės k.
24,1 k. Knislaukio k. (ant kalno), aukštas šlaitas su dailiais reginiais, rėva, plaukti į dešinę!

Kalkiniai Šventosios krantai (20,0 km)

22.3 k. Juozapavos k., mineralinė versmė (baloje), d. Cedrono (Gelažės) žiotys.
22.0 med. tiltas 207 m ilgumo. d. Slabados k., 1,5 km Veprių mst.: bažnyčia. žemės ūkio mokykla, sena liepa mokyklos sode. piliakalnis; įdomios Kalvarijų koplytėlės miške tarp Veprių ir Šventosios.
20,2 d. Pakapių dv.
17,5 d. Evelingavo k.. aukštas šlaitas; nepavojinga rėva.
16,9 k. Širvintos žiotys. Širvinta teka nuo Giedraičių mst. pro Širvintas; d. Dubių vnk.; Šventojoje - pavojinga rėva; plaukti viduriu!
16,0 d. Dubių k.
15,8.k. Kunigiškių k.; rėva.
14,0 keltas, k. Upninkų bžk., d, Užupių k.; rėva.
12,9 k. Aukštakaimio k.
10,0 k. Vareikių k.
9,0 d. Bajoriškių k.; staigus posūkis prie kair. kranto.
7,5 d. Kūniškių k.
6,0 k. Dominikavos vnk.
5,5 sala, rėva.
5,0 d. Jurkūnų k., sala, staigus posūkis į kairę.
4,0 k. pavojinga Matelio rėva; plaukti labai atsargiai, saugotis akmenų ir sūkurių! k. labai dailus šlaitas.
2,8 d. Akmeniškių vnk., k. pušynas, gera vieta stovyklai; vagoje dideli akmenys.
1.7 d. Makaronų vnk.. upėje rėva.
0.1 k. Santakos dv.. vasarvietė: dideli akmenys vagoje.
0.0 Šventoji įteka į Nerį 6 km aukščiau Jonavos mst.

Matelio rėva Šventosios žemupy

Pastabos

Upės charakteristika: kritimas aukščiau Sartų ež. apie 100 cm/km, iki Paščio ež. beveik be kritimo, žemiau Paščio ež. vid. 37 cm/km. Aukštupis kreivas ir siauras, bet valtimi plaukti galima nuo Dūkšto ež. Plaukti siaurais ežerais nesunku ir nepavojinga. Aplink malūnų užtvankas visur galima rasti kelią. Pavojingos vietos: „Čertovka“ aukščiau Antalieptės ir žemupis apie 5 km nuo Jurkūnų k. (Matelio rėva). Šiaip Šventoji viena tinkamiausių vandens kelionėms upių.
Laivyba: nuo Antalieptės plukdoma miško medžiaga, sieliai sutinka nemaža kliūčių.
Krantai, išskyrus ruožą aukščiau Antalieptės ir Rašios ež., visur tinka sustoti ir nakvoti.
Kelionę Šventąja labai patogu sujungti su kitais maršrutais, pav., iš Obelių Kriauna ir Sartų ežeru, iš Malėtų Siesartimi, iš Nevėžio - pergabenant baidarę iš Raguvos į Indrioniškį arba Anykščius ir t. t. Dar įdomiau iš Šventosios aukštupio persikelti į Dysnų ež. (Vilniaus krašte).
Literatūra: 1) K. Chmieliauskaitė. Iš skautės kelionės dienyno. Skautų Aidas 1934, Nr. 4-7. 2) S. Kolupaila. Aukštaičių upėmis ir ežerais. Gamtos Draugas 1935, Nr, 12. 3) S. Kolupaila. Per Lietuvos džiungles ir kanjonus. Skautų Aidas 1935, Nr. 15-16.

Baidarininkų stovykla. Palapinės upės krante

<< Į TURINĮ >>