KELIAS I. NEMUNAS. 3 DALIS

147,8 d. Raudonėnų k.
146,0 d. Balandžių k.
144,0 d. Kaniūkų k.
143,8 k. Gelgaudiškio dv.
141,8 d. Eleonaravo dv.; v. mat. stotis, bažnyčia.
140„0 d. Gelgudų pilis (Vytėnai, Zomkus): du bokštai. kiemas, labai gražus parkas, pilaitė prie Nemuno. Būtinai aplankykit šiuos gražiausius Lietuvoje griūvėsius! Saleziečių įstaigos.
138,1 k. Gelgaudiškio bžk., plytinė.
137,8 d. Šilinės k., keltas.
136,1 d. Žvyrių k.
134,6 d. Skirsnemunės bžk., k. Mastaičių k.
131,5 d. Antkalniškių k.
129,7 k. Karališkių k.
126,0 k. Šiaudinės k., paštas; Kidulių dv. Nemune sala.
124,5 d. Jurbarko mst., prieplauka, Mituvos žiotys, keltas ir laik. med. tiltas; bažnyčia, medinė sinagoga, gražus parkas. Viešbučiai, paštas, valgyklos. Jurbarke patartina pasirūpinti maisto visai tolimesnei kelionei. V. mat. stotis (poliai) ties sinagoga; k. Kaimelio bžk.
123,3 k. Kukorių k.
121,0 d. Kalnėnų žiemos uostas, nenaudojamas; Kalnėnų k.
118,9 k. Grinaičių k.
116,4 k. Sudargo mst., aukštas kalnas su labai įdomiais reginiais; d. Greičių k.
113,3 k. Ramoniškio k., d. Palekių k., plati smėlio sekluma.
112,0 k. Vokietijos siena, deš. Klaipėdos krašto siena, Šventupio žiotys. Toliau Nemunas visas reguliuotas būnomis, tarp kurių galų paliktas 175 m gilios vagos ruožas. Plaukiant saugotis būnų ir sūkurių apie jas.
111,6 Smalininkų mst., uostas; bažnyčia, paminklas, siaur. glžk. į Pagėgius, stotis, muitinė, viešbučiai, krautuvės. Uoste - garlaivių prieplaukos, labai įdomi v. mat. stotis (mūriniai laiptai su matuoklėmis), kuri veikia nuo 1811 metų (visos tos stoties observacijos išleistos mūsų Hidrometrinio biūro 1930 metais) ; keltas.

108,2 d. Andriušių k., k. matyti Šilėnų k.
106,5 d. Kasikiemių k., keltas.
104,0 k. Lubėnų urėdija.
102,0 d. Kalvelių k., lentpiūvė.
98,8 k. Trapėnų uostas.
98,3 k. Trapėnų mst., v. mat. stotis, keltas; d. 2 km Viešvilės mst.
93,5 d. Pagulbinės k.
90,5 d. Baltupėnų k.
87,9 d. Sokaičių k., keltas, v. mat. stotis (matuoklės prie mūrų), plytinė.
85,8 k. Šešupės žiotys („Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka").
83,5 d. Klausiškių k. 81,5 d. Jūros žiotys, Šerėtlaukės dv.
79,0 k. Žemutinių Eisulių k., keltas; ant aukšto kalno Aukštutiniai Eisuliai, vokiečių vad. Lietuvos Šveicarija: parkas su laiptais ligi Nemuno, restoranas; Bismarko paminklas, iš tolo panašus į kaminą Žvalgų kalne (Signalberg); Didžiojo karo metu tarnavo observacijos punktu; už nedidelį. mokestį galima įkopti į aikštelę bokšto viršuje ir pasigrožėti nepaprastai plačiu reginiu: matyti Tilžė, Ragainė, Rambynas, Smalininkai, Sudargas, Rytų Prūsų lyguma, Šešupės slėnis...
76,5 k. Tusainių dv., dailus piliakalnis.
73,1 k. Ragainės mst., prieplauka, keltas, v. mat. stotis, jachtklubas. Senoji kryžiuočių pilis (dabar kalėjimas), lentpiūvė, celiulozės fabrikas.
69,8 d. Margių ež. ištakas.

Baidarininkai Bitėnuose pas M. Jankų

68,9 d. Bitėnų k.; čia gyvena Martynas Ja n kus; jo ūkyje seniau buvo spausdinamos lietuviškos knygos. Keliautojai dažnai aplanko garbingą Mažosios Lietuvos patriarchą. Iš Bitėnų einama į Rambyną; miške - senkapiai; keltas per Nemuną.
67,4 d. Rambyno kalnas (būtinai aplankykit! yra patogus takas). Rambyne buvo senovės lietuvių šventa vieta, dabar per Jonines jį gausingai lanko Didž. ir Maž. Lietuvos jaunimas. Iš aptvertos aikštelės labai gražus reginys anapus Nemuno, į Ragainę ir Tilžę. Kalno viršūnėje, kur seniau buvo didžiulis akmuo, dabar įtaisytas aukuras su lankiusių Rambyną organizacijų plytelėmis.

M. Jankus baidarėje ties Rambynu

66,0 k. Glosinėliai, Tilžės baidarininkų vasarnamis.
63,1 k. Kumos buchta, senosios Nemuno vagos vietoje likęs ežeras, sujungtas su upe. Nemunas stačiai suka į dešinę.
62,0 k. Pilies kalnas, restoranas, maudyklės.
61,0 k. Tilžės priemiesčio pradžia, Angio kalnas su senuoju vandentiekio bokštu, 3 jachtklubai, maudyklės.
59,6 k. Tilželės žiotys, valdiškas uostas, jachtklubo prieplauka.
59,4 k. Tilžės valdiška prieplauka, v. mat. stotis.
59,1 k. Tilžės mst., d. Panemunės priemiestis, gel. Karalienės Luizės tiltas, kurio viduriu eina Vokietijos - Lietuvos siena (lentos); toliau į dešinę eina plentas į Tauragę per Nemuno slėnį, kur pastatyti dar 2 dideli geležiniai tiltai potvynio vandeniui praleisti; pavasarį visas slėnis apsemiamas vandens; plentu eina elektros tramvajus į Pagėgius. Vidury Nemuno ant laivų 1807 m. buvo surašyta Napoleono su rusų imperatorium Aleksandru I taikos sutartis.
Tilžėje aplankytini: senoji bažnyčia, rotušė, paminklai, elnio stovyla, lietuviškas namelis Jokūbo parke, teatras, elevatorius; reginiai iš senosios bažnyčios bokšto ir nuo elevatoriaus. Tilžėje gyvena V. Storasta-Vydūnas; čia yra Lietuvos konsulatas. Norint aplankyti Tilžę, mėginkit kreiptis į sargybas prie tilto.
Žemiau Luizės tilto kair, krantu eina garlaivių prieplauka, deš. parkas su restoranu.
57,8 k. Tilžės skerdyklos, uostas, jachtklubas, 0,8 km geležinkelio stotis.
57,6 gel. Tilžės - Pagėgių geležinkelio tiltas (ir vėl 2 tiltai per Nemuno slėnį), žemiau tilto k. didelis celiulozės fabrikas; 2 uostai.
54,4 d. Milchbudės dv., keltas.
51,8 d. Nausėdų k.
49,3 d. Užpirdžių k., keltas.
48,5 d. Vingio dv., v. mat. stotis (poliai), keltas; k. Kalvių k.
48,1 k. Gilija atsišakoja nuo Rusnės; ja laivai plaukia į Karaliaučių. Dešinioji, svarbesnė Nemuno šaka vadinasi toliau Rusne. Gilija atsiima 1/5 Nemuno vandens, 4/5 lieka Rusnei. Į Giliją be užsienio paso ir kitų formalumų plaukti negalima. Netoli Gilijoje pastatytas labai didelis šliūzas laivams. Kairiuoju krantu eina aukštas pylimas, kuris saugo žemumą nuo potvynių; per jį matyti tik stogai ir bokštai.
45,6 d. Pervalkiškių k.; k. 300 m ligi Jegeriškių Gilijos krante.
44,8 k. Šancinės k., v. mat. stotis.
42,6 k. Baltruškiemių k., v. mat. stotis.
39,4 k. Giniškių k., v. mat. stotis, d. Variškių k.
28,0 d. Jėgės žiotys; Jėgė teka Nemuno slėniu, a. 5 km prie jos yra Plaškių bžk.; k. Did. Karceviškių k., keltas, v, mat. stotis.
37,4 d. Senųjų Karceviškių k.
35,8 d. Jonaičių k.
34,6 k. Senųjų Selių k., v. mat. stotis.
31,6 k. Klokių vald. uostas, v. mat. stotis (mūro stulpai). toliau (2 km) matyti Kaukiemio mst., visos žemumos centras; d. Šilininkų k., keltas.
26,5 k. Šneiderijos k., v. mat. stotis; siaur. glžk. stotis.
24,7 d. Šakūnėlių k., v. mat. stotis; k. 1 km Šakūnų bžk. keltas.
18,6 d. Tatamiškių k., keltas.
15,8 d. Leitės žiotys.
15.0 Ragininkų sala, d. Juodkrantės k.; plaukti kairiąja šaka.
13„3 k. Brioniškių dv., v. mat. stotis. Rusnė skirstosi j šakas: į kairę atsišakoja Skirvytė, į dešinę - Atmata; netoli nuo Skirvytės atsiskiria mažesnė Pakalnė.
Skirvytė po 9,0 km įteka į Kuršių Marias keliomis šakomis (Astraginis Uostas, Vytinių Uostas, Trumpasis); Skirvyte eina Vokietijos - Lietuvos siena; ta šaka galima laisvai plaukti ligi Marių, bet išlipti tegalima į deš. krantą. Skirvytė pradžioje turi per 10 m gilumo ir laikoma giliausia Lietuvos upe: ji gauna 2/3 Rusnės vandens likęs 1/3 teka Atmata, kuri laikoma vyriausia šaka.

Pakalnės šaka ties Rusne

Atmatos šaka ties Rusne

13,1 k. Rusnės mst., vald. uostas, v. mat. stotis (betoniniai monolitai), limnigrafas (medinėje būdelėje, automatiškai rašo vandens lygmens svyravimus) ; muitinė. Baigę plaukti pasienio ruožu, turime pasireikšti muitinei ir pasienio sargybai. Rusnėje aplankytina bažnyčia (paruošti karstai palėpėje!) ; restoranas; naivūs lankytojai mulkinami garsiuoju vandens punšu; sinagoga (žydų Rusnėje nėra!) ; labai įdomu paeiti ar paplaukti Pakalne ir jos šaka Vorusne; pylimais apsaugota žemuma.
12,9 Gel. tiltas per Atmatą, labai gražus; per tiltą eina plentas į Šilutę (8 km) ; didelis prezidento Griniaus tiltas per slėnį ties Žalgirio k.
Abudu Atmatos krantai priklauso Lietuvai; ja plaukia garlaiviai į Klaipėdą ir į Nidą. Prieplauka aukščiau tilto k.

Uostadvario švyturys (3,0 km)

10,1 d. Šyšos žiotys, Šyšos k., v. mat. stotis; 6 km gero vandens kelio ligi Šilutės mst. (glžk. stotis, apskrities centras).
9,5 d. Šyškrantės k., keltas.
5,0 k. Uostadvario dv., d. Krokų Lankos ištakas; patartina užsukti į Krokų Lanką, nemažą užaugantį ežerą (ligi 4 km ilgumo, 3 km platumo); atsargiai lipti į netvirtus krantus, kurie linksta nuo žmogaus svorio; klampus dumblas.
3,5 keltas.
3,2 d. Takgrabė - perkasas į Minijos žiotis, kuriuo plaukiama į Klaipėdą, Aplinkui - žemos pievos, apsemiamos potvynių.

Atmatos žiotys (0,0 km)

3,0 k. Uostadvario švyturys, raudonas 100 m aukštumo bokštas; uostas, v. mat. stotis (stulpas), limnigrafas. Jei prižiūrėtojas leis, užkopkit į švyturio aikštelę pasidairyti po apylinkę; matyti Minija, Krokų Lanka, Rusnės tiltas per Atmatą, Kuršių Marios, Užmario kopos. Nida, Ventės Ragas. Kartais galima stebėti įdomius miražus: Užmario kopos pakyla į dangų ir atsispindi simetriškai žemyn.
Greta švyturio - Uostadvario siurblių stotis (aukštas kaminas) su garo mašina, vandenį iš pylimais apsaugoto ploto kelti; patartina aplankyti!
2,0 d. Minijos žiočių viena šaka - Krūmų Uostas.
0,0 Atmatos žiotys į Kuršių Marias; k. krypties ženklas molo gale: nuo šios vietos gerai matyti tiesiai skersai Marias (16 km) Nida, į dešinę (4 km) Kniaupos įlanka ir Ventės Rago švyturys, į kairę - žemi krantai, už 10 km Skirvytės žiočių krypties ženklai.
Toliau galima plaukti į Klaipėdą - Minija ir kanalu arba, kartais, per Marias. Patartina aplankyti Ventės Ragą.

Baidarininkai ant Rusnės tilto

Pastabos

Žemėlapiai: 1:400 000 Lietuvos žemėlapis, laida B; 1:300 000 vokiečių ir lenkų; 1:100000 vokiečių, mūsų Karo Topografijos skyriaus ir lenkų.
Upės charakteristika: Kritimas aukštupy, tarp Usos ir Servečies 20 cm/km, nuo Servečies ligi Katros žiočių 14 cm/km, tarp Gardino ir Kauno 23 cm/km, tarp Kauno ir Tilžės 12 cm/km, žemupy 4 cm/km; nuo kritimo pareina srovės greitis; pav., aukščiau Kauno vandens greitis paviršiuje 1,0-1,8 m/s (3,6-6,5 km/h), žemiau Kauno 0,7-1,2 m/s (2,5-4,3 km/h), žemupy 0,4-0,9 m/s (1,4-3,2 km/h). Upės platumas aukščiau Gardino 40-300 m, tarp Gardino ir Kauno 90-200 m, žemiau Kauno 150-400 m, reguliuotuose ruožuose tarp būnų 100-50 m, žemiau Smalininkų 175 m, Rusnėje ir Atmatoje ligi 30 m. Vandens gilumas sėklumose ligi 0,5-0,8 m, vingiuose ir rėvose ligi 3-4 m, žemiau Kauno palaikomas 1 m minimalinis gilumas, žemiau Smalininkų 1,2 m.
Laivyba: laivai plaukioja tarp Mastų ir Gardino, kartais ligi Druskininkų. Vidurupy, dėl vingių, laivai neplaukioja, nors upė tam tinka. Žemiau Kauno gyvas laivų susisiekimas su Smalininkais, 1-2 kartų per savaitę su Klaipėda; tarp Smalininkų ir Tilžės ir toliau ligi Rusnės - vokiečių garlaivių linija. Šiaip visas Nemunas, nuo Stolpcų pradedant, tinka laivybai. Farvateris laivams paženklintas gairėmis („fūzomis") ir krypties ženklais tik žemiau Pažaislio (228 km): raudona gairė (su eglės šakute, kad naktį atskirti jos siluetą) rodo sėklumą ar akmenis prie deš. kranto, balta gairė - prie kair. kranto; plaukiant su srove baltos gairės turi palikti kairėje, raudonos dešinėje; atskiri akmenys vidury vagos ženklinami margomis (baltai - raudonomis) gairėmis; pro jas galima plaukti tiek į kairę, tiek į dešinę. Krypties ženklai - stulpai su stačiakampe lenta - raudonos spalvos deš. krante, baltos - kairiajame; jų krypties laikosi laivas, plaukdamas farvateriu įstrižai upę. Žemiau Smalininkų krypties ženklai stovi tik deš. krante; ten jie atrodo, kaip rombai ant baltų stulpų; raudonai padažytas rombo šonas rodo gilesnės vietos padėtį tarp būnų.
Krantai beveik visur tinka palapinei pastatyti ar šiaip sustoti poilsiui. Ypač malonūs smėlio krantai aukštupy, pievos žemupy; netinka dėl drėgnumo Atmatos krantai. Aukščiau Smalininkų palapinė statoma krante, 20 m ribose nuo vidutinio vandens lygmens, be jokių kliūčių ir leidimų. Klaipėdos krašte reikia skaitytis su privatine nuosavybe, kurios sienos kartais siekia upės briaunos. Nemuno krantai visur švarūs, dažniausiai sausi. Gyvačių beveik nesutinkama. Vilkai Ščersų girioje ir Alytaus apylinkėse vasarą nepavojingi. Vandenį galima gerti beveik iš visų versmių, net iš sūrių; nevirtą upės vandenį gerti nepatartina. Maudytis tinkamų vietų labai daug.
Kelionės ilgis gali būti numatytas, skaitant aukštupy 25-30 km dienai, tarp Gardino ir Kauno 45-55 km, žemiau Kauno 35-40 km dienai; Nemuno srovė per 8 val. nuteka 25-35 km. Rekomenduojami tokie dienos ruožai; Stclpcai - Berežna - Panemunė (Ščersai) - Liubčia - Zboiskas - Dokudavas - Bielica - Arlia - Mastai - Lunna - Gardinas - Varviškė - Liškiava - Nemunaitis - Nemaniūnai - Birštonas - Rumšiškės - Kaunas - Veliuona - Jurbarkas - Sokaičiai - Panemunė (Tilžė) - Sakūnėliai - Uostadvaris. Visam Nemunui nuplaukti reikia 20-24 dienų, lenktyniaujant 7-9 dienų.
Literatūra: 1) W. Syrokomla. Niemen od zrodel do ujscia (Nemunas nuo versmių ligi žiočių). Vilnius, 1861. Lietuviškai išvertė K. Bizauskas 1933 (Gamtos Draugas ir skyrium). 2) Z. Gloger. Podroz Niemnem. Warszawa 1888 ir 1903. 3) S. Kolupaila. Nemunas. Medžiaga Nemuno monografijai (Gamtos Draugas 1933, 1934. 1937 ir Kosmos 1938). 4) K, Avižonis, S. Kolupaila ir I. Končius. 20 kelionių po Kauno apskritį, Kaunas 1937, 5) S. Kolupaila. Kelionės baidarėmis Alytus - Kaunas - Klaipėda. Kaunas, 1934. 6) S. Kolupaila. Niėmen, Etude hydrographique. Grenoble 1937.

<< Į TURINĮ >>