KELIAS XX. MŪŠA - LIELUPĖ.

Mūša prasideda Tyrelių pelkėje 7 km į rytus nuo Šakynos bžk., teka į rytus; nuo Lėvens žiočių ji keičia linkmę į šiaurę. Latvijos teritorijoje, žemiau Bausko mst., Mūša jungiasi su Nemunėliu ir sudaro Lielupę. Plaukti tinka nuo Joniškėlio. Kilometrai duoti nuo Lielupės žiočių į Rygos įlanką.

280,0 Mūšos versmės.
257,8 Šiaulių - Joniškio plento tiltas.
254,0 Šiaulių - Rygos glžk. tiltas.
249,4 d. Kulpės žiotys.
241,0 d. Šiladžio žiotys.
227,0 glžbet. Pakruojaus - Pašvitinio vieškelio tiltas.
217,1 d. Kruojos žiotys, Petrašiūnų siaur. glžk. stotis.
216,4 Petrašiūnų - Linkuvos siaur. glžk. tiltas.
214,9 d. Daugyvenės žiotys, Pakruojaus - Linkuvos vieškelio tiltas.
212,1 d. Didžpamūšio dv., k. vandens malūnas.
210,2 d. Titonių k., k. Veselkiškių k.
208,2 d. Pamūšninkų k.
203,7 Joniškėlio - Linkuvos vieškelio tiltas, k. Raudonpamūšio dv.
202,5 k. Gedžiūnų k.
201,7 d. Stipinų k.
198,6 d. Žydonių k.
197,6 tiltas, vandens malūnas, k. Svobiškio bžk.
195,1 d. Mažupės žiotys, Joniškėlio žemės ūkio mokykla, 2 km Joniškėlio mst.
192,6 d. Gustonių dv., k. Pontakonių k.
191,2 k. Sabonių k.
190,5 d. Gustonių k., k. Ponkrelių k.
187,8 k. Sindžiūnų k., d. Migonių k.
183,6 k. Šimonių k., vandens malūnas, d. piliakalnis.
178,2 k. Ustukų k.
177,3 glžbet. Pasvalio - Vaškų vieškelio tiltas; d. 3 km Pasvalio mst.
175,1 k. Parvalkų k.
172,7 d. Lėvens žiotys, k. Vaidžiūnų k.
170,5 d. Pyvesos žiotys.
169,4 d. Viešmens žiotys, Ąžuolpamūšio dv.
167.0 d. Tatalos žiotys, k. Rajūnų k. Tatala teka pro Vabalninko ir Pabiržės mst.; prie jos garsios Smardonės sieros vandens versmės Likėnuose (15 km nuo žiočių).
164,0 d. Raudonpamūšio dv.
163,0 k. Žilpamūšio dv.
160,7 k. Geltonpamūšio dv.
158,0 k. Saldagalos k.
155,1 k. Kamaties žiotys, d. Buiviškių k.
153,1 gel. 3 angų vieškelio tiltas, k. Saločių mst.
148,2 k. Šakarnių k., d. vandens malūnas.
145,4 k. Bajorėlių k., d. prasideda Latvijos siena.
143,5 k. Baltpamūšio dv.
140,0 d. Žluktinės k.
139,0 k. Kamardės dv.
138,4 k. Mūša įeina į Latvijos teritoriją.
132,2 d. Ceraukštės (Šeriaukštės) dv.
129,4 k. Klimenių k.
126,4 k. Pamūšio dv.
121,8 d. Bausko mst., tiltas, k. Pilsmuižos dv., siaur. glžk. stotis.
120,4 d. santakas su Nemunėliu, Bausko pilies griūvėsiai. Toliau upė vadinama Lielupe; vokiečiai ją vadina Kuršo Aa.
116,3 k. Bornsmindės dv., d. Jumpravos dv.
111,0 d. Mežotnės mst., garlaivių susisiekimas su Jelgava.
104,9 k. Gravendalės dv.
100,7 k. Ciemaldų dv.
98,2 k. Yslikio žiotys.
96,4 k. Salgalės dv.
93,8 d. Emburgos dv.; vasarą garlaiviai plaukioja tik ligi šios vietos.
92,0 k. Stalgienės dv.
89,7 d. Ančių dv.
88,3 k. Superdentės dv.
85,7 d. Garozės žiotys, Garozės dv.
82,1 k. Švitinio žiotys, d. Katrinos dv.
79,8 k. Dandalės dv.
78,0 k. Šešėvės žiotys.
76,4 d. Anės dv.
73,1 k, Virčiuvio žiotys, Vecvirclaukos dv., d. 1 Latvijos cukraus fabrikas.
71,2 k. Platonės žiotys.
71,1 du gel. Jelgavos - Rygos ir Krustpilio glžk. tiltai, k. 0,5 km Jelgavos glžk. stotis; žemiau tilto į kairę atsišakoja Driksė, plaukti tinka viena ir kita šaka.
70.9 k. Jelgavos (lietuviškai: Mintaujos) mst.; tiltai per Driksę ir Lielupę; saloje hercogo Birono rūmai (italo Rastrelli statyti), dabar Latvijos Žemės ūkio fakultetas; mieste muziejus. gimnazijos rūmai (čia mokėsi daug lietuvių: Respublikos prezidentas A. Smetona, J. Tūbelis, M. Sleževičius. J. Šliūpas ir kiti, jų skaičiuje šio vadovo autorius), graži katalikų bažnyčia, keletas kitų. Jelgava - ramus „akademinis" miestas. Garlaivių susisiekimas su pajūriu ir Ryga.
66,1 Driksė jungiasi su Lielupe, d. Jecavos žiotys, Ozolmuižos dv.
61,0 k. Švėtės žiotys.
56,7 d. Valguntės dv.
51,7 d. Cirulių dv.
48,6 d. Klivės dv.; aplinkui dideli miškai ir pelkės.
46,6 k. Beržės žiotys.
43,7 k. Lacų k., d. Kalnciemo dv.
39,6 d. Ledinių k.
37,1 k. Odinių k.
34,8 d. šaka Gatė į Babyčio ež.; 1,5 km ligi to didžiulio (14 km ilgumo) užaugančio ežero; tikrosios džunglės!
31,5 k. Pavasaros dv.
28,6 k. Slokos mst., prieplauka, cemento fabrikas, glžk. stotis. Nuo šios vietos Lielupė teka lygiagrečiai Rygos įlankos krantui, nuo jo 2-3 km kopų atskirta; ši vieta sudaro vieną ištisą Jurmalos mst., apie 16 km ilgumo; atskiros vietos dar turi savo atskirus vardus.
26,2 d. Salasmuižos dv., didelė sala.
23,9 d. Spurupės šaka iš Babyčio ežero.
23,5 k. Valterų dv, 2 km Asari vasarvietė.
14,2 Lielupė dideliu vingiu suartėja ligi 250 m prie jūros; k. Vecdubulti ir Majori vasarvietės.
7,0 Rygos - Jurmalos plento tiltas, k. Bulduri vasarvietė.
6,1 Rygos - Tukumo glžk. tiltas.
1,5 k. Bulli vasarvietė, d. atsiskiria Buliupės šaka, 11 km ilgumo, kur! Lielupę jungia su Dauguva ties Bolderajos ir Daugavgrivos mst., arti jos žiočių; šia šaka plaukioja garlaiviai.
0,0 Lielupė įteka į Rygos įlanką 8,0 km nuo Dauguvos

Pastabos

Upės charakteristika: Upės charakteristika: Mūšos kritimas aukščiau Lėvens žiočių 60 cm/km, žemiau jos 30 cm/km; Lielupės kritimas labai mažas, srovė labai lėta, Mūša aukščiau Lėvens sekli, Lielupė gili ir labai plati, žemiau Jelgavos 300-600 m platumo.
Krantai tankiai apgyventi, visur nesunku rasti maisto ir nakvynę.
Kelionės ilgį skaičiuojant reikia numatyti dienai po 30-40 km su sustojimais;
Literatūra: 1) F. Dravnieks. Lielupė. Riga 1932. 2) S. Kolupaila. Kaip vandens keliais patekti į Latvijos skautų Didžiąją stovyklą. Skautų Aidas 1934, Nr. 10.

<< Į TURINĮ >>