KELIAS XIV. GILIJA IR KELIAS Į KARALIAUČIŲ.

Gilija atsiskiria nuo Nemuno 48,1 km nuo Atmatos žiočių, 11,0 km žemiau Tilžės. Gilija plaukia laivai į Karaliaučių; ji visa sureguliuota, iš šonų apstatyta aukštais pylimais. Gilija jungiasi kanalais su Nemunynu ir Deime, Prėgliaus žiočių šaka; visas tas vandens kelias yra Rytų Prūsuose; juo plaukti tegalima su užsienio pasu. Čia duodamas suglaustas vandens kelio iš Nemuno į Karaliaučių aprašymas. Kilometrai skaitomi nuo Gilijos atsišakojimo; vandens kelias eina Gilija, Sekenburgo kanalu, kerta Nemunyną, toliau eina Didžiuoju Fridricho kanalu (vietos lietuvių vadinamu Pričkagrabe) ligi Deimenos ties Labguva, Deimena (prieš srovę) ligi Prėgliaus ties Tepliuva, ir, pagaliau, Prėgliumi (su srove) ligi Karaliaučiaus ir Aistmarių. Tarp Tilžės ir Karaliaučiaus šiuo vandens keliu reikia plaukti 152 km (Nemunu 11 km, Gilija 38 km, Sekenburgo kanalu 5 km, Didžiuoju Fridricho kanalu 19 km, Deimena 33 km ir Prėgliumi 46 km).

0.0 Gilijos atsišakojimas (kair.) nuo Rusnės (deš.).
2.8 d. Jegeriškių k.; aukšti pylimai krantuose; ligi Rusnės kranto tik 300 m.
5.2 k. Mocviečių k.; į dešinę didelis vingis, k. prakastas 3,0 km ilgumo kanalas su didžiuliu šliūzu laivams ties Gedvilaičiais; vartai turi po 10 m aukštumo; šliūzas padarytas tuo tikslu, kad potvynio metu į Giliją nepatektų Nemuno ledai ir dumblas; Gilijos vingis numatytas visai uždaryti. Plaukiant kanalu ir šliūzu kelionė trumpėja 1,7 km.
8,4 k. Gedvilaičių k., keltas; 1 km šliūzas.
9.9 k. baigiasi Mocviečių kanalas.
11.0 d. Budviečių k.
13,9 k. Skiepų k., prieplauka, gel. plento ir siaur. glžk. tiltas, v. mat. stotis (matuoklė); d. 4 km Kaukiemio mst., d. 7 km Neukircho mst. Nuo šios vietos Gilija teka tiesiu kanalu; sena vingiuota vaga (Senoji Gilija) palieka 2-3 km į dešinę.
19,0 k. Endreiškių k.
19,9 keltas, prieplauka, k. Reatiškių k.
23,8 d. Endreiškių dv.
26,2 keltas, prieplauka; k. Senųjų Lapėnų bžk., siaur. glžk. stotis; lankytina bažnyčia su labai brangiais vargonais, dailus reginys iš bokšto; jaunimo viešbutis, vieta palapinėms; d. Naujųjų Lapėnų k. Skersai Giliją eina aukštos įtampos elektros laidai (aukšti stiebai).
28,2 d. Rautenburgo dv. su gražiu parku; k. Linkūnų - Sekenburgo srities siurblių stotis (kelia iš apsaugoto pylimais ploto grioviais surinktą vandenį).
30.9 k. Sekenburgo (Kryžanų) mst.. siaur. glžk. stotis: nuo šios vietos į pietus seniau buvo plaukiama Greituške (Mažuoju Fridricho kanalu) į Nemunyną. Kai iškasė tiesesnį Sekenburgo kanalą, Greituškę uždarė; baidarininkams patariama persikelti per pylimą ir plaukti Greituške (6,6 km ligi Petrikų tilto) ir Nemunynu (9,5 km ligi Sekenburgo kanalo galo); tokia kelionė apie 5 km ilgesnė, bet įdomesnė. kaip tiesioji, nuobodoka dėl vienodų pylimų.
31,8 k. Tovelninkų k., keltas, prieplauka; ligi šios vietos kiekvieną dieną iš Tilžės plaukioja garlaiviai.
32,1 d. Kaštaunų k., Tovelės atsišakojimas; Tovelė (žemupy Tovė), 10 km ilgumo, įteka į Kuršių Marias ties Tovės k.; Tovele galima plaukti į briedžių rezervatą - Tovelninkų girią; giriai lankyti reikalingas leidimas.
34,6 k. Šaukščių k.. keltas; Gilija čia visai tiesi, kastoje vagoje, nuo Tovelninkų ligi Marienbrucho.
37.5 d. Marienbrucho k., k. siurblių stotis (aukštas kaminas) ; nuo šios vietos Gilija suka į dešinę ir už 5,5 km įteka į Kuršių Marias; deš. padarytas 900 m ilgumo molas su baltu švyturio bokšteliu. Labai įdomus Gilijos k., prasiplečiąs 2 km abiem Gilijos krantais ligi žiočių; kaime senos kapinės; gyvena žvejai - lietuviai; kaimas vertas aplankyti! Į kairę atsiskiria tiesus Sekenburgo kanalas, jungiąs Giliją su Nemunynu, 4,9 km ilgumo; tikrai tuo vardu jau vadinama Gilija nuo Tovelninkų. Plaukti kanalu.
41,9 k. kanalo prižiūrėtojo sodyba.
42.2 k. Nemunyno urėdija.
42,4 kanalas kerta Nemunyną. Nemunynas - seniau viso Nemuno žiotys, dabar plati ir gili upė, kurią sudaro Šalteikė, Šnekė, Lauknė ir Timbra su gausingais intakais; pats Nemunynas tik 18 km beturi ilgumo. Nuo kirtimo vietos į dešinę galima Nemunynu išplaukti i Kuršių Marias (3,7 km); žiotyse, deš. šone, pastatytas 900 m ilgumo molas su baltai - raudonu švyturio bokšteliu. Išilgai Nemunyno ruožo, beveik ligi žiočių, pasistatė Nemunyno žvejų k., daugiausia kair. krante; kaimas labai įdomus aplankyti ir fotografuoti; žvejai, ypač seniai, kalba lietuviškai. Plaukiant toliau, iš Sekenburgo kanalo tiesiai patenkama į Didįjį Fridricho kanalą (Pričkagrabę). Tas kanalas eina tarp neaukštų pylimų, vietomis ligi 200 m pačiu Kuršių Marių krantu.
45,5 d. Gyventės k.
47,1 k. ir d. Heidendorfo k., viešbutis.
48,6 d. Gyventės bžk. bažnyčia. toli matoma Mariose.
48,9 k. ir d. Liudendorfo k.
51,5 k. ir. d. Agilo k., keltas; kaimas a. 3 km ilgumo.
53,2 patogi vieta persikelti į Kuršių Marias, tik 200 m ligi Sketrainės įlankos.
54,6 k. ir d. Hindenburgo k.
58,9 d. ir d. Grabenhofo k., sukamas tiltas.
60,7 k. Labguvos jachtklubas.
60,9 kanalas jungiasi su Deimena; priešais - Labguva.
61,1 Labguvos mst. kair. Deimenos krante, 4 km nuo jos žiočių į Kuršių Marias. Labguva (Labiau) - apskr. miestas, glžk. ir garlaivių susisiekimas su Karaliaučium ir Tilže. Senoji kryžiuočių pilis, dabar Tėviškės muziejus. Didieji žvejų turgai trečiadieniais ir šeštadieniais. Nuo Labguvos reikia sukti į kairę ir plaukti Deimena prieš srovę; upė čia teka labai lėtai, srovė daugiau pareina nuo vėjo linkmės. Plento tiltas per Deimeną.
67,0 d. Šiliko k., glžk. tiltas (Deimenoje krantas nurodytas pagal srovę; plaukiant aukštyn Šiliko k. bus iš kairės).
72,0 k. Did. Pėplių k., keltas; krantai žemi ir lygūs.
72,5 d. švedų apkasai.
73,5 d. Heidenbergo k., aukštesnis krantas.
75,0 d. Did. Šmerbergo k., viešbutis upės krante.
80,0 k. Karpuvos plytinė.
87,0 k. aukštas krantas, apkasai.
87,3 k. Did. Šliūzo dv., čia seniau buvo šliūzas laivams.
92,4 k. Maž. Šliūzas, glžk. stotis, d. plentas eina krantu.
93,6 plento tiltas, d. Tepliuvos (Tapiau) mst., k. pilis, sodininkystės mokykla.
94,1 Deimena atsiskiria nuo Prėgliaus; stačiai ties Tepliuvos mst. Prėglius suka į kairę, Deimena - į dešinę. Prėglius teka iš rytų; 10 km aukščiau Įsruties mst. jį sudaro Angerapė (Ungurupė), susijungdama su Peise; 1,2 km žemiau Įsruties dar prisijungia Įstras. Nuo Įsruties ligi Tepliuvos Prėglius turi 67,5 km ilgumo. ligi žiočių į Aistmares 123 km. Nuo Tepliuvos plaukiama su srove, kuri čia nežymi. Prėglius teka, vingiuodamas, plačiame slėny; daug žiogių, ežerėlių, salų ir atskirų šakų.
98,5 d. Vargynų k.
100,0 k. Zimmau, sugriauta plytinė.
104,0 k. Linkėnų plytinė.
105,3 keltas, k. karčiama, d. Kremytų bžk.
108,0 d. Langendorfo pilis.
117,6 Prėglius skirstosi į šakas; deš. Naujasis Prėglius, kuriuo plaukia laivai. Šakos vienodo ilgumo, 3 vietose jungiasi viena su kita.
125,0 d. Fuehshofeno k.
129,0 d. Arnau bžk., sena bažnyčia.
133,0 d. Palmburgo dv.; matyti Karaliaučiaus kaminai.
138,0 d. celiulozės fabrikas.
139,0 d. Lietuvos Bastijonas, gausingi jachtklubai.
140,5 Karaliaučiaus (Konigsberg) mst. centras. Ties vad. Mediniu tiltu Prėglius skirstosi į 2 šakas, tarp kurių lieka Kneiphofo sala; čia su juo jungiasi Senasis Prėglius, netrukus, ties Žaliuoju tiltu, Prėglius jungiasi į vieną vagą. Saloje yra Katedros bažnyčia (Dom), senas Universitetas, E. Kanto antkapis, senoji rotušė. Deš. Prėgliaus šaka teka per seną sandėlių kvartalą, kairioji - pro biržą; keletas tiltų.
141,0 Prėgliaus šakos jungiasi.
141,5 senas glžk. tiltas.
142,0 naujas glžk. tiltas, d. dujų gamykla.
144,0 d. malūnas. elevatorius; k. didžiausias Europoje grūdų elevatorius.
145,0 d. celiulozės fabrikas, k. burinių laivelių uostas.
145,5 k. Schichau laivų dirbtuvės.
149,0 d. Holsteino viešbutis; įėjimas į Karaliaučiaus jūros kanalą.
150,2 Prėgliaus žiotys į Aistmares; k. apsaugos pylimas.

Pastabos

Kelias iš Nemuno per Rytų Prūsus į Prėglių - labai įdomus, bet sunkus dėl politinių sąlygų. Šiuo keliu plaukiant reikia turėti užsienio pasą su vizomis, reikia ypatingai didelio takto santykiuose su vietos gyventojais ir vokiečių administracija, be to, reikia kantrybės nereaguoti į nepamatuotus įžeidinėjimus.
Nemuno deltoje yra daug kitų kelių; jie aprašyti p. E. Thomaschky vadove per šiaurinių Rytų Prūsų vandenis (Wasser-Wanderfuhrer durch das nordliche Ostpreussen und das Memelland. Tilsit 1933).
Literatūra: M. Grigat. Die Memelniederung. Die Natur des Landes. Konigsberg 1931.

<< Į TURINĮ >>