Dubysos romantika
KELIAS IV. DUBYSA.Dubysa prasideda, Genupio vardu, Leporų k. pievose, 5 km į pietų vakarus nuo Šiaulių mst., 1,5 km nuo Rekyvos ežero. Teka ji bendra pietų linkme ir ties Seredžiumi įteka j Nemuną 168,3 km nuo jo žiočių, 42 km žemiau Kauno. Aukštupio dalis, tarp Bubių ir Šiaušės žiočių, pakeista kanalu, statant 1824-1830 metais Ventos - Dubysos vandens kelią. Baidarei tinka nuo Kražantės žiočių, sunkiau nuo Bubių dėl krūmų ir vandens stokos. Kelionę Dubysa labai įdomu sujungti Ventos kanalu su Venta.
149,3 Dubysos (Genupio) versmės; griovis. 147,5 d. Leporų k. 146,6 Šiaulių - Tilžės plento tiltas. 143,4 d. Pailių k.; Genupis čia gauna Šventupio vardą; tiltas. 141,6 d. Jakšaičių k., tiltas. 140,9 d. Raizgių k. ; Šventupis įteka į Balniaus (Raizgių) ežerą. 140,5 Dubysa išteka iš Balniaus ežero; k. Skriaudupio žiotys. 135,4 d. Did. Jakšaičių k. 134,0 d. Spalves žiotys. 132,7 k. Bubių piliakalnis; dailus reginys. 131,5 d. plytinė, k. ant kalno Bubių dv.; med. tiltas. 130,9 Dubysa išeina į platųjį Kurtuvėnų slėnį ir keičia linkmę. 130,0 d. upė jungiasi su Ventos kanalu, parkas. 129,6 Šiaulių - Tilžės plento tiltas; d. Bubių vasarvietė, antras tiltas per kanalą. 129,5 k. Bubių vandens malūnas; keltis kair. krantu aplink užtvanką. 128,4 prasideda malūno kūdra: krantai žemi ir dumblini.
Tiltas per Ventos - Dubysos kanalą ties Bubiais
Dubysa aukščiau Kražantės žiočių
127,6 k. Mirskiškių vandens malūnas, d. Mirskiškių dv.; keltis labai nepatogu - per pylimą į dešinę nuo malūno trobesių. 126,8 upė teka kanalui kasta vaga; platus slėnis, aukšti krantai; d. Tauragės plentas ligi šios vietos eina greta upės slėnio. 125,6 d. Žolpelių k. 124,5 d. Šilo - Padubysio k., k. Tilžės žiotys, med. tiltas. 123,7 d. Juškaičių dv., k. Juškaičių k.; gelžbet. tiltas: vagoje palikti poliai! 122,2 k. Bernotų vandens malūnas; keltis deš. krantu aplink malūną; d. 1,5 km Bazilionų bžk. 119,5 d. Beinariškių plytinė, med. tiltas; k. Smaltinės k. 118,8 d. Beinariškių (Dengtilčio) vandens malūnas; plaukti iš upės į senąją vagą, dabar malūno kanalą; keltis kair. krantu per pylimą. 116,5 k. Pikužių k.; upė užaugusi krūmais. 116,0 d. Burkšių k., Burkšių vandens malūnas; keltis aplink malūno trobesius deš. krantu. 114,8 k. Žukiškių k. 114,0 d. Badauskų k.; kanalizuotos Dubysos šliūzo liekanos; gerai matyti mūrinės šliūzų „galvos"; per šliūzą - med. tiltas. 113,5 k. Gardėnų k., med. tiltas. 112,4 d. Gardų dv. 111,4 d. Šventupio žiotys, Pašventupio dv. 110,9 d. Deivių vnk., šliūzo liekanos. 107,2 d. Darbučių vandens malūnas; keltis per pylimą į kairę nuo malūno trobesio. 106,3 d. Lukojaus žiotys; vaga tankiai užaugusi krūmais. 104,9 d. Šadvydžių k., k. Šadvydžių dv. 104.1 k. Šiaušės žiotys; baigiasi kasta Dubysos kanalo vaga; toliau vaga gilesnė ir tiesesnė. 102,3 d. Kražantės žiotys, med. tilto liekanos; d. Žemutinio Padubysio dv. Kražantė - didžiausias Dubysos intakas, 86 km ilgumo (Dubysa pati ligi šiai vietai teturi 47 km ilgumo); ji teka iš vakarų, nuo Girgždutos kalno pro Kražių mst. (59 km) ir Kelmės mst. (20 km); aukštupy kanalizuota; ji neblogai tinka baidarei, bent nuo Kelmės. 102,1 med. tiltas (laik.). 101,8 k. Žemutinio Padubysio vandens malūnas; keltis deš. krantu aplink užtvanką. 100.5 d. Gruziškių dv.; upės vagoje kelios akmeninės rėvos. 96,9 d. Miedaus žiotys. 94,0 k. Paborykų k.; upės krantai aukšti, sausi; slėnis platus. 92,9 k. Grižuvos žiotys; d. Juozapavo dv. 91,5 med. Kelmės - Tytuvėnų vieškelio tiltas: k. Masteikių k.; akm. rėva.
Lyduvėnų tiltas per Dubysos slėnį (76,2 km)
91,4 d. Saldaus žiotys; d. 2 km Maironių - Saudininkų bžk. 89,5 k. Elenavo dv., buv. tilto vieta; rėva. 88,0 d. Laugalio k. (ant kalno). 85,0 d. Padubysio k. 82,3 d. Zakeliškių vandens malūnas, didelis med. ratas; keltis per pylimą į kairę nuo trobesių; labai dailus reginys nuo kalno: Lyduvėnų tilto panorama! 76.6 d. Dratvens (Dratvinio) žiotys.
76,5 d. Lyduvėnų bžk. (vienintėlis Dubysos slėnyje). 76,2 gel. Šiaulių - Pagėgių glžk. tiltas, didžiausias Lietuvoje, 9 angų, 570 m ilgumo, 42 m aukštumo nuo žemo vandens upėje; jį pastatė vokiečiai 1918 metais ir vadino feldmaršalo Hindenburgo tiltu; deš. krante ligi 1932 buvo atitinkamas paminklas; patartina užkopti į aukštą deš. krantą ir pasigrožėti tilto vaizdu; tiltu eiti neleidžiama, kartais (per nesusipratimą) draudžiama... fotografuoti! 76,1 med. vieškelio tiltas; vand. mat. stotis (matuoklė). 72,6 k. Lapišos žiotys; prie vieškelio labai storas ąžuolas. 69,5 k. Kušeliškių k.; med. tiltas. 68,9 tilto liekanos (poliai) ; 1916 metais čia buvo pastatytas didelis med. tiltas, kuris 1926 metais griūvo su procesija maldininkų į Šiluvą; garsioji Šiluva - 8 km į šiaurės-rytus: bažnyčia su turtingomis skulptūromis, stilinga koplyčia. 68,2 d. Pakalniškių arba Kušeliškių vandens malūnas; keltis kair. krantu aplink užtvanką. 67,1 d. Pakalniškių dv. 65,2 k. Tvarkantės žiotys, Vitkiškių k.; labai dailus slėnis; vagoje rėva, dideli akmenys. 62,0 k. Liolingos žiotys. 60,7 d. Bralinskų vandens malūnas; keltis dešinėje tarp užtvankos ir malūno trobesio. 60,1 gelžbet. Raseinių - Grinkiškio vieškelio 3 angų tiltas 78 m ilgumo; žvyro sekluma, plaukti labai sunku. 56,4 d. Padubysio dv. 54,8 k. Lūknės žiotys, d. Kengų dv. 53,4 k. Novininkų vandens malūnas; plaukti kanalu prie kair. kranto ir keltis į dešinę aplink malūno trobesius per užtvanką; žemiau malūno labai seklu; rėva. 51,5 k. Polipių k. 48,8 k. Mūkės žiotys. 48,5 k. Maslaušiškių vandens malūnas; keltis kair. krantu. j dešinę nuo malūno trobesių; žemiau malūno pavojinga rėva, labai didelis kritimas; plaukti ties deš. krantu. 46,6 k. Burbiškių dv. 46,2 k. Vieviršės žiotys, 1 km Betygalos mst. 45,1 k. dailus piliakalnis, Ąžuolinės k. 43,8 k. Pakalniškių k.; upėje 2 pavojingos rėvos.
41,0 nebaigtos statyti malūno užtvankos akmenys; labai pavojinga vieta: plaukti pro krūmus ties deš. krantu. 40,9 d. Šventupio žiotys, Pašventupio k., d. Pakalniškėlių k.; upės vagoje 2 rėvos. 40,7 k. Ugionių k., ant kalno Ugionių bžk.; mūrinė bažnyčia; gydomoji versmė med. koplytėlėje; gražus reginys; žemiau - 2 rėvos upės vagoje.
Kirkšnovės žiotys (32,3 km)
37.1 d. Daugirdavo dv.; senos užtvankos liekanos - akmenys; plaukti ties kair. krantu! 35,9 k. Upytės žiotys. 32,3 k. Kirkšnovės žiotys, ant kalno Derbutų k., piliakalnis (Bielskio kalnas), mūrinis paminklas; d. ant kalno Plembarko dv. 29,5 k. Palono žiotys. 29,4 Žemaičių plento gelžbet. 3 arkų tiltas. 29,2 k. Plembarko vandens malūnas; keltis per užtvanką ties kair. krantu. 28,4 k. Taurupio žiotys, d. Boževolės dv. 27,2 k. Ariogalos mst.; autobusų susisiekimas. 26,0 k. Ariogalos vandens malūnas; keltis dešinėje nuo malūno; žemiau užtvankos labai seklu; d. Padubysio k. 25,0 vagoje rėvos, žvyro seklumos. 22,0 k. seno šliūzo liekanos. 21,3 d. 1,5 km Butkiškės bžk.; vagoje dideli akmenys, rėva; plaukti ties kair. krantu. 20,0 vaga užversta akmenimis; atsargiai plaukti ties deš. krantu; pavojinga vieta. 18,4 k. Gynėvės žiotys; statomas naujas vandens malūnas. 17,9 k. Prienų Padubysio k.; pavojinga rėva, labai smarki srovė. 17,3 k. vand. mat. stotis (poliai) ; rėva, dideli akmenys ir greičiai. 16,6 k. ant kalno prof. P. Dovydaičio vnk.; senoji Prienų dv. koplyčia.
16,1 k. Lašišos žiotys, d. Mažeikių k. 14,7 d. sudegęs Klumpiškių vandens malūnas; išardyta malūno užtvanka; plaukti tegalima prie aukštesnio vandens ties kair. krantu, labai pavojinga vieta!
10,7 k, Kiluvos vandens malūnas; keltis kair. krantu tarp malūno ir užtvankos; 3 km į rytus Čekiškės bžk, 8,8 d. Vitkūnų sugriauto vandens malūno užtvankos liekanos; atsargiai plaukti arčiau deš. kranto tarp akmenų; pavojinga vieta! 6,4 k. Baravo k.; labai dailūs deš. kranto šlaitai. 4,9 Padubysio vandens malūno užtvanka; keltis galima per užtvanką ties deš. krantu arba per pylimą iš kanalo ties malūnu. 4,8 d. Padubysio malūno trobesiai. 3,5 d. Grivančių k. 3,0 k. Padubysio k. 2,0 k. Lazdonos žiotys. 0,7 gel. Kauno - Jurbarko vieškelio tiltas, 84 m ilgumo; d. Seredžiaus mst.: mūrinė 2 bokštų bažnyčia, kareivinės, Palemono piliakalnis. 0,0 Dubysa įteka į Nemuną; d. vand. mat. stotis (poliai); pilaitė, garlaivių prieplauka (0,5 km žemiau Dubysos žiočių).
Palemono piliakalnis Seredžiuje
PastabosUpės charakteristika: kritimas tarp Bubių ir Kražantės žiočių 78 cm/km, žemiau Kražantės 65 cm/km. Dubysa teka vingiais, labai srauni, išskyrus malūnų patvenktus ruožus; vietomis pasitaiko sūkurių. Laivyba: laivai neplaukioja, plukdymas tegalimas pavasarį. Krantai visur tinka stovyklai. Slėnio šlaitų grožiu Dubysa pralenkia kitas upes, ypač žemiau Lyduvėnų. Kelionės ilgis: nuo Kražantės ligi žiočių plaukiama 4-5 dienas, nuo Bubių ligi Kražantės 2-3 dienas. Literatūra: 1) I. Buszynski. Dubissa. Wilno 1871. 2) S. KoIupaiIa. Dubysa. Lietuviškoji Enciklopedija, VII 1938. 3) S. Kolupaila. Baidarėmis iš Ventos Dubysa. Gamtos Draugas 1936. O. MiIaševičius. 900 km Žemaitijos upėmis. Skautų Aidas, Nr. 9, 1935.
<< Į TURINĮ >>
|