Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas

SMALVA IR ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS EŽERYNAS

Trasos ilgis - 36 km, trukmė - 2 d., sezonas - IV-V mėn.

Išlipus PASMALVĖS glžk.st. iš traukinio Vilnius-Daugpilis, iki Smalvo ež. reikia dar eiti 1 km.Smalvo ež. (F-332,5, L-4,9, didž. pl-1,4, gl-30,6, P-15,6) tarp 40 nedidelių ežerėlių ištįsęs iš š. į p. Krantai labai vingiuoti, yra daug įl., iškyšulių, pusiasalių. Šiauriniai krantai aukšti, apaugę miškais.

Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas

27 schema. Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas

Tarp Smalvo ir Drūkšių ež. plyti daugiau kaip 1 km pl. sudurpėjęs slėnys, kuriame telkšo keletas ežerėlių; matyt, tai kadaise buv. didelio Drūkšių-Smalvo proežerio gilesnės ,,akutės". Pamažu ištekėjusi iš Smalvo ež. š. galo, šiuo slėniu vingiuoja Smalva - Drūkšos aukštupys. Jos pakrantėse plyti šlapios, krūmais apaugusios pievos. Vid. upės nuolydis gana nedidelis - 0,24 m/km. Mažas ir nuotėkis - 2,5 m³/s. Aukštupys tarp Smalvo ež. ir Vilniaus-Daugpilio glžk. tilto yra patvenktas tilto pylimu. Upė čia kiek gilesnė, srovė labai lėta, pakrantės užžėlusios krūmais. Vagos pl. - 2,4 m, gl. - 0,3-1,5 m. Kliūtys: keliolika žemų nepraplaukiamų tiltų bei lieptų, siaura, sekli vaga, apaugusi tankiais karklų krūmais. Tinka plaukti tik nedidelėmis (lengvai pakeliamomis) valtimis ir baidarėmis pavasarinio polaidžio metu, kai labai aukštas vanduo.
30 Smalva (L-10) išteka iš š. Smalvo ež. galo; Brusavanka, žemas tiltas. Tolėliau - k Pleteriškė, vėl keletas žemų nepraplaukiamų tiltelių.
27 k Užvertinė, vieškelio ir glžk. tiltai. Čia upės slėnys siauras, pakrantės sausos. Tačiau jis vėl greitai išsiplečia iki 1 km pl.
26 k Karmelitai, keletas lieptų ir žemų tiltelių. Už puskilometrio STAČIŪNAI - Kimbartiškės t. ū. gyvenvietė, pasislėpusi dideliame vaismedžių sode.
24 Smalva teka mažu Kimsiuko ežerėliu. Į jį subėga Veikšinio (d), Vinciūnų ir Lukštinio (k) ežerėlių vandenys. Toliau upė jau siauresnė ir gilesnė. Kliūčių, išskyrus žemus tiltelius bei lieptus, nėra; d Bekelniškė, Arkliadančiai.
22 d Bevardis intakas iš Palinkos ež. Toliau k Karoliniškė - mažas intakėlis iš Karoliniškės ež.
Pats Smalvos žemupys lėtai sruvena žema, skurdžiais krūmokšniais ir viksvų kupstais užgožta, liulančia, neišbrendama pieva. Čia peri ir vasaroja nemaža įvairių vandens paukščių, kurie dažnai pakyla iš po laivelio irklų.
21 Smalva pamažu įsruvena į Drūkšių ež. v. ragą, kyšantį tarp Budinių (k) ir Yliškės (d).
Drūkšiai - didž. Lietuvos ež. (F-4230, L-14,3, didž.pl-5,3, gl-31,0, P-60, aukštis-141,4); yra 2 gilios įl. (Tilžės, Geršvinės), 3 ilgi pusiasaliai (Drūkšių, Sorbajiškių, Grikiniškių), 5 salos (Pilies, Liepinė, Pušinė, Ulavis ir viena bevardė). Drūkšių ež., kaip ir Smalva, skirtas kultūrinei žuvininkystei.
Drūkšių ež. p. v. šone statoma Ignalinos AE. Kai dirbs visi 4 reaktoriai (po 1600 MW kiekvienas), tai jų aušinimui bus sunaudota apie 300 žiemą ir 380 m³/s vasarą Drūkšių ež. vandens. Į ež. bus leidžiamas +15,5-17°C vanduo žiemą ir +34-35° C vasarą. AE ež. vandens neterš, jį tik kiek pašildys. Didelio kiekio šiltų-šaltų vandenų kaitos sukeltas ež. bangavimas, reikia manyti, didesnių kliūčių vandens turistams nesudarys.
Plačiuose Drūkšių ež. vandenyse pagrindinis orientyras - aukštas Drisviatų (Drūkšių) bažnyčios bokštas, matomas iš visų ež. pakraščių. Irdamiesi š. ež. pakrante (dėl banguotumo ež. viduriu maža turistine valtele ne visada galima plaukti) iki ištako, matysime šias žymesnes vietas: tarp Juodinių ir Būdinių k., greta Mečpolio viensėdžio, neaukšta kalva, vietos žmonių vadinama Didžiuoju Verksmų kalnu; toliau kitas neaukštas pylimas - Mažųjų Verksmų kalnas; Burnių, Padrūkšės, Tilžės, Mištautų, Pašventės gyvenvietės.

<< Į TURINĮ >>