<< Į TURINĮ >>

ŠVENTOJI

Trasos ilgis - 51 km, trukmė - 3 d., sezonas - V-VI mėn..

Šventoji - pajūrio lygumų upė, didž. Lietuvos upelis, tekantis tiesiog į Baltijos jūrą. Versmės - Ledžių apylinkėse, už 9 km į š. v. nuo Salantų. Teka Skuodo ir Kretingos rj. pro Kalvius, Lenkimus, Impiltį, Laukžemę. Žiotyse įsikūręs Šventosios žvejų uostas.
Per visą 73,1 km ilgį upė nusileidžia 47,5 km (ΔH-0,65). Q: žemiau Luknės ž. 1,75, Impilties-Juodupio - 2,5, Kulšės -  3,14, Darbos - 5,10, ž - 5,38. Vagos pl - 2-3 m aukštupyje, 5-7 m vidurupyje, 10-15 m žemupyje; gl - 0,3-0,5, 0,5-1,0, 1,0-2,0 m.
Šventosios baseinas (F-472 km²) nėra vandeningas, todėl vasarą upė labai nusenka. Susipynusios pakrančių medžių, krūmų šakos nulinksta į vandenį, užtveria kelią. Laisvai tarp jų čiurlena upelis, bet prasibrauti čia su 5 m ilgio baidare nelengva. Tik pavasarį, kai aukštas polaidžio vanduo ir gausiau palijus, galima pamėginti įveikti Šventąją nuo Luknės intako. Tiems, kuriuos labiau vilioja ramus poilsis, siūlytume plaukti nuo Impilties k. lengva baidare.

51 d Luknė (L-9), Nuo Luknės ž. iki 17,3 km Šventoji teka Lietuvos ir Latvijos siena.
45 k LENKIMAI - mstl., apyl. ir t. ū. centras. Bažnyčia ir varpinė - archit. paminklai.
Upės pakrantėse salpinės pievos, už jų - sausi pušynai. Kiek tolėliau paupyje išsibarstę Kuksinės, Žemytės kaimeliai.
42 d Kiek toliau nuo upės - RUCAVOS mstl., k ilgas gatvinis Margininkų k. Per upę keliolika tiltų, žemų nepraplaukiamų lieptų. Upės pakrantės ne visur tinkamos išlipti, tad tenka keltis per lieptus su baidare.
31 k Impiltis. Juodupis (L-10). Senoji ir Naujoji Impiltis. Juodupio ir Šventosios santakoje stūkso didžiulis piliakalnis. Šalia piliakalnio senas (XIX a. pr.) Juodupio malūno tvenkinys.
Impilties piliakalnis su senovės gyvenvietės teritorija - landšaftinis istorinis draustinis.
Žemiau Impilties k. upės pakrantės skurdžios, be medžių; jose įsikūrę Lendimų, Benaičių, Sudėnų k. Sūdėnų slėnyje yra pilkapių, o paupio laukuose -kūlgrinda, vietinių ˛monių ,,velnio taku" vadinama.
Pavasarį arba labai lietingu metu čia upė plačiai išsilieja ir dažnai sunku surasti tikrąją jos vagą.
24 k Kulšė (L-19). LAUKŽEMĖ - apyl. ir kol. centras, įsikūręs aukštame krante, tarp Šventosios ir Laukžemės miško. Kulšės d krante, šalia buv. vandens malūno pastato, sodelyje yra senojo lietuvių kulto apeiginis akmuo. Laukžemės medinė varpinė ir iš lauko akmenų sumūrytas grūdų sandėlis (XIX a.) - vietinės reikšmės archit. paminklai.
Žemiau Kulšės prasideda Šventosios žemupys. Upė čia jau daro kilpas jūrinės terasos smėlynais; aplinkui pušynėliai, mišrūs miškeliai. Nakvynei vietos labai gražios, išlipti į krantą patogu.
22 k Aušrakalnis. Upėje didelio vandens malūno užtvanka. Malūnas restauruotas.
9 Palangos-Liepojos pln. tiltas. Upės tėkmė rami (ΔH-0,04), dugnas ir krantai smėlėti. Šventoji čia labai vingiuota - nuo jos posūkių net galva apsvaigsta. Kresni, nuo vėjo vienodai palinkę pakrančių medeliai primena, jog artėjame prie jūros.
7 k Darba (L-25) - ilgiausias Šventosios intakas, savo vandenis atnešantis iš Žolynų miško, esančio apie 10 km į š. nuo Darbėnų.
Visa likusi 7 km žemupio atkarpa įmantriai įvingiuoja į Šventosios žvejų uostą.
Šventoji - kurortinė gyvenvietė, pajūrio žuvininkystės centras. Yra žuvies perdirbimo įmonė, mažųjų žvejybos tralerių remonto dirbtuvės, kempingas, daugelio žnybų, įmonių bei organizacijų vasaros poilsinės.
Šventojoje patogu baigti kelionę: kursuoja autobusai į Palangą, Klaipėdą. Kas turės laiko, galės palapinę išsiskleisti turistams skirtoje vietoje ir pavasaroti.

<< Į TURINĮ >>